- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-01
- Bylos Nr.
- e2YT-14817-1088/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07733-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Vitonė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Suinteresuotas asmuo
- K. D., valstybės įmonė „Turto bankas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. D., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po senelės J. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktinio valdymo pagrindu.
Pareiškime (el. b. dok. Nr. CBP-11226) nurodė, kad senelė testamento nebuvo sudariusi, o jai mirus įstatyminiai įpėdiniai į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė. Pareiškėjas pas senelę faktiškai pradėjo gyventi sulaukęs pilnametystės. Pareiškėjas palikimą po senelės mirties priėmė nuo palikimo atsiradimo momento, pradėdamas faktiškai valdyti jos iki mirties įgytą turtą, t. y. rūpinosi jai priklausančiu butu, jame gyveno, visapusiškai šį turtą prižiūrėjo, mokėjo komunalinius ir visus kitus su buto išlaikymu susijusius mokesčius, naudojosi visu senelės iki mirties įgytu asmeniniu turtu (baldais, namų apyvokos reikmenimis ir kt.). J. B. iki mirties priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gyvena iki šiol.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. D. (toliau – ir suinteresuotas asmuo1) atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Jai žinomos aplinkybės jog pareiškėjas nesutarė su tėvu, išsikraustė gyventi pas senelę. Tėvas (P. B.) yra sakęs, kad senelė butą paliko (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas visada norėjo būti savarankiškas, butą išlaikė pats (el. b. dok. Nr. DOK-92513).
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – ir suinteresuotas asmuo2) atsiliepime nurodė, kad nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei ir dėl jo neatlieka paveldėjimo procedūrą valstybei. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant (el. b. dok. Nr. DOK-94396).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas.
Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis nagrinėjamu atveju atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Jeigu įpėdinis, šaukiamas paveldėti pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą (587 straipsnis), teisė priimti jam priklausančią palikimo dalį pereina jo įpėdiniams (CK 589 straipsnis). Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Įstatyminis J. B. pirmos eilės įpėdinis pareiškėjo tėvas P. B. iki mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą terminą valios priimti J. B. palikimą nebuvo išreiškęs. Gyventojų registro duomenimis (el. b. dok. Nr.86475), asmenų, patenkančių į J. B. pirmos eilės įstatyminių įpėdinių ratą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra. Pareiškėjas yra J. B. antros eilės įstatyminis įpėdinis ( 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šio straipsnio 2 dalis nustatė, kad antrosios eilės įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmosios eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (572 ir 575 straipsniai).
Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis mirusiosios vardu registruotas butas (duomenys neskelbtini). Po J. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta (el. b. dok. Nr. CBP-11226). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai (šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjos daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu į notarų biurą nesikreipė, tačiau nurodo, kad palikimą priėmė faktinio valdymo pagrindu. Bylos duomenimis, pareiškėjas adresu (duomenys neskelbtini), t. y. pas senelę, apsigyveno dar iki senelės mirties, o jai mirus ir toliau liko gyventi jai priklausiančiame bute, jį tvarkė, prižiūrėjo, juo rūpinosi kaip savu. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas mokėjo mokesčius, prižiūrėjo turtą (el. b. dok. Nr. CBP-11226). Teismas neturi pagrindo netikėti akivaizdžiais ir įprastais dalykais, kad mirus senelei, pareiškėjas turtu rūpinosi ir valdė jį kaip savo. Teismo vertinimu, pareiškėjas savo veiksmais išreiškė valią, liudijančią sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Suinteresuotas asmuo prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, neprieštarauja. Remiantis tikimybių pusiausvyros principu teismas sprendžia, kad pareiškėjo nurodomas faktas egzistavo, t. y., kad po J. B. mirties jos palikimo nepriėmus įstatyminiam įpėdiniui P. B., pareiškėjas priėmė J. B. palikimą faktinio valdymo pagrindu (CPK 183, 185 straipsniai).
Pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, todėl reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo M. B. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po senelės J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jos turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.