Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, T-31/2023

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-17
Bylos Nr.: T-31/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-34-3-00543-2023-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ernestas Spruogis (pirm.), Virgilijus Grabinskas (pirm.), Jūratė Varanauskaitė, Dainius Raižys
Ieškovas: R. S., G. S.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, A. J.
Trečiasis asmuo: K. R.

Kategorijos

3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Teismingumo byla Nr. T-31/2023

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00543-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS2023 m. gegužės 17 d.Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Jūratės Varanauskaitės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų R. S. ir G. S. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir A. J., trečiajam asmeniui K. R., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kt., rūšinio teismingumo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareikštu ieškiniu ieškovai teismo prašo:

1) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) perskaičiuoti statinių savininkams 0,1429 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) naudojamo žemės sklypo dalis pagal teisės aktų reikalavimus, įvertinant žemės reikalingumą pastatų – sandėlio 2F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro užstatyto 171 kv. m. ploto, eksploatavimui, pakeičiant Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo“ (toliau – ir 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymas) nustatytas naudojamo žemės sklypo dalis bendraturčiams;

2) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus ir atsakovo A. J. sudarytas žemiau nurodytas Žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis: 2015 m. birželio 11 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2015 m. birželio 11 d. sutartis), 2017 m. gegužės 30 d. Susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2015 m. birželio 11 d. sutarties pakeitimo (toliau – ir 2017 m. gegužės 30 d. susitarimas) ir 2021 m. gruodžio 29 d. Susitarimą pakeisti sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2021 m. gruodžio 29 d. susitarimas), kurių pagrindu A. J. išnuomota 1179/1429 dalys Žemės sklypo (0,0906 ha);

3) priteisti iš atsakovų ieškovų naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai ieškinyje nurodo, kad jie yra buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) ir 29/50 dalių ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), savininkai. Šį turtą jie įsigijo 2021 m. spalio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Kaip statinio dalies savininkai, jie (ieškovai) turi teisę išsinuomoti ar išsipirkti valstybei priklausančios dalies Žemės sklypo dalį, kuri yra reikalinga eksploatuoti ieškovams priklausantiems statiniams.

Ieškovai 2021 m. spalio 20 d. NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vadovui pateikė prašymą parduoti naudojamą kitos paskirties valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra jiems nuosavybės teise priklausantys statiniai – anksčiau minėtas butas ir 29/50 dalių ūkinio pastato. Iš NŽT Prienų ir Birštono skyriaus buvo gautas raštas, kuriuo ieškovai buvo informuoti, jog jų 2021 m. spalio 20 d. pateikto prašymo nagrinėjimo terminas pratęsiamas 20 darbo dienų. Tačiau, kaip pažymima ieškinyje, joks atsakymas nebuvo gautas ir prašymas nebuvo išnagrinėtas.

Ieškinyje nurodoma, kad pradėjus aiškintis aplinkybes dėl Žemės sklypo nuomos, paaiškėjo, jog 1179/1429 Lietuvos Respublikai priklausanti žemės sklypo dalis yra išnuomota J. J. ir R. J., kurie Žemės sklype nuosavybės teise statinių ar patalpų joje neturi.

Kaip pažymi ieškovai, išanalizavus iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ gautus dokumentus, nustatyta, jog 2015 m. birželio 11 d. sutartimi R. J. ir A. M. tikrajai ūkinei bendrijai „Repulsus“ buvo išnuomota 0,0485 ha žemės sklypo dalis bendrame 0,01429 ha ploto Žemės sklype, 61 metams, skaičiuojant nuo žemės nuomos sutarties sudarymo dienos. Tuo tarpu, 2017 m. gegužės 30 d. susitarimu buvo pakeista 2015 m. birželio 11 d. sutartis, susitariant išnuomoti J. J. ir R. J. 0,0906 ha dalį bendrame 0,01429 ha žemės sklype 54 metų terminui.

