Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-12-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3457-1078/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-12-02
Bylos Nr.
1-3457-1078/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49154-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3457-1078/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49154-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2; 1.1.9.8; (S) 1.2.25.6.; 2.12.1.4., 1.2.20.13
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (suvestinė redakcija nuo 2017 m. gegužės 12 d. iki 2017 m. birželio 2 d.) 281 straipsnio 7 dalį – galutinė bausmė 30 parų areštas su baudžiamojo poveikio priemonėmis – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimu ir uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (suvestinė redakcija nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. liepos 11 d.) 243 straipsnį, 281 straipsnio 7 dalį - galutinė bausmė 50 parų areštas su baudžiamojo poveikio priemonėmis - konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimu ir uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2019 m. lapkričio 18 d., apie 10.26 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,12 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to V. P. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:

jis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. baudžiamąjį įsakymą, įsiteisėjusį 2017 m. gruodžio 21 d., privalėdamas vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra 2019 m. lapkričio 18 d., apie 10.26 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,12 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. P. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pilnai pripažino, nuoširdžiai galėjosi ir parodė, kad 2019 m. lapkričio 18 d., maždaug nuo 06.00 val. ryto, pradėjo vartoti alkoholį. Tą dieną alkoholį gėrė su draugu, pats tą rytą išgėrė maždaug apie 1,5 l. alaus, 7,5 laipsnių stiprumo, bei 200-250 ml. degtinės. Maždaug apie 09.00 val. ryto, nusprendė su draugu nuvažiuoti į Vilnių. Prie draugo namų stovėjo V. C. priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo pirktas už V. C. pinigus. Iš ryto pasiėmė raktus nuo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. C. nematant ir nežinant, ir pajudėjo miesto link. Važiuodamas (duomenys neskelbtini), pravažiavus (duomenys neskelbtini) sankryžą, priekyje jo važiavęs automobilis staigiai stabdė, jis irgi pradėjo staigiai stabdyti. Iš priekyje važiavusio automobilio išlipo moteris, kuri nurodė, jog jis į ją atsitrenkė. Jis nesutiko ir jie sulaukė policijos pareigūnų. Atvykę pareigūnai apgadinimų nepastebėjo, tačiau nusprendė patikrinti jo blaivumą alkoholio matuokliu. Jis sutiko ir po patikros jam buvo nustatytas 2,19 promilių girtumas, po maždaug 20 minučių, po pakartotinos patikros, jam buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas. Iki atvykstant policijos pareigūnams, jis iš įvykio vietos pasitraukęs nebuvo ir jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Tolimesniam tyrimui jis buvo pristatytas į policijos komisariatą, o vėliau uždarytas į areštinę. Jis žino, jog jam yra paskirta baudžiamoji poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 3 metus, jis buvo probacijos tarnyboje rašytinai supažindintas su sąlygomis (b.l. 57).

Motyvuojamoji dalis

Be V. P. prisipažinimo, jo kaltė yra įrodyta ir kita bylos medžiaga: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjos L. M. tarnybiniu pranešimu (b.l. 3), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 8-10), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniu pranešimu (b.l. 11), ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų D. Š. ir R. B. parodymais (b.l. 27, 33), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (b.l. 25), duomenimis apie transporto priemonės priklausomybę (b.l. 13), duomenimis apie transporto priemonės vertę (b.l. 14), alkotesterio rodmenų kvitais (b.l. 36, 37), neblaivumo nustatymo aktu (b.l. 39) ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad V. P. 2019 m. lapkričio 18 d., apie 10.26 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,12 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taip pat įrodymais, esančiais byloje, įrodyta, kad V. P. vengė atlikti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudosis specialia teise, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

Paskelbus V. P. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka (b.l. 71-73).

Skiriant bausmę V. P. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą – padarytas nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas, kaltininko kaltės formą ir rūšį – nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – teistas (b.l. 62, 63), daug kartų baustas administracine tvarka (b.l. 64-70), dirbantis, turintis legalų pajamų šaltinį. Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. P. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokuroro siūlomas, BK 243 straipsnio ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas bausmes – areštą.

Atsižvelgiant į tai, kad V. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. P. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. lapkričio 18 d., 10.58 val., iki 2019 m. lapkričio 19 d., 11.53 val., t. y. dvi dienos, dvi laikinojo sulaikymo dienas prilyginant 2 (dviem) arešto dienom.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, V. P. kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 metams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo V. P. skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino turto (automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika) vertę atitinkančią pinigų sumą. Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui (b. l. 13). Į bylą yra pateikta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje automobilis „(duomenys neskelbtini)“, įvertintas 650 eurų sumai (b. l. 14). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. P. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė, t.y. 650 Eur.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 69 parų arešto bausmę.

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, ir paskirti jam 40 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu, paskirti V. P. 69 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. skirti galutinę – 46 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 18 d., 10.58 val., iki 2019 m. lapkričio 19 d., 11.53 val., t. y. dvi dienas, dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant 2 (dviem) arešto dienom. Galutinį bausmės dydį nustatant 44 paras arešto.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinės bausmės atlikimo pradžios.

Paskirti V. P. BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 5 (penkiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 650 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt eurų).

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui panaikinti.

Išaiškinti V. P., kad:

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai.

Nuteistasis, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių- pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

Išaiškinti V. P., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Ieva Narbutaitė