- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-16
- Bylos Nr.
- ATP-174-72/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00094-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Pažeidėjas
- J. G.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos J. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyresnysis patrulis A. P. 2011-12-31 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R363509 J. G.. Pažeidimo esme nurodė tai, kad J. G. 2011-12-31 apie 20.14 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį būdama neblaivi (nustatytas lengvas girtumo laipsnis - 0,50 promilės), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 p. reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d.
Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-02-20 nutarimu J. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymą, paskyrė 1050 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Teismas nustatė, kad J. G. 2011-12-31 apie 20.14 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,50 promilės) ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 14 p. reikalavimus. Teismas nutarime nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos J. G. kaltė, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno A. P. tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens blaivumo testu, patikros sertifikatu, teismo psichiatrijos ekspertizės aktu. Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo motyvus, į J. G. asmenybę – už KET pažeidimus baudžiama ne pirmą kartą, turi galiojančią administracinę nuobaudą už KET, neteista, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, į J. G. turtinę padėtį – dirba, gauna apie 1000 Lt atlyginimą, išlaikytinių neturi. Teismas J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. G. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-239-581/2012 ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nesutinka su nustatytu pažeidimu ir paskirta administracine nuobauda. Teigia, kad šiuo atveju ji laikėsi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų ir leidosi patikrinama pareigūno. Tačiau pareigūnai nesivadovavo nustatytomis taisyklėmis, kuriomis remiantis, esant jos nesutikimui su alkotesterio parodymais, turėjo leisti pasitikrinti dar kartą arba siųsti atlikti kraujo tyrimą. Kadangi jai nebuvo suteikta galimybė dar kartą atlikti testą, nedelsiant vykti į ligoninę pasitikrinti kraujo, darytina išvada, jog jos teisės buvo varžomos nepagrįstai. Pabrėžia, jog prieš atliekant blaivumo testą galimai nebuvo pakeistas vamzdelis, per kurį yra pučiama į alkotesterį. Faktas, kad buvo sustabdyta reido metu, sudaro prielaidą teigti, kad galėjo atsitikti taip, jog pūtė per tą patį vamzdelį, per kurį prieš tai galėjo pūsti neblaivus asmuo ir dėl to, ant vamzdelio sienelių galėjo būti likę alkoholio nuosėdų. To galėjo užtekti, kad jai pučiant per tą patį vamzdelį būtų tariamai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju alkotesterio paklaida nebuvo vertinama iš viso, nors policijos įstaigos paprastai atsižvelgia į matavimų paklaidas ir vertina jas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes matavimų paklaidų įvertinimas gali turėti esminės reikšmės pažeidimų kvalifikacijai ar paties pažeidimo egzistavimui. Nurodo, kad taip pat nebuvo vertinama ir specialistės išvada Nr. T-A 218/12(1), kurioje teigiama, jog jos kraujyje, paimtame 2011-12-31 22.10 val., etilo alkoholio nerasta. Atkreipia dėmesį į byloje esantį tarnybinį pranešimą, kuriame teigiama, kad ji patikrinimo metu neigė gėrusi alkoholinius gėrimus ir teigė, jog gėrė energetinį gėrimą. Pastebi, jog patrulis savo tarnybiniame pranešime nenurodo, kad ji nesutiko su alkotesterio parodymais. Mano, jog svarbi aplinkybė ta, jog ją sustabdęs patrulis net ir po nesutikimo su alkotesterio parodymais, jai nesiūlė dar kartą tikrintis ar vykti tikrintis pas medikus. Susidarė nuomonę, jog galimai nenorėdami pildyti papildomų dokumentų, jai patruliai pasiūlė tik laukti šalia kelio, kol jie baigs patikrinti automobilius ir užpildys dokumentus. Taigi šiuo atveju buvo pažeistas Policijos patrulių veiklos instrukcijos 101 p., kuriame nurodoma, jog jeigu prireikia medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti, pildomas asmens siuntimas. Nagrinėjamu atveju joks siuntimas nebuvo pildomas, nors ji aiškiai pareiškė, jog nesutinka su nustatytu neblaivumu. Nurodo, kad byloje esantį ekspertizės aktą galima vertinti kritiškai, nes akte vertinamos tik ligoninėje atliktos procedūros ir visai nevertinami patrulių veiksmai atliekant patikrinimo procedūrą. Todėl aktas neturi įrodomosios galios. Šiuo atveju nėra atsižvelgiama, kad tam tikri rašybos suklydimai (nurodant metus ant mėgintuvėlio) ar kitokios klaidos galėjo lemti ir tai, jog kraujo paėmimo data 2011-12-31 - buvo šventinė diena, kai žmonės sutikinėjo naujus metus ir ligoninėje buvo daug žmonių su įvairiausiais susižalojimais. Mano, kad dėl didelio darbo krūvio atsiradę formalūs pažeidimai negali nulemti fakto egzistavimo klausimo. Pabrėžia ir tai, kad ji niekaip negalėjo užtikrinti, jog tiek policijos darbuotojai, tiek ir medikai atliktų savo funkcijas tinkamai. Nurodo, kad ekspertizę atlikusi specialistė buvo subjektyvi ir neįvertino, jog ligoninėje patikrinus alkotesteriu, jai buvo nustatytas 0,00 promilės rodmuo. Tai, kad alkotesteris rodė 2011-07 datą, ar netikslų laiką, negali būti pagrindas jo rodmenis laikyti nepatikimais. Tai, kad specialistė ekspertizės akte mano, jog apžiūra atlikta gan paviršutiniškai, taip pat nepaneigia pirmiau minėtos apžiūros akto ir specialisto išvados, kurioje nustatyta, kad jos kraujyje etilo alkoholio nerasta. Atkreipia dėmesį, kad apžiūrą ir kraujo tyrimo išvadas pateikė skirtingi specialistai, kurie, jos nuomone, objektyviai atliko savo pareigas. Nurodo, kad tik dėl ilgai užsitęsusių patrulių procedūrų surašant dokumentus, važiavimo namo pasiimti dokumentų ir į medikus galėjo kreiptis po truputį daugiau nei valandos laiko. Ilgą dokumentų rašymą ir kitų procedūrų atlikimą įrodo byloje esantis pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, iš kurio matyti, kad ji 2011-12-31 20.30 val. buvo nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo, t. y. tik po 16 min. nuo tariamo neblaivumo nustatymo. Mano, kad per tokį laiką nėra įmanoma sumažinti kraujyje esančio etilo alkoholio kiekio nuo 0,50 iki 0,00 promilės. Taip pat mano, kad šiuo atveju nežymus vėlavimas negali būti laikomas priežastimi nesivadovauti pateikta specialisto išvada, apžiūros aktu. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo „Dėl Transporto priemonės vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 56-2000) 5 p., pagal kurį „Bendras asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1valandą nuo asmens atvykimo į ASPĮ“. Taigi jokie taisyklių reikalavimai nebuvo pažeisti, nes jos būklės vertinimas buvo pradėtas ne vėliau kaip per valandą laiko nuo atvykimo. Nesutinka su ekspertizės akte pateiktu išaiškinimu, jog turėjo būti paimtas tyrimui ir šlapimas. Pirmiau paminėtų taisyklių 8.1 p. numato, kad paimamas kraujas ir/ar šlapimas. Taigi ši taisyklė leidžia pagrįstai teigti, jog medikai nebūtinai turėjo paimti ir šlapimo mėginį bei įrodo, kad ekspertizės aktas yra neobjektyvus. Byloje esanti biologinės terpės siuntimo kortelė įrodo, kad paimtas mėginys buvo tinkamai saugotas, t. y. saugotas šaldytuve (paminėtų taisyklių 8.6 p.). Tai, kad ekspertė buvo neobjektyvi, įrodo ir ekspertizės akte esantis teiginys, jog kraujo mėginys į laboratoriją buvo pristatytas tik 5 – ą parą, kai turėjo būti pristatytas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvi dienas. Pastarasis teiginys akivaizdžiai prieštarauja paminėtų taisyklių 8.9 p. kuriame teigiama, kad medžiagos į laboratoriją pristatomos ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po jų paėmimo. Faktas, kad kraujo mėginys buvo paimtas nedarbo dieną (šeštadienį) leidžia teigti, jog kraujo mėginio pristatymas tik 1 parą truko ilgiau nei reikalauja taisyklės. Nurodo, kad visi apžiūros metu atlikti testavimo rezultatai įrodo, kad ji buvo visiškai blaivi. Be to, šiuo atveju teismas turėjo motyvuotai pasisakyti, kodėl nesivadovauja specialisto išvada, apžiūros aktu. Tačiau kaip matyti iš priimto nutarimo, teismas net nepaminėjo specialisto išvados, apžiūros akto egzistavimo fakto. Dėl šių priežasčių susidaro pagrįstas manymas, kad teismas, priimdamas nutarimą, turėjo išankstinį nusistatymą. Pabrėžia, kad šiuo atveju, teismas, skirdamas jai administracinę nuobaudą, nevertino tai, jog ji yra studentė ir studijuoja Kaune, taip pat, kad dirba keliose darbovietėse, kad rūpinasi seneliais. Atėmus teises ji negalės padėti seneliams, nuvežti jų pas gydytojus. Atkreipia dėmesį, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Šiuo atveju abejotinas ekspertizės aktas nepaneigia byloje esančios specialisto išvados, apžiūros akto, todėl negali būti vertinamas kaip neginčijamas įrodymas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
J. G. administracinėn atsakomybėn patraukta dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, t. y. už tai, kad 2011-12-31 apie 20.14 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį būdama neblaivi (nustatytas lengvas girtumo laipsnis - 0,50 promilės). ATPK 126 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
J. G. neigia vairavusi automobilį neblaivi, t. y. neigia padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą, jog J. G. transporto priemonę vairavo būdama neblaivi ir šiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Pagal ATPK 248 straipsnį, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. G. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus - teismo išvados dėl pažeidėjos kaltės padarius inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą pagrįstos, pakankamai argumentuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl J. G. kaltės pažeidus KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.
Nustatyta, kad 2011 m. gruodžio 31 d. nuo 20 val. iki 21.30 val. Panevėžio mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo vykdoma policinė prevencinė priemonė neblaiviems vairuotojams išaiškinti. Minėtos policinės prevencinės priemonės metu 20.14 val. policijos pareigūnui alkoholio matuokliu „Lion alcometer 500“ Nr. 18792 patikrinus automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją J. G., jai buvo nustatytas 0,50 promilės girtumas, ką patvirtina byloje esantis policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio „Lion alcometer 500“ duomenų išrašas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 8-10). Byloje nėra duomenų, kad toks patikrinimas specialiosiomis techninėmis priemonėmis atliktas neteisėtai, ar buvo negalimas. Pažymėtina, kad byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1023715 patvirtina, kad policijos pareigūno naudotas alkoholio matuoklis „Lion alcometer 500“ Nr. 18792 buvo tinkamas naudoti (b. l. 12). Atlikto patikrinimo metu patikros sertifikatas galiojo, todėl darytina išvada, jog alkotesteris nagrinėjamu atveju buvo panaudotas teisėtai ir skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti šiuo alkotesteriu J. G. nustatytu neblaivumo laipsniu. Su nustatytu 0,50 promilės girtumu J. G. nesutiko bei nurodė, kad prieš pat sustabdant ji buvo gėrusi energetinio gėrimo, o alkoholio nevartojo. Alkoholio – brendžio 38 laipsnių stiprumo apie 300 gramų ji gėrė 2011-12-30 laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 22.00 val. Nesutikusi su policijos alkotesterio parodymais J. G. kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai. Iš 2011-12-31 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 109 matyti, kad 2011-12-31 atitinkamai 22.10 val. ir 22.25 val. J. G. girtumo požymių jau nekonstatuota – alkotesteris rodė 0,00 ‰ (b. l. 24), o iš 2012-01-05 specialisto išvados Nr. T-A 218/12(01) matyti, kad 2011-12-31 22.10 val. paimtame J. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 25). Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme, kilus abejonėms, ar administracinėn atsakomybėn traukiamai J. G. 2011 m. gruodžio 31 d. 20.14 val. galėjo būti nustatytas 0,50 promilės girtumas, buvo paskirta ekspertizė. 2012-02-03 – 02-08 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 80 TPK-G-12 konstatuota, jog 2011-12-31 pagal 20.14 val. gautą policijos testavimo rodmenį 0,50 ‰, J. G. vairavo automobilį neblaivi (b. l. 21-22). Ekspertizės akte nurodyta, kodėl nei apžiūros aktas Nr. 109, nei kraujo tyrimo išvados nepaneigia policijos alkotesterio parodymų – J. G. apžiūra atlikta praėjus beveik 2 val. po policijos atlikto testo gan paviršutiniškai, be to, tuo pačiu metu – 22.14 val. buvo atliktas iškvepiamasis oro testas ir paimtas kraujo mėginys, kraujo mėginys į toksikologijos laboratoriją pristatytas tik 5- ą parą, kai turėjo būti pristatytas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvi paras. Nurodoma, jog nesutikdama su policijos alkotesterio parodymų duomenimis, J. G. į medicinos įstaigą galėjo kreiptis 1 val. laikotarpiu, o kadangi apeiti reikalavimai atliekant patikrinimą dėl neblaivumo nustatymo, nei apžiūros aktas Nr. 109, nei kraujo tyrimo išvados nepaneigia policijos alkotesterio parodymų. Taip pat nurodoma, kad praėjus tokiam laiko tarpui tikslinga buvo ieškoti išsiskyrusio alkoholio šlapime, o ne kraujyje. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog J. G. 2011-12-31 apie 20.14 val. vairavo automobilį būdama neblaivi ir taip pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Teismo nutarime aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas - administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno A. P. tarnybinis pranešimas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, asmens blaivumo testas, patikros sertifikatas, teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, neginčijamai patvirtina J. G. kaltę dėl jai inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d., padarymo. J. G. versija, kurią ji iškėlė tik savo apeliaciniame skunde, neva ji pūtė per tą patį vamzdelį, per kurį prieš tai galėjo pūsti neblaivus asmuo ir dėl to, ant vamzdelio sienelių galėjusių likti alkoholio nuosėdų galėjo užtekti, kad jai pučiant per tą patį vamzdelį būtų tariamai nustatytas lengvas girtumo laipsnis, laikytina jos pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Kiti apeliacinio skundo argumentai J. G. kaltės klausimu taip pat neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas reglamentuojamas 2006 m. gegužės 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Taisyklių 2 punktas tikrinimą apibrėžia kaip policijos pareigūnų veiksmus, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (Taisyklių 4 punktas). Policijos pareigūnai pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (Taisyklių 5, 10 punktai).
Šių teisės normų analizė leidžia teigti, kad policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros kyla dviem atvejais: 1) jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda.
Byloje yra administracinėn atsakomybėn patrauktos J. G. tikrinimo alkotesteriu rezultatai, todėl darytina išvada, kad toks neblaivumo patikrinimas šiuo atveju buvo objektyviai galimas. Be to, ir pati apeliantė parodė, kad nevengė neblaivumo nustatymo. Taigi skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos paminėtos Taisyklių nuostatos.
Jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 27 punktas).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad J. G., nesutikusi su jai nustatytu 0,50 promilės girtumu, kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai. Paminėtose Taisyklėse nėra nustatytas terminas, per kurį asmuo privalo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009, 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444–1452/2009). Kaip jau minėta, nors ir nėra nustatytas terminas, per kurį asmuo privalo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nuvykti į medicinos įstaigą neblaivumui nustatyti ir praėjus daugiau kaip 1 valandai nuo jo sustabdymo, tačiau nagrinėjamu atveju negalima neatkreipti dėmesio į byloje esančius duomenis bei pačios apeliantės veiksmus po pažeidimo nustatymo, kad J. G. patikrinimo metu nežymiai viršijantis leistiną 0,4 promilės normą - 0,50 promilės girtumas buvo nustatytas 2011-12-31 20.14 val., ji nuo transporto priemonės vairavimo nušalinta 20.30 val., o į tame pačiame mieste esančią sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai nuvyko tik 22.00 val., apžiūrėta buvo 22.10 val., t. y. praėjus beveik 2 valandoms po policijos atlikto testo. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, tai, kad J. G. praėjus beveik 2 valandoms po policijos atlikto testo sveikatos priežiūros įstaigoje girtumo požymių jau nekonstatuota, taip pat paimtame tyrimui jos kraujyje alkoholio nerasta, nesudaro pagrindo netikėti alkoholio kiekio organizme patikros rezultatais pažeidimo padarymo metu. Atsižvelgiant į tai, kad pareigūnų tikrinimo ir atliktos medicininės apžiūros bei kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, nes kaip jau minėta, J. G. pati į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi po pažeidimo praėjus beveik dviem valandoms, o alkoholio kiekis organizme laikui bėgant skaidosi, ir toks J. G. nustatytas pakankamai nedidelis alkoholio kiekis per nurodytą laiko tarpą galėjo natūraliai išnykti, o be to neatmetama galimybė, kad per tokį laiko tarpą pati apeliantė galėjo imtis priemonių (gerti daug arbatos, vaisvandenių, mineralinio vandens), kad imant kraują būtų nustatyta kuo mažesnė alkoholio koncentracija arba jos kraujyje alkoholio visai būtų nerasta.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintą medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos 6 punktą gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 103-2972; 2001, Nr. 31-1042) patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“. Aktas tvirtinamas gydytojo parašu ir asmeniniu spaudu. Medicininės apžiūros aktas turi turėti numerį, būti patvirtintas ASPĮ antspaudu, jame negali būti trumpinimų ir braukymų (12 punktas).
Kaip matyti iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 109, jame nėra atžymėta, kada J. G. buvo policijos sustabdyta vairuojanti automobilį, testuota ir koks gautas rezultatas. Taip pat nenurodytas J. G. ūgis, svoris, neatžymėta apie liežuvio būklę, nerašoma, kaip eidama dėsto kojas, kaip tiriamoji sugeba pastovėti paprastoje ir apsunkintoje Rombergo pozoje, ant vienos ar kitos kojos, nenurodytas alkotesterio prietaiso numeris, be to, nėra pateiktas šio matavimo prietaiso patikros sertifikatas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo pačiu laiku – 22.10 val. atliktas J. G. iškvepiamo oro testas ir paimti kraujo mėginiai. Pagal pirmiau paminėtos metodikos 8.9 p. reikalavimus, tiriamosios medžiagos, siunčiančiosios ASPĮ arba policijos transportu į toksikologijos laboratoriją, pristatomos ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po jų paėmimo. Nagrinėjamu atveju J. G. kraujo mėginys į toksikologijos laboratoriją buvo pristatytas 1 para vėliau nei reikalauja metodikos 8.9 p. reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad atliktos medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 109 ir specialisto išvada Nr. T-A218/12(01) neatitinka pirmiau paminėtų teisės aktų reikalavimų, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo daromų išvadų negrindė J. G. iniciatyva atliktos medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatais. Dėl šių priežasčių teismas kritiškai vertina J. G. apeliacinio skundo argumentus, kad pateikti duomenys apie ligoninėje jai nustatytą 0,00 promilės rodmenį bei paimtame tyrimui jos kraujyje nerastą alkoholį, paneigia policijos pareigūno atliktų matavimų tikslumą, ir juos atmeta. Be to, nėra pagrindo netikėti ir Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 80TPK-G-12, kuriame išsamiai nurodyti pirmiau aptartų reikalavimų pažeidimai atliekant J. G. patikrinimą dėl neblaivumo nustatymo ir padaryta išvada, kad dėl apeitų reikalavimų atliekant patikrinimą dėl neblaivumo nustatymo nei apžiūros aktu Nr. 109, nei kraujo tyrimo išvadomis negalima paneigti policijos alkotesterio parodymų, t. y. kad 2011-12-31 pagal 20.14 val.gautą policijos testavimo rodmenį 0,50 ‰, J. G. vairavo automobilį neblaivi. Taigi remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad J. G. kaltė dėl ATPK 126 str. 1 d.numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad ji 2011-12-31 apie 20.14 val. vairavo automobilį būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas – 0,50 promilės neblaivumas, įrodyta neabejotinai. Net ir atsižvelgiant į patikros sertifikate nurodytą alkotesterio paklaidą (± 5%) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, spręstina, kad J. G. kraujyje alkoholio koncentracija transporto priemonės vairavimo metu viršijo leistiną 0,4 promilės normą.
Šalies argumentai
Apeliantės nurodytos aplinkybės, jog ji yra studentė ir studijuoja Kaune, kad dirba keliose darbovietėse, rūpinasi sergančiais seneliais, o netekusi teisės vairuoti automobilį ji negalės padėti seneliams, negalės nuvežti jų pas gydytojus, nesudaro pagrindo jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. ir J. G. skirti švelnesnę, negu ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatyta, nuobaudą.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
J. G. padarė grubų KET pažeidimą – transporto priemonę vairavo būdama neblaivi, tokiu itin rizikingu elgesiu sukeldama grėsmę kitiems eismo dalyviams. J. G. bei jos artimųjų ratui dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo kilsiančios pasekmės nesudaro pagrindo jos atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs J. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatęs vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jog pakartotinai padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, atsižvelgęs į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo motyvus, pažeidėjos asmenybę – nors automobilį neblaivi vairavo pirmą kartą, tačiau už KET pažeidimus baudžiama ne pirmą kartą, turi galiojančią administracinę nuobaudą už KET, neteista, į pažeidėjos turtinę padėtį – dirba, gauna apie 1000 Lt atlyginimą, išlaikytinių neturi, skyrė jai inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatytą artimą minimumui baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad J. G. skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, skundą nagrinėjantis teismas nenustatė, todėl tenkinti J. G. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 302¹² str. 1 d. 1 p., 2 d. teismas
nutaria:
J. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.