Šalies argumentai

Ieškovų atstovė 2021 m. lapkričio 22 d. pareiškimu kreipėsi į NŽT Prienų ir Birštono skyrių, prašydama skubiai nutraukti 2015 m. birželio 11 d. sutartį bei 2017 m. gegužės 30 d. susitarimą. Pareiškimu taip pat buvo prašoma paskaičiuoti, kokia dalis valstybei priklausančio 0,1429 ha Žemės sklypo gali būti parduota ieškovams ir parduoti tą dalį. NŽT Prienų ir Birštono skyrius 2022 m. sausio mėn. pabaigoje pateikė raštą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas priėmė 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymą ir minėto įsakymo 1 punktu nustatė 0,1429 ha ploto Žemės sklypo dalis bendraturčiams. Butui, kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso ieškovams, nustatyta žemės sklypo dalis – 0,0273 ha. Rašte taip pat pažymėta, kad šis Kauno apskirties viršininko įsakymas yra galiojantis; NŽT Prienų ir Birštono skyrius neatsisako parduoti Žemės sklypo dalies – 0,0273 ha - ieškovams; ir kad gavus suderintą (pasirašytą) ieškovų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą, parengs įsakymą dėl Žemės sklypo dalies pardavimo.

Kaip pažymima ieškinyje, 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu buvo nustatyta naudojamo 0,1429 ha Žemės sklypo dalys bendraturčiams. Tačiau, kaip nurodo ieškovai, išanalizavus 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymą, akivaizdu, jog nuomojamo ar perkamo Žemės sklypo dalys tarp bendraturčių yra paskirstytos neteisingai, pažeidžiant imperatyviai Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tvarką.

Šalies argumentai

Ieškovų atstovė 2022 m. vasario 14 d. NŽT Prienų ir Birštono skyriui pateikė papildomą prašymą, kuriuo prašė perskaičiuoti naudojamo ir perkamo 0,1429 ha Žemės sklypo dalis bendraturčiams, ir ieškovams parduoti 398,59 kv. m. Žemės sklypo dalį, taip pat nutraukti 2015 m. birželio 11 d. sutartį bei 2017 m. gegužės 30 d. susitarimą, kuriais išnuomota 1179/1429 dalis 0,1429 ha žemės sklypo. Prašyme buvo pažymėta, kad pagal VĮ „Registrų centras“ įrašą, kiekvienam bendraturčiui tenkanti 0,1429 ha Žemė sklypo dalis pagal kiekvienam bendraturčiui priklausančio pastato plotą turėtų būti tokia: ieškovams R. S. bei G. S. turėtų priklausyti 398,59 kv. m., K. R. – 321,16 kv. m. bei A. J. – 709,25 kv. m. Po atitinkamų procedūrų, 2022 m. balandžio mėn. buvo gautas NŽT Prienų ir Birštono skyriaus raštas, kuriuo esminiai klausimai nebuvo išspręsti, o ieškovų prašymas netenkintas.

Ieškovai su skundu kreipėsi į NŽT direktorių. 2022 m. birželio 15 d. buvo gautas NŽT raštas, kad Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Žemės sklypas yra padalintas teisingai, tačiau minėtame sklype yra įregistruoti dar du pastatai: sandėlis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagalbinio ūkio ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriems eksploatuoti galėtų būti nustatytos ginčo Žemės sklypo dalys, jeigu jie gali funkcionuoti savarankiškai, kaip atskirieji nekilnojamieji daiktai. Kaip nurodoma ieškinyje, po atitinkamų procedūrų ir susirašinėjimo tarp skirtingų institucijų, Prienų rajono savivaldybės administracija 2022 m. rugpjūčio 31 d. raštu informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.12 ir 4.13 straipsniais, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 dalimi bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančiais duomenimis, ir tuo, kad anksčiau minėti pastatas-sandėlis ir pastatas-ūkinis pastatas suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, skirtingi jų įsigijimo pagrindai, todėl mano, kad minėti nekilnojamieji daiktai gali būti savarankiškais teisinių santykių objektais ir funkcionuoti savarankiškai (29/50 pastato-ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso ieškovams, o pastatas-sandėlis nuosavybės teise priklauso atsakovui A. J.).

