Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-07-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-15375-608/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-05
Bylos Nr.
e2YT-15375-608/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10313-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Lidija Valentukonytė (pirm.)
Pareiškėjas
V. Š.
Suinteresuotas asmuo
D. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei ,,Turto bankas”, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, "Turto bankas", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-15375-608/2021Proceso Nr. 2-68-3-10313-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei ,,Turto bankas”, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja V. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė tėtis, B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Pareiškėja nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė mama, O. K.. Mama mirė santuokoje su pareiškėjos tėvu B. K.. Po mamos mirties daugiau santuokų nebuvo registruota. Mama testamento nebuvo sudariusi, turto paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Iki mamos mirties ir po to, tėtis, B. K., brolis, D. K., ir pareiškėja V. Š. iki 2007 m. rudens gyveno minėtame bute, rūpinosi sodu, tėtis mokėjo už šiuos objektus mokesčius. Tėtis minėtame bute gyveno iki mirties. B. K. buvo rastas miręs (duomenys neskelbtini) šiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur ir buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Pareiškėja nurodo, kad ji ir suinteresuotas asmuo D. K. patvirtina, kad B. K. pradėjo turtą valdyti, naudoti, rūpintis palikimu kaip savo turtu. Šiuos veiksmus atspindi nepasikeitęs gyvenamosios vietos deklaravimo adresas, sutampantis su valdomu nekilnojamojo turto adresu, už valdomą turtą mokėti mokesčiai. Taip pat paveldimo nekilnojamojo turto adresu, (duomenys neskelbtini), B. K. gaudavo korespondenciją. B. K. 2013 metais pakeitė sodo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir ūkinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dangą. Taip pat sodo namo antrame aukšte atliko remontą: pakeitė stogo dangą, jį apšiltino, dailytentėmis apkalė sienas, įrengė grindis, pakeitė langą, mokėjo metinį mokestį sodininkų bendrijos „Girios aidas“, už elektros paslaugas, nuolatos rūpinosi sodo sklypu. Pareiškėja prideda sąskaitas ir kvitus, patvirtinančius įsigytas medžiagas, ir nurodo, kad remonto darbus B. K. atlikdavo pats. Taip pat ir bute buvo atliekamas remontas, klijuotos plytelės virtuvėje, vonioje, dažytos sienos koridoriuje, tapetuotas kambarys, tačiau įrodymų apie įsigytas medžiagas, kvitų, nepavyko išsaugoti. Remontas atliktas 5 metų bėgyje po mamos mirties. Daugelį darbų B. K. atlikdavo pats. B. K. (duomenys neskelbtini). Vykdant B. K. paveldėjimo procedūrą, iškilo problema, kad B. K. po žmonos O. K. mirties neatliko jokių teisinių paveldėjimo veiksmų, t. y. nesikreipė į notarą. Taip atsitiko, nes visas nekilnojamas šeimos turtas: butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir sodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise buvo registruotas B. K. nuosavybės teise ir po žmonos, O. K., mirties (duomenys neskelbtini), B. K. nemanė, kad reikia atlikti dar kokius teisinius veiksmus dėl teisių į šį turtą ir tokiu būdu faktiškai pradėjo naudotis butu ir sodu. Tačiau tuo pat metu B. K. neišreiškė noro nepriimti paveldimo turto per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštaravo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas visiškai.

