Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, konstatuodamas, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas (t. y. pareigą alkoholinius gėrimus parduoti tik leistinu metu), šios savo išvados niekaip nepagrindė. Tvirtino, kad visais trimis epizodais, kai 2017 m. liepos 21 d. 0 val. – 2 val. Bendrovės klientai išsinešė įsigytus alkoholinius gėrimus, alkoholiniai gėrimai buvo parduoti atidarytoje pakuotėje (byloje nėra ginčo dėl pirmųjų dviejų epizodų; aplinkybę, kad trečiuoju epizodu alaus skardinės buvo visiškai atidarytos, patvirtino ir barmenė, ir esančios nuotraukos, ir tarnybiniame pranešime užfiksuoti faktai, o Departamentas nesiėmė priemonių, siekiant išsaugoti minėtas skardines, taip pat neatsižvelgė į tai, kad atidarant skardinę nėra galimybės pasilikti liežuvėlį, ir savo vertinimą, kad alaus skardinės buvo parduotos atidarytos, pakeitė tik priimdamas Nutarimą). Pastebėjo, kad barmenė N. V. nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 168 straipsnį, ji net nebuvo apklausta.

3. Pareiškėjo įsitikinimu, visais trimis epizodais alkoholiniai gėrimai buvo parduoti tik vartoti vietoje. Jis pažymėjo, kad atsakovas, nurodydamas, jog pareiškėjas nesiėmė visų galimų veiksmų užtikrinti Įstatyme įtvirtintai imperatyviai pareigai – neprekiauti alkoholiniais gėrimais nustatytu laiku, nedetalizavo, kokių konkrečiai veiksmų pareiškėjas dar turėjo imtis, siekdamas patekti į Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytos išimties taikymo sritį, taigi, Nutarime nebuvo tinkamai pagrįsta pareiškėjo kaltė. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju jis ėmėsi proporcingų priemonių ir negalėjo pagrįstai numatyti, kad, net ir ėmusis šių priemonių, alkoholinis gėrimas vis tiek bus išsineštas iš baro. Pirma, Bendrovės darbuotoja buvo instruktuota apie Įstatyme įtvirtintą reikalavimą po 22 val. alkoholinius gėrimus parduoti tik atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Antra, ginčo atveju darbuotoja prieš parduodama alkoholinius gėrimus juos atidarė (pirmuoju epizodu, nepaisydama pirkėjo prašymo neatsukinėti kamštelių). Trečia, bare aiškiai matomose vietose (be kita ko, ant išėjimo durų) iškabinti pranešimai, informuojantys, jog gėrimai parduodami tik atidarytose pakuotėse ir tik vartoti vietoje; pirkėjai negalėjo nematyti šių pranešimų. Ketvirta, darbuotoja prieš perduodama alkoholinius gėrimus pirmuoju ir antruoju epizodais įspėjo pirkėjus apie tai, kad gėrimas turi būti vartojamas vietoje (detaliau alkoholinių gėrimų pardavimo aplinkybes galėtų paaiškinti pati barmenė N. V.). Penkta, bare sudarytos tinkamos sąlygos gėrimus vartoti vietoje, pvz., siūlomi vienkartiniai indai gėrimo išpilstymui (jie padėti tiek prie kasos, tiek prie vartojimui skirtos vietos), įrengtos kėdės, stalai, yra tualetas, prekiaujama karštu maistu. Šešta, nei parduodamo alkoholio kiekis, nei jo pardavimo forma nesudarė pagrindo darbuotojai manyti, kad alkoholiniai gėrimai bus išsinešti, barmenė nežinojo ir negalėjo žinoti tikrųjų pirkėjų ketinimų. Pareiškėjas savo poziciją, kad jo taikomos priemonės yra proporcingos, grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje, be kita ko, akcentuota, jog pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieš pirkėją, o Įstatyme nenustatyta, kokiomis priemonėmis turi būti užtikrinama, kad alkoholiniai gėrimai būtų vartojami įsigijimo vietoje. Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį į in dubio pro reo principą (neaiškumai turi būti vertinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai).

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog niekur nėra įtvirtintas reikalavimas žodžiu įspėti kiekvieną pirkėją apie draudimą išsinešti įsigytą alkoholį, juolab kai bare keliose vietose yra aiškūs pranešimai apie tokį draudimą, todėl atsakovas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog pareiškėjas pirkėjų pirmuoju ir trečiuoju epizodais neinformavo asmeniškai. Be to, atsakovas nepagrįstai nurodo, jog pirmuoju epizodu pirkėjas nebuvo įspėtas, tai patvirtino liudytojai; dar daugiau, pirmasis pirkėjas alkoholinius gėrimus įsigijo per kelis kartus, dalį jų kartu su kompanija suvartojo bare. Pareiškėjas tvirtino, jog aplinkybė, kad alkoholiniai gėrimai nebuvo išpilstyti (pirkėjai to ir neprašė), priešingai nei teigė atsakovas, nepatvirtina pareiškėjo aplaidumo, kadangi bare sudarytos visos sąlygos vartoti alkoholį vietoje, dauguma pirkėjų įsigytus gėrimus geria iš butelių ir skardinių (ypač alų), o Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte minima galimybė alkoholinius gėrimus parduoti atidarytoje pakuotėje. Atitinkamai atsakovas nepagrįstai pabrėžė ir tai, kad Bendrovės darbuotoja nepateikė taros alkoholiniams gėrimams vartoti. Dėl pirkėjų įsigytų alkoholinių gėrimų kiekių pareiškėjas paaiškino, jog pirmuoju ir trečiuoju epizodu pirkėjas į barą buvo užėjęs ne vienas, todėl barmenė pagrįstai manė alkoholinius gėrimus parduodanti vartoti keliems žmonėms (1 epizodas –vyrų kompanija alkoholinius gėrimus įsigijo per kelis kartus, bare sėdėjo ilgiau nei pusvalandį, pirkėjas O. V. per kelis kartus įsigijo du butelius alaus (1 l tūrio) ir du butelius degtinės (0,5 l tūrio), taip pat mineralinio vandens, pardavėja nematė, kaip pirkėjas mineralinio vandens kamštelius užsuko ant įsigytų alkoholinių gėrimų butelių; 3 epizodas – Departamento tarnautojas R. D. kontrolinį patikrinimą atliko kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnu R. M., įsigijo keturias skardines alaus (0,568 l tūrio)).

5. Pareiškėjo nuomone, pažeidimo tyrimas buvo atliekamas ir Nutarimas priimtas pažeidžiant procedūrines taisykles. Pažeidimai pirmojo ir antrojo epizodų atžvilgiu nustatyti tam neįgalioto Departamento darbuotojo (Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vedėjo J. K.), o faktų fiksavimo protokolą surašė tarnautojai, kurie net nedalyvavo fiksuojant šiuos pažeidimus (J. T. ir R. D. savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, jog jie tikrinti Bendrovės atvyko tik apie 1.25 val.), faktų fiksavimo protokoluose neužsimenama apie J. K. dalyvavimą patikrinime. J. T. ir R. D. nenustatė visų reikšmingų aplinkybių, neapklausė barmenės ir rėmėsi tik liudytojų apklausos protokolais, kurių tinkamumu abejotina. Pareiškėjas taip pat tvirtino, jog surašytas protokolas neatitinka ANK reikalavimų (608 ir 609 str.), be kita ko, surašant protokolą pareiškėjas nedalyvavo, protokole nėra administracinėn atsakomybė traukiamo asmens pasiaiškinimo, barmenės pasiaiškinimo nenurodyti liudytojų adresai ir telefonų numeriai, bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta. Pareiškėjo įsitikinimu, Įstatymo pažeidimą padarė ir pats Departamento tarnautojas R. D., nes jis, žinodamas, jog jam parduodami alkoholiniai gėrimai gali būti vartojami tik vietoje, juos išsinešė iš baro, o jokie teisės aktai jam nesuteikia teisės pažeidinėti Įstatymo reikalavimus ar provokuoti atitinkamas situacijas. Taip pat neaišku, kokiu pagrindu Departamento darbuotojai privertė barmenę priimti atgal sugadintas alaus skardines ir grąžinti sumokėtus pinigus. Be to, pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie protokolo surašymą, bylos nagrinėjimą Departamente (pareiškėjui siųstas 2017 m. rugpjūčio 11 d. pranešimas grįžo Departamentui neįteiktas jau po bylos išnagrinėjimo), jam nesudaryta galimybė teikti paaiškinimus (iki surašant protokolą). Pareiškėjas, 2017 m. liepos 28 d. elektroniniu paštu gavęs raštą iš Departamento dėl dokumentų kopijų pateikimo, pagrįstai tikėjosi, kad susirašinėjimas su Departamentu ir toliau vyks elektroniniais laiškais.

7. Atsakovo vertinimu, jo teisinė argumentacija yra detaliai išdėstyta Nutarime, kuriame nuosekliai aprašyta, kokiu pagrindu pareiškėjui taikoma atsakomybė – 360 Eur ekonominė sankcija už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų nesilaikymą. Dėl pirmojo epizodo atsakovas teigė, jog Bendrovės darbuotoja suprato, kad pirkėjas alkoholinius gėrimus įsigijo išsinešimui, nes pirkėjas prašė alkoholinių gėrimų neatidaryti, vėliau papildomai įsigijo mineralinio vandens buteliukus dėl kamštelių, įsigytų alkoholinių gėrimų kiekis yra didelis, įsigyti skirtingų rūšių alkoholiniai gėrimai, su alkoholiniais gėrimais įsigytas ir maišelis, kuris leido patogiai susidėti visus produktus ir juos išsinešti iš viešojo maitinimo vietos. Pardavėjos paaiškinimai dėl šio epizodo laikytini jos gynybine pozicija, pateikti tik bylos nagrinėjimo metu. Dėl trečiojo epizodo atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad alaus skardinės buvo visiškai atidarytos, pastebėjo, kad pareiškėjo pateiktose nuotraukose alkoholinių gėrimų atidarymas akivaizdžiai skiriasi nuo alkoholinių gėrimų atidarymo, užfiksuoto atliekant patikrinimą, be to, pareiškėjo pateiktose nuotraukose nematyti alkoholinius gėrimus identifikuojančios galiojimo datos, todėl šios nuotraukos ir pateiktas nurašymo aktas nepatvirtina jo teiginių. Atsakovas tvirtino, jog skardinių liežuvėliai buvo tik nežymiai atplėšti ir nebuvo galimybės iš tokių skardinių tiesiogiai vartoti gėrimus. Dėl administracinės atsakomybės taikymo barmenei atsakovas pastebėjo, jog terminas administraciniam nusižengimui konstatuoti dar nėra suėjęs. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas nesiėmė proporcingų atsargos priemonių, jog Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų būtų laikomasi, kadangi pareiškėjas neinformavo pirkėjų asmeniškai, jog alkoholiniai gėrimai privalo būti vartojami vietoje (1, 3 epizodai), neišpilstė alkoholinių gėrimų (1, 2, 3 epizodai), nepateikė taros alkoholiniams gėrimams vartoti (1, 2, 3 epizodai), neatsisakė parduoti alkoholinių gėrimų, matant, kad jie nebus vartojami vietoje, nors iš pirkėjų įsigyto alkoholinių gėrimų kiekio buvo akivaizdu, jog alkoholiniai gėrimai nebus vartojami vietoje (1 ir 3 epizodai), pardavė maišelį, skirtą alkoholiniams gėrimams susidėti (1 epizodas), nevisiškai tinkamai vartojimu atidarė alkoholinių gėrimų skardines (3 epizodas). Atsakovas manė, kad skunde minimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai buvo pateikti bylose, kurių aplinkybės akivaizdžiai kitokios nei nagrinėjamoje byloje. Atsakovas neginčijo pareiškėjo pozicijos, jog Įstatyme nepateiktas konkretus elgesio modelis, siekiant užtikrinti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus, tačiau pabrėžė, jog įstatymų leidėjas ūkio subjektui suteikia tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais vykdyti šią pareigą, tačiau ši diskrecija nėra neribota, o ūkio subjektas turi imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis imtųsi kiekvienas protingas ir sąžiningas asmuo. Šiuo atveju pareiškėjas nesiėmė tokių priemonių.

13. Teismas iš dalies pritarė pareiškėjo pretenzijoms dėl 2017 m. rugpjūčio 11 d. protokolo Nr. ATK2-103 turinio. Nurodė, kad protokolas surašytas vadovaujantis Taisyklėmis patvirtinta protokolo forma, bet ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 640 patvirtinta administracinio nusižengimo protokolo forma. Iš protokolo turinio matyti, kad jį surašė vyriausioji specialistė J. T., vadovaudamasi 2017 m. liepos 21 d. faktų fiksavimo protokolu Nr. ATK2-098 ir kita medžiaga, jame nurodyta įmonė, pažeidusi Alkoholio kontrolės įstatymą (pareiškėjas), jos rekvizitai, nurodyta pažeidimo sudėtis ir teisinis pagrindas, prie protokolo pridėti dokumentai, kuriais remiantis nustatytas pažeidimas, protokolą pasirašė įgaliotas asmuo vyriausioji specialistė J. T.. Pareiškėjas protokolo nepasirašė, jame nenurodyti liudytojų adresai, telefonų numeriai, bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo. Kita vertus, pardavėja-barmenė N. V. laikytina tinkama Bendrovės atstove ir neplaninio patikrinimo metu ne tik galėjo dalyvauti, bet ir dalyvavo patikrinime, galėjo teikti rašytinius paaiškinimus, pastabas bei pasirašyti tikrinimo dokumentus be atskiro įmonės vadovo įgaliojimo ar leidimo; N. V. buvo supažindinta pasirašytinai su faktų fiksavimo protokolu ir gavo vieną egzempliorių, taigi Bendrovė jau 2017 m. liepos 21 d. žinojo apie pradėtą tyrimą. Liudytojų adresai nurodyti apklausos protokoluose, kurie pridėti prie 2017 m. rugpjūčio 11 d. protokolo. Departamentas laikėsi Įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo proceso šalims raštu pranešti apie Įstatymo pažeidimus, bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pasiūlė susipažinti su bylos medžiaga ir raštu pateikti paaiškinimus, t. y. protokolas pareiškėjui išsiųstas 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. S-2330, adresu (duomenys neskelbtini), ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), be kita ko, pasiūlant pareiškėjui iki 2017 m. rugsėjo 12 d. pateikti rašytinius paaiškinimus. Teismo vertinimu, kai kurios informacijos nenurodymas protokole nėra esminis pažeidimas, nes visi reikalaujami duomenys buvo surinkti ir pateikti pareiškėjui kartu su protokolu.

14. Ginčijamu Nutarimu pareiškėjui skirta 360 Eur bauda už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimą. Departamentas iš surinktos medžiagos nustatė, kad UAB „Akepus“ priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), draudžiamu laiku (nuo 20.00 val. iki 8.00 val.) buvo prekiaujama alkoholiniais gėrimais išsinešti, t. y. barmenė-pardavėja N. V. 2017 m. liepos 21 d. apie 00.00 val. pardavė O. V. du butelius alaus „Tauras Tradicinis“ ir du butelius degtinės „Švogerių Tradicinė“, alaus ir degtinės butelius atidarė, o O. V. nusipirktus alkoholinius gėrimus polietileniniame maišelyje išsinešė iš viešojo maitinimo vietos (1 epizodas); 1.30 val. ta pati barmenė pardavė Y. K. (Y. K.) vieną butelį degtinės „Moskovskaya Osobaya“, degtinės butelį atidarė, padavė pirkėjui, įspėjo, kad alkoholinį gėrimą reikia vartoti vietoje, tačiau jis degtinės butelį iš viešojo maitinimo vietos išsinešė (2 epizodas); 1.32 val. N. V. Departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiajam specialistui R. D. pardavė 4 skardines alaus „Horn Disel“, alaus skardinių gamyklinę pakuotę pažeidė, tačiau iki galo neatidarė (t. y. skardinių liežuvėliai buvo pažeisti, tačiau iki galo neatplėšti, todėl iš skardinių alkoholio vartoti nebuvo galimybės), kad alkoholinius gėrimus reikia vartoti vietoje, R. D. neįspėjo, pastarasis alaus skardines iš viešojo maitinimo vietos iš karto netrukdomai išsinešė (3 epizodas). Konstatavo, kad pareiškėja nesiėmė teisėtų ir efektyvių veiksmų (neinformavo pirkėjų asmeniškai, kad alkoholiniai gėrimai privalo būti vartojami vietoje (1, 3 epizodai), neišpilstė alkoholinių gėrimų (1, 2, 3 epizodai), nepateikė taros alkoholiniais gėrimams vartoti (1, 2, 3 epizodai), neatsisakė parduoti alkoholinių gėrimų, nors iš pirkėjų įsigyto alkoholinių gėrimų kiekio matė, kad jie nebus vartojami vietoje (1 ir 3 epizodai), pardavė maišelį, skirtą alkoholiniams gėrimams susidėti (1 epizodas), iki galo tinkamai vartoti alkoholinių gėrimų skardinių neatidarė, t. y. tik nežymiai atplėšė skardinių liežuvėlius, tačiau faktiškai skardinių neatidarė (3 epizodas). Departamentas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, o atsižvelgęs į jos veiksmų sistemiškumą, paskyrė baudą, artimą sankcijos vidurkiui.