Ieškovai nurodo, kad 2023 m. sausio 20 d. kreipėsi į NŽT, prašydami perskaičiuoti statinių savininkams 0,1429 ha Žemės sklypo naudojamas dalis pagal teisės aktų reikalavimus, pakeičiant 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu nustatytas naudojamo Žemės sklypo dalis. Atsakovė (NŽT) minėto prašymo piktybiškai nesprendė, dėl ko 2023 m. kovo 8 d. buvo pateiktas prašymas dėl vilkinamo klausimo sprendimo, perskaičiuojant naudojamo Žemės sklypo dalis. Po šio prašymo pateikimo NŽT atsiuntė atsakymą, kuriame nurodė, kad ieškovų 2023 m. vasario 27 d. prašymas nebus nagrinėjamas; kad galioja 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymas dėl dalių nustatymo ir jam ginčyti yra suėję terminai.

Kaip nurodo ieškovai, kadangi administracine tvarka jiems ginčo išspręsti nepavyko, todėl jie yra priversti kreiptis į teismą.

Ieškinyje pateikiami argumentai, susiję su tuo, jog 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu buvo neteisingai, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, nustatytos naudojamo Žemės sklypo dalys; ieškovams turėtų priklausyti 398 kv. m. žemės; asmenims, iš kurių ieškovai įsigijo turtą, buvo išnuomota mažesni žemės plotai, negu priklauso; 2015 m. birželio 11 d. sutartis ir jos pakeitimai yra prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms, neteisėti, todėl pripažintini negaliojančiais (yra išnuomota per didelė valstybei priklausančio Žemės sklypo dalis). Ieškovai pateikia argumentus, susijusius su teisiniu reglamentavimu (Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Nutarimas Nr. 260), 7, 8, 32 punktai, kt.), atitinkama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, NŽT, sudarydama ginčijamus nuomos sandorius, nesivadovavo teisės aktų nuostatomis, pagal kurias bendraturčio perkama valstybinės žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje visais atvejais nustatoma atsižvelgiant į visus žemės sklype esančius statinius.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje pažymi, kad nagrinėjamu atveju, ieškovai ginčija tiek administracinį aktą (2009 m. lapkričio 17 d. įsakymą), tiek sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis, kaip pažeidžiančias imperatyviomis teisės aktų nuostatomis įtvirtintą ieškovų teisę išsinuomoti (pirkti) didesnę žemės sklypo dalį.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovų keliamas reikalavimas įpareigoti NŽT perskaičiuoti statinių savininkams ginčo žemės sklypo dalis pagal teisės aktų reikalavimus, pakeičiant Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymą, yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir yra susiję su viešojo administravimo, t. y. valstybinės žemės nuomos ir pardavimo procedūrų, vykdymu, taigi yra administracinio teisinio pobūdžio. Kitas reikalavimas – pripažinti negaliojančiomis ginčijamas valstybinės žemės nuomos sutartis – yra civilinio teisinio pobūdžio. Tačiau šie reikalavimai, teismo vertinimu, yra išvestiniai iš pirmųjų reikalavimų, nes yra grindžiami, visų pirma, ne civilinės teisės normų, o specialiųjų teisės aktų, pažeidimu. Minėtų reikalavimų išsprendimas, visų pirma, priklausys nuo to, kaip bus išspręsti byloje keliami administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Kita vertus, kaip pažymi teismas, ginčas yra susijęs ir su nuomos teisiniais santykiais.

Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Kaip matyti iš prie ieškinio pridėtos medžiagos, Kauno apskrities viršininkas 2009 m. lapkričio 17 d. priėmė įsakymą „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo“. Minėto įsakymo 1 punktu buvo nustatytos naudojamo 0,1429 ha Žemės sklypo atitinkamos dalys bendraturčiams. Minėtas įsakymas buvo priimtas, vadovaujantis, be kita ko, Civilinio kodekso šeštosios knygos XXIII skyriumi, Žemės įstatymu, Nutarimu Nr. 260.

Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo, ieškovai nurodo turintys teisę įsigyti (išsipirkti ar išsinuomoti) be aukciono atitinkamo dydžio jų naudojamą Žemės sklypo dalį ir pateikia argumentus, kad tam yra faktiniai bei teisiniai pagrindai (Civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Nutarimo Nr. 260 7, 8, 32 punktai, kt.).

Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo turinio, ieškovų teigimu, anksčiau minėtu 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Žemės sklypo dalys bendraturčiams buvo nustatytos neteisingai.

Kaip, be kita ko, pažymima ieškinyje, asmenims, iš kurių ieškovai įsigijo nuosavybės teise statinius (butą ir 29/50 dalis ūkinio pastato) buvo išnuomotos mažesnės, negu priklausytų Žemės sklypo dalys. Tuo tarpu, ginčijamais 2015 m. birželio 11 d. sutartimi, 2017 m. gegužės 30 d. susitarimu ir 2021 m. gruodžio 19 d. susitarimu atsakovui A. J. buvo nepagrįstai išnuomota per didelė Žemės sklypo dalis.

Pareikštu ieškiniu ieškovai teismo prašo tiek: 1) įpareigoti NŽT perskaičiuoti statinių savininkams 0,1429 ha Žemės sklypo naudojamo žemės sklypo dalis pagal teisės aktų reikalavimus, įvertinant žemės reikalingumą pastatų – sandėlio 2F1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro užstatyto 171 kv. m. ploto, eksploatavimui, pakeičiant Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu nustatytas naudojamo žemės sklypo dalis bendraturčiams; tiek ir 2) pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT Prienų ir Birštono skyriaus ir atsakovo A. J. sudarytas Žemės sklypo valstybinės žemės nuomos sutartis: 2015 m. birželio 11 d. sutartį, 2017 m. gegužės 30 d. susitarimą, 2021 m. gruodžio 29 d. susitarimą, kurių pagrindu A. J. išnuomota 1179/1429 dalys Žemės sklypo (0,0906 ha).

Ieškinyje ieškovai pateikia argumentus, be kita ko, susijusius su NŽT Prienų ir Birštono skyriaus, NŽT, kitų institucijų atsakymais, tačiau, specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo esmė – kokio dydžio naudojamo Žemės sklypo dalį pagal teisės aktų nuostatas turi teisę įsigyti ieškovai.

Pirmiausia, pažymėtina, kad pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, Nutarimo Nr. 260 sąlygomis ir tvarka, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami, visų pirma, privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises ir pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., specialiosios tesiėjų koelgijos 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr T-1/2023, 2020 m. spalio 7 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-81/2020 ir jose nurodytą praktiką).

Nors priimant 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymą, Kauno apskrities viršininkas, be kita ko, veikė ir acte iuris imperii (lot. viešosios teisės) reglamentuojamoje srityje, vis dėlto, kaip jau buvo minėta, keliamo ginčo esmė – ieškovų teisė įsigyti atitinkamo dydžio naudojamą Žemės sklypą Žemės įstatymo ir Nutarimo Nr. 260 pagrindu. Kartu pareikštu ieškiniu yra prašoma pripažinti negaliojančiais civilinius teisinius sandorius, kurių pagrindu atsakovui išnuomota 1179/1429 dalys Žemės sklypo (0,0906 ha), taigi, be kita ko, siekiama ir jau susiklosčiusių civilinių santykių modifikavimo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų keliamo ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 strapsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).

Byla grąžinama Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, specialioji teisėjų kolegija, pagal teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Grąžinti bylą pagal ieškovų R. S. ir G. S. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir A. J., trečiajam asmeniui K. R., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kt., Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

L. e. p. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Virgilijus Grabinskas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys