- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-08-13
- Bylos Nr.
- 2S-1333-413/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Dalė Burdulienė, Ramūnas Mitkus
- Suinteresuotas asmuo
- S. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Ramūno Mitkaus ir Dalės Burdulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-14765-774/2009 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki V. S. pateiks teismui pareiškimą suinteresuotam asmeniui S. S., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento savivaldybės gydytojo tarnybai dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. S. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų ir turtinių teisių areštą bei A. S. paveldėjimo bylos sustabdymą) iki pareiškėjas pateiks teismui pareiškimą dėl jo tėvo S. S. veiksnumo apribojimo ir rūpintojo paskyrimo. Prašyme nurodė, kad jo tėvas S. S. jau keliasdešimt metų piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. 2009 m. sausio 25 d. mirus tėvo sutuoktinei A. S., jis paveldės 1/2 gyvenamojo namo, esančio Jaunųjų talkininkų g. 28-1, Kaune. Paveldėjus turtą, iškilo grėsmė, jog dėl besaikio piktnaudžiavimo alkoholiu juo gali pasinaudoti svetimi nesąžiningi asmenys ir jis gali prarasti savo vienintelę gyvenamąją vietą, nes po tėvo sutuoktinės mirties pas S. S. pradėjo lankytis nepažįstami asmenys, prisistatantys nekilnojamojo turto agentais, tėvas pradėjo girtis kaimynams, kad greitai turės pinigų, nes ruošiasi parduoti paveldėtą turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 28 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies. Areštavo S. S. nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant jais disponuoti, bei uždraudė Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarei J.Rulienei išduoti S. S. paveldėjimo teisės liudijimą į A. S. palikimą. Įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus, teismas sprendė, jog nekilnojamas turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo S. S. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti. Atskirajame skunde nurodoma, jog prašyme pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės teisingai nurodyta tik viena apelianto sutuoktinės (ne pareiškėjo motinos) palikimo atsiradimo aplinkybė. Visi kiti pareiškėjo teiginiai apie tai, kad apeliantas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, yra ne tik niekuo nepagristi, bet ir neteisingi. Dėl susirgimų, susijusių su alkoholio vartojimu, apeliantas niekada nebuvo dispancerizuotas ar gydytas, neturėjo problemų su teisėsaugos institucijomis ar trečiaisiais asmenimis, todėl laikinosios apsaugos priemones buvo pritaikytos nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirajį skundą pareiškėjas V. S. prašo jį atmesti. Pareiškėjas nurodo, jog ta aplinkybė, kad paveldėtą po sutuoktinės mirties turtą apeliantas yra pagal įgaliojimą perleidęs valdyti R. T., pagrindžia jo paties pareiškimas Kauno miesto VPK Panemunės policijos komisariatui (b.l. 7).
Atsiliepimui į atskirąjį skundą išvadą teikianti institucija, Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento savivaldybės gydytojo tarnyba, prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, jog asmens veiksnumo ribojimas kelia pavojų pažeisti fundamentalias jo teises, taip pat ir teisę į privatų gyvenimą, todėl jis įgyvendinamas, jei asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmus bei juos valdyti yra tam tikro pobūdžio ir masto. Asmens negalėjimas suprasti (negalėjimas pilnai suprasti) savo veiksmų esmės ir (ar) jų valdyti turi būti įrodytas kompetentingų tą padaryti subjektų (teismo), išnagrinėjęs su šiuo klausimu susijusias aplinkybes, medicininius dokumentus, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, remiantis objektyvia medicinos ekspertize. Apie asmens veiksnumą ir pareiškimo šiuo klausimu pagrįstumą galima būtų spręsti teismui išnagrinėjus visas aukščiau nurodytas aplinkybes ir įrodymus. Duomenys apie asmens sveikatą yra ypatingi, viena iš esminių jo privataus gyvenimo dalių, todėl teikiami tik teismo prašymu. Be to, piktnaudžiaujantys alkoholiu asmenys, dažniausiai, nesikreipia į medikus, į gydymo paslaugas teikiančias įstaigas. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas medicininių įrodymų pateikti neturi galimybės, tačiau gali siekti užtikrinti savo artimųjų teisių nepažeidžiamumą ir interesų gynimą teisme. Neišnagrinėjus visų reikšmingų tokio pobūdžio bylų aplinkybių ir įrodymų, nėra galimybės įvertinti pareiškimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, todėl atskirasis skundas negali būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio (pareiškimo) institutu, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Juridinį pagrindą imtis laikinųjų apsaugos priemonių sudaro faktiniai duomenys, leidžiantys manyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali atsirasti įstatyme numatytos pasekmės – pasunkės ar taps neįmanomas teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovui (pareiškėjui), vykdymas (CPK 144 str. 1 d.). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, būtina atsižvelgti, jog konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių rūšių tikslingumą lemia priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių reikalavimų dalyku. Iš bylos duomenų matyti, kad po skundžiamos nutarties priėmimo pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl asmens (savo tėvo S. S.) pripažinimo ribotai veiksniu. Fizinio asmens veiksnumas gali būti apribotas, jeigu jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, narkotikais ar toksinėmis medžiagomis (CK 2.11 str. 1 d.). Asmuo, kurio veiksnumas apribotas, gali sudaryti sandorius dėl disponavimo turtu ir naudotis kitomis teisėmis, nurodytomis CK 2.11 str. 2 d., tik turėdamas rūpintojo sutikimą. Neanalizuodama pareiškėjo pareiškimo dėl asmens pripažinimo ribotai veiksniu pagrįstumo, teisėjų kolegija, atsižvegdama į bylos rašytinius įrodymus (b.l. 7-11), sprendžia, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pagrįstai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 290-292 str., 337 str. 1 d., teisėjų kolegija
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartį nepakeistą.