- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- e2-444-775/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07276-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- D. S.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Edgaras Jautakis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. S. dėl žalos aplinkai atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 5 901,01 Eur aplinkai padarytą žalą (b. l. 3, 1 t.).
Ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog atsakovas, neturėdamas tam reikiamo leidimo ir nesilaikydamas numatytų terminų, Nemenčinės miškų urėdijos (duomenys neskelbtini), esančioje žemės valdoje, priklausančioje atsakovui, pasitelkęs UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus, organizavo miško paklotės frezavimo darbus, kurių metu savavališkai sufrezavo miško paklotę 0,41 ha plote, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį 2013 m. liepos 12 d. Valstybinės miškų tarnybos Vilniaus teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas atsakovui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, jam paskirta 125 Lt bauda. Paaiškino, jog frezavimo darbai miškininkystės praktikoje netaikomi, tai atgyvenęs metodas, kuris labiausiai pažeidžia dirvos struktūrą. Frezavimas pažeidžia medžių šaknis ir infekcija plinta per žaizdas, o tai skatina šakninės pinties plitimą. Nurodė, jog miškotvarkos nuostatos yra bendro pobūdžio ir atsakovui konkrečiai turėjo būti nurodyta koks jam priklausančioje vietoje galimas žemės supurenimo būdas. Paaiškino, kad žolinės augmenijos atsiradimas, jos suvelėjimas yra didžiausias trukdis savaiminiam miško atžėlimui. Nurodė, jog ekspertizė atlikta ne laiku, nuotraukose nesimato augmenijos, neatlikti medžių skaičiavimai, neaprašyta kas auga ir kokia yra būklė. Paaiškino, jog pagal tuo metu galiojusius įstatymus, aplinkai padarytos žalos dydis už sunaikintos miško paklotės 1 kvadratinį metrą yra 5 Lt. Nors dalyje ploto vyksta atsikūrimas, tai nepaneigia to, kad atsakovas savavališkai sunaikino miško paklotę ir tokiu būdu padarė 20 500 Lt žalą aplinkai.
Atsiliepimas
Atsakovas ir jo atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad atsakovo miškas nuolatos buvo teršiamas šiukšlėmis. Dėl šakninės pinties išnykus miškui, ataugo krūmai, kuriuose žmonės mesdavo įvairias šiukšles. Siekdamas išspręsti šią problemą ir įgyvendinti miško savininkui nustatytą pareigą atkurti mišką, pasikonsultavęs su miškų ūkio mokslo darbuotojais, atsakovas nusprendė pasinaudoti savaiminio atžėlimo skatinimo paramos priemonėmis, numatytomis Miškotvarkos projekte. Atsakovas sudarė sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), kuri atliko sklypo įdirbimą naudojant miško frezą – smulkintuvą ir išnaikino nereikalingus krūmus, kelmus. Sutartyje buvo numatyta, jog viskas bus atlikta laikantis teisės aktų, žadėjo supurenti viršutinį žemės sluoksnį. Administracinės teisės pažeidimo byloje 2013-09-10 nutarimu už miško paklotės sunaikinimą atsakovui buvo paskirta 125 Lt bauda, tačiau, atsakovo nuomone, žalos aplinkai jis nepadarė. UAB (duomenys neskelbtini) sufrezavo žemės dangą, tačiau jos supurenimas negali būti traktuojamas kaip miško paklotės sugadinimas, kol neįrodyta, kad žemės dangos struktūra atlikus šiuos veiksmus pakito. Byloje nėra įrodymų, kad miško paklotė buvo sunaikinta ir neliko sąlygų augti samanoms, žoliniams augalams ar kitiems miško paklotės elementams, nenustatyta ar neliko mikroorganizmų būdingų paklotėms ir ar neliko sąlygų jiems egzistuoti. Be to, byloje nėra nustatyta, kokia augmenija augo iki galimo miško paklotės suniokojimo, kokia augmenija buvo sunaikinta ir kokios neigiamos pasekmės buvo sukeltos aplinkai. Nurodė, jog viskas buvo atlikta tinkamai, kadangi atsikūrė samana, išnaikinti nereikalingi krūmai, šiuo metu auga atsikuriantys lapuočiai, prižėlę pušų bei krūmų. Paaiškino, kad miško paklotės sufrezavimas nėra miško paklotės suardymas. Tai vienas iš miško atkūrimo būdų ir dėl šios priežasties žala nebuvo padaryta, ką patvirtina ir eksperto išvada.
Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į 2016-12-05 teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai (b. l. 178, 1 t.), todėl byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, jog 2013-07-12 atsakovui D. S. pagal LR ATPK 68 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, jis buvo nubaustas 125 Lt bauda. Vilniaus rajono apylinkės teismas nutarimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas D. S. skundą atmetė. 2014-03-06 ieškovas atliko žalos aplinkai, sunaikinus miško paklotę, paskaičiavimą (b. l. 4, 1 t.) ir 2014-03-06 pateikė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo (b. l. 5, 1 t.). Byloje pateiktas atsakovo miškotvarkos projektas (b. l. 40–54, 1 t.). Buvo atlikta teismo ekspertizė dėl žalos gamtai (b. l. 97–108, 1 t.). 2016-11-18 buvo surašytas miško želdinių apskaitos aktas (b. l. 2–33, 2 t.).
Būtinosios deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo.
Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo (redakcija, galiojusi atsakovo atliktų veiksmų metu) nuostatas pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai (32 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai). Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Golf Development“, bylos Nr. 3K-3-165/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Graanul invest“, bylos Nr. 3K-7-465/2008, vienodindama teisės normų dėl žalos aplinkai dydžio nustatymo aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, jog, siekdamas įrodyti žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008 yra nurodęs, jog aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika (2005 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. D1-476 redakcija), kuria remiantis buvo apskaičiuotas priteistinos žalos dydis, yra skirta apskaičiuoti aplinkai padarytos žalos dydį (Metodikos 1 punktas), tačiau tam, kad ši metodika būtų taikoma, turi būti nustatytas žalos aplinkai padarymo faktas kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ir, remiantis metodika, apskaičiuotas žalos dydis.
Teismo posėdyje ieškovo atstovai nurodė, jog žala gamtai buvo padaryta tuo, kad buvo pažeista miško paklotė, ji buvo susmulkinta su sumaišyta su viršutiniu dirvos sluoksniu, t. y. derlingas sluoksnis sumaišytas su nederlingu, sunaikinti visi tuo metu ten augę augalai (žolės, samanos, jauni medeliai), įsėta visiškai miškui nebūdinga gazonų žolė.
LR Miškų įstatymo 15 str. 4 d. nustatyta, kad miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant ar jam želiant, laikantis LR Aplinkos ministerijos patvirtintų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų.
Kaip nurodė atsakovas, jo sklype plito šakninės pintainės liga, plėtėsi miško aikštelės ir krūmynai, todėl, jis siekdamas suvaldyti šį procesą ir atkurti mišką, pasitaręs su specialistais, atliko dirvos supurenimą naudojant frezą-smulkintuvą.
Atsakovo miškotvarkos projekte kaip vienas iš miško atkūrimo būdų buvo numatytas palikimas želti (b. l. 49, 1 t.). Remiantis projekto bendrosios dalies nuostatomis, savaiminiam atžėlimui skatinti gali būti taikomos paramos priemonės, viena iš kurių ir yra supurenant viršutinį dirvožemio sluoksnį (b. l. 54, 1 t.). Kad atsakovas nepažeidė savo miškotvarkos projekto, teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas, projekto autorius M. K.. Jis patvirtino, jog toks dirvos supurenimas yra jos mineralizavimas ir norminiai aktai šiuo atveju tokios priemonės nedraudžia. Ši priemonė projekte ir yra numatyta, kaip skatinanti savaiminį miško atžėlimą. Tam nereikėjo atskiro projekto, kadangi pačiame miškotvarkos projekte buvo numatyta, kad tame sklype projektuojamas savaiminis žėlimas.
Byloje taip pat buvo atlikta ekspertizė, kurią atlikęs ekspertas pateikė išvadą, jog žala 2013 metais gamtai nebuvo padaryta. Jis nurodė, jog miško paklotės frezavimas dirvožemio našumo nemažina, o kaip tik taikomas siekiant paspartinti jo irimą, didinti paviršinio dirvožemio sluoksnio derlingumą, suaktyvinti medžių žėlimą. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog privačiame miške savininkas miško paklotę galėjo naudoti savo nuožiūra, nes „Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų“ 31.5 punkte numatyta, kad privataus miško savininkas privalo atlikti miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbus tais būdais ir priemonėmis, kurie turi mažiausią neigiamą poveikį aplinkai, išsaugo dirvožemio našumą ir biologinę įvairovę. Taigi, miško paklotės (kaip ištekliaus) naudojimo teisiniai aktai nedraudžia.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje neneigė, jog dirvos purenimas su freza nedraudžiamas, tačiau tik tam tikro tipo miško dirvoje. Ekspertizės akto išvadoje patvirtinta, jog pagal atsakovo miškotvarkos projekte numatytą miško grupę ir pogrupį, remiantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais, tai leistinas dirvos paruošimo būdas II-IV A miškų grupės miškuose.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus bylos įrodymus, konstatuoja, jog ieškovas neįrodė žalos gamtai padarymo fakto, todėl ieškinys atmestinas.
Ieškovas byloje pateikė 2016-11-18 miško želdinių apskaitos aktą (b. l. 2–33, 2 t.), kuriuo remiantis paaiškino, jog miško atsikūrimas iš esmės vyksta pusėje žemės sklypo, tačiau ieškovas byloje neįrodė, kad būtent dirvos supurenimas freza, o ne kiti veiksniai, lėmė dalinį miško atsikūrimą, nes atsakovas miško paklotę sufrezavo visame 0,41 ha sklype. Taigi, ieškovas neįrodė ir kitos būtinosios atsakomybės sąlygos, t. y. priežastinio ryšio tarp atliktų miško paklotės frezavimo darbų ir tik dalies miško atsikūrimo, nors turėjo galimybę skiriant byloje ekspertizę tokį klausimą užduoti ekspertui.
Atmetus ieškinį, atsakovui atlygintinos 1220 Eur jo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 300 Eur už ekspertizę (b. l. 86, 166, 1 t.) ir 920 Eur atstovavimo išlaidų (b. l. 170–173, 1 t.), nes jos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodytų maksimalių sumų (CPK 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 267 straipsniais, 270 straipsniu, 284 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1220 Eur (tūkstantį du šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.