- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-26
- Bylos Nr.
- N-444-7579-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarimo D. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2010 m. spalio 4 d. nutarimu Molėtų rajono apylinkės teismas D. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį paskyrė 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejų metų laikotarpiui. Nuobaudos D. A. paskirtos už tai, kad jis 2009 m. liepos 2 d. neblaivus (nustatytos 2,43 promilės alkoholio - vidutinis girtumo laipsnis) vairavo automobilį.
Teismas įvertino D. A., liudytojų A. B., L. B., Š. S., M. Š., G. A., V. R., J. V. ir J. V. paaiškinimus, asmens blaivumo testo duomenis, pranešimą dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, policijos informacinės sistemos duomenis, kitą bylos medžiagą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš pradžių pripažino neblaivus vairavęs automobilį, tai patvirtino jo parašas administracinio teisės pažeidimo protokole, tačiau vėliau savo parodymus iš esmės pakeitė. Teismo posėdžio metu D. A. išdėstytos aplinkybės, teismo nuomone, vertintinos kaip patraukto administracinėn atsakomybėn asmens gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Tokia išvada padaryta remiantis byloje nustatytais faktais (policijos pareigūnai patvirtino aikštelėje radę šviežias automobilio vėžes, nors jie negalėjo tiksliai nustatyti, kurio automobilio tos vėžės, jų paaiškinimai sutampa su liudytojo J. V. paaiškinimais, kad D. A. aikštelėje prie parduotuvės automobiliu darė „saulutes“, netikėti pareigūnų bei šio liudytojo parodymais teismas nurodė neturįs pagrindo). Liudytojų A. B. ir L. B. parodymai įvertinti kritiškai, kadangi jie yra patraukto administracinėn atsakomybėn asmens pažįstami, be to, jų parodymai nenuoseklūs, prieštarauja tarpusavyje, nesutampa su D. A. parodymais. Atkreiptas dėmesys į tai, kad D. A. nurodė, jog rakteliai automobilio spynelėje buvo palikti tam, kad grotų muzika ir kad garsi muzika sukėlė J. V. pasipiktinimą, tuo tarpu tiek L. B., tiek A. B. paneigė, kad automobilyje grojo muzika. Be to, liudytojai visiškai skirtingai aiškino aplinkybes, kaip jie išvyko iš įvykio vietos. Padaryta išvada, kad jų parodymai nėra pakankamai patikimi. Įvertinta ir tai, kad L. B. dirba parduotuvėje, konfliktas tarp vyrų vyko jos darbo metu, todėl yra pagrindas manyti, kad ji negalėjo matyti visų įvykio aplinkybių. Kritiškai įvertinti ir liudytojų Š. S. bei M. Š. parodymai, kadangi jie yra artimi D. A. žmonės. Padaryta išvada, kad šių liudytojų parodymai nei patvirtina, nei paneigia administracinio teisės pažeidimo faktą. Įvertinta ir tai, kad dieną prieš tai policija taip pat buvo gavusi pranešimą, jog automobilio „Nissan Sunny“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važinėja neblaivus, kelia grėsmę. Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis, atsakomybę sunkinančią aplinkybę (D. A. turi galiojančią nuobaudą, paskirtą už tos pačios rūšies pažeidimą; ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
II.
D. A. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliantas teigia, kad administracinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, nutarime išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nurodo administracinio teisės pažeidimo protokole pripažinęs, kad viešoje vietoje buvo neblaivus, nes nenorėjo būti vežamas į policijos komisariatą, automobilio vairavimo esant neblaiviam nepripažinęs. Policijos pareigūnas G. A. patvirtino, kad jis buvo vežamas į policijos skyrių dėl to, kad nepasirašė (b. l. 67-68). Apelianto teigimu, policijos pareigūno parodymai yra prieštaringi, todėl vertintini kritiškai. Apeliantas pažymi, kad policijos pareigūnas G. A. pripažino nematęs, kaip buvo padarytas pažeidimas, automobilio variklio nurodė netikrinęs. Apelianto manymu, tai kelia abejonių policijos pareigūno parodymais. Apeliantas teigia, kad byloje nei vienas liudytojas nenurodė matęs, kaip jis vairavo automobilį būdamas girtas, darė „saulutes". Apeliantas remiasi ATPK 256 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, pažymi, kad jam nebuvo sudaryta galimybė užduoti liudytojui J. V. klausimus, kad abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu teismo nutarimu D. A. paskirtos administracinės nuobaudos už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 126 straipsnio 4 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
Apeliantas neigia padaręs pažeidimą, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole jis nurodė dėl pažeidimo padarymo besigailintis, liudytojas J. V. savo paaiškinimuose patvirtino matęs, jog D. A. vairavo automobilį, būdamas akivaizdžiai neblaivus, todėl ištraukęs automobilio raktelius ir iškvietęs policiją. Policijos pareigūnas G. A. tarnybiniame pranešime nurodė, kad J. V. sulaikytam D. A. alkotesteriu buvo nustatytas vidutinis (2,43 promilių) girtumas. Paaiškino, kad atvykus pagal pranešimą darbininkai jam teigė, jog D. A. neblaivus važinėjo, darė „saulutes“, ant kelio buvo matyti šviežios ratų vėžės. Policijos pareigūnas V. R. patvirtino, kad kiti asmenys nurodė neblaivų buvusį D. A. kaip pavojingai važinėjusį asmenį, paaiškino iš jo atėmę automobilio raktelius. Netikėti J. V., V. R. bei G. A. paaiškinimais, manyti, kad jie buvo suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti D. A. pažeidimo padarymu, nenustatyta pagrindo. Tuo tarpu liudytojų A. B., L. B., Š. S., M. Š. paaiškinimais teismas pagrįstai nesirėmė priimdamas sprendimą, nes jie yra D. A. pažįstami bei giminaičiai, jų paaiškinimų objektyvumu yra pagrindo abejoti. Teismo posėdyje D. A. ir jo atstovas advokatas sutiko, kad byla būtų išnagrinėta nedalyvaujant liudytojams J. V. ir J. V. (b. l. 75). Konstatuotina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D. A. neblaivus (jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) vairavo automobilį, tuo padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Kadangi nėra pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis pažeidimo padarymo nepripažįsta, yra pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tos pačios rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda, metų laikotarpyje padarytas pakartotinai; ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas; b. l. 11), D. A. nustatytas girtumo laipsnis artimas sunkiam, paskirtos nuobaudos vertintinos kaip ne per griežtos. Išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nuta r i a:
D. A. apeliacinį skundą atmesti.
Molėtų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.