Mirties liudijimo kopija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. K. mirė, būdama santuokoje su B. K., gimimo data (duomenys neskelbtini), ką patirtina valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. gegužės 4 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-4384. Santuokos metu O. K. ir B. K. 1994 m. birželio 17 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3578, pagrindu įgijo nuosavybės teise 0,0060 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 0,0613 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); 1991 m. gruodžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartis pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 10-28681 pagrindu įgijo 44,05 kv. m bendro ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ką patvirtina Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai. Nuosavybės teisės į minėtą turtą įgijimo metu galiojęs Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 straipsnis numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu, pripažįstamas abiejų sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe. Kadangi minėtas nekilnojamasis turtas įgytas pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu, taip pat B. K. esant santuokoje su O. K., pagal Lietuvos Respublikos šeimos ir santuokos kodekso 21 straipsnį laikytinas bendra jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe nepriklausomai nuo to, kad nekilnojamojo turto registre šis turtas buvo įregistruotas tik B. K. vardu. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po O. K. mirties nėra įregistruota jos palikimo priėmimo faktų, taip pat kad nėra įregistruota O. K. sudarytų testamentų. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro 2021 m. gegužės 4 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-4384 patvirtina, kad O. K. mirė santuokoje su B. K.. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalis numato vieną iš palikimo priėmimo būdų, per įstatymo nustatytą terminą pradedant faktiškai valdyti paveldimą turtą. Iš bylos medžiagos matyti, kad O. K. palikimą nuo palikimo atsiradimo momento priėmė jos sutuoktinis B. K., pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tai liudija aplinkybės, jog B. K. po sutuoktinės mirties liko gyventi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jis iki mirties buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, ką patvirtina valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. gegužės 4 d. pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-4958. B. K. rūpinosi palikimą sudarančiu turtu kaip nuosavu, jį išlaikė, prižiūrėjo, naudojosi paveldimo nekilnojamojo turto adresu teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, mokėjo už jas mokesčius, remontavo palikimą sudarantį turtą, atliko kitus šio turto valdymo veiksmus. Šias aplinkybes liudija atsiskaitymo knygelių kopijos, iš kurių įrašų matyti, kad B. K. po sutuoktinės mirties nuolatos reguliariai mokėjo mokesčius už adresu (duomenys neskelbtini), tiekiamas dujas, elektrą, šaltą ir karštą vandenį, šildymą, kitas paslaugas, deklaravo apskaitos prietaisų rodmenis. B. K. taip pat sudarė sutartis dėl palikimą sudarančių žemės sklypų kadastrinių matavimų užsakymo, mokėjo už atliktus darbus, pirko statybines, apdailos medžiagas, skirtas turtui pagerinti. Tokios aplinkybės ir įrodymai liudija aktyvius B. K. veiksmus, pradedant faktiškai valdyti jo sutuoktinės O. K. palikimą sudarantį turtą ir taip išreiškiant jo valią priimti savo sutuoktinės palikimą.

Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2021 m. gegužės 4 d. Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.1A-4384) patvirtina, kad O. K. turėjo du vaikus: D. K., gimusį (duomenys neskelbtini) ir V. Š., gimusią (duomenys neskelbtini). O. K. vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). O. K. pirmos eilės įpėdiniai, t. y. jos vaikai V. Š. yra pareiškėja šioje civilinėje byloje, o D. K. įtrauktas dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių jų veiksmus, susijusius su motinos palikimo priėmimu. Be to, abu palikėjos vaikai pripažįsta ir/arba prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog O. K. palikimą priėmė jos sutuoktinis B. K.. Taigi vienintelis O. K. palikimą per įstatymo nustatytą terminą priėmęs asmuo yra jos sutuoktinis B. K.. Galiojantys įstatymai nenumato tvarkos, kuria suinteresuotas asmuo galėtų gauti dokumentą, patvirtinantį palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnį toks juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatomas teismo. Pareiškėja yra suinteresuota prašomu nustatyti faktu, šis faktas jai turi juridinę reikšmę, nes ji yra priėmusi B. K. palikimą ir O. K. palikimo priėmimo fakto nustatymas įtakoja pareiškėjos priimto palikimo sudėtį. Tai patvirtina Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notaro L. Ž. (duomenys neskelbtini) liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio liudijama, jog B. K. palikimą priėmė D. K. ir V. Š.

Kadangi tiek prašomas nustatyti faktas, tiek jo juridinė reikšmė pareiškėjai yra visiškai įrodyti, taip pat įstatymai nenumato galimybės kita tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, pareiškimas tenkinamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis draudžia priimti palikimą iš dalies arba su išlygomis, o 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Todėl teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodomas O. K. palikimą sudarantis turtas. Aplinkybė, jog B. K. priėmė bent vieną O. K. palikimą sudarantį daiktą liudija, jog buvo priimtas visas palikimas tokios sudėties, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnis

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstomos ir valstybės naudai nepriteisiamos; pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo į B. K. palikimą sudarantį turtą išdavimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė