Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam G. G., jo gynėjui advokatui R. U. dalyvaujant posėdyje platformos „Zoom“ pagalba,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjime, Sporto g. 7, Marijampolė, vedęs, teistas 2024-05-07 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį - 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. 2024-09-17 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2024-05-07 nuosprendis - G. G., pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė sumažinta iki 2 metų, kuri BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 4 mėnesiams, neatlikta bausmės dalis 2025-02-18 – 11 mėnesių 15 dienų, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui: 2024 m. rugsėjo 10 d. , apie 03 val. 18 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, smurtavo artimoje aplinkoje prieš kartu gyvenančią šeimos narę sutuoktinę D. G., tyčia savo ranka užlenkė D. G. kairės rankos rodomąjį pirštą, paėmęs už plaukų tempė ir sudavė ranka du smūgius į galvos sritį, po to sudavė dar vieną smūgį į kairį šoną, bei smaugė sugriebęs už kaklo, taip padarydamas kraujosruvas kaktoje ir kakle, tokiais savo veiksmais D. G. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Apklaustas teisme G. G. kaltu neprisipažino. Parodymus duoti atsisakė. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad kaltinime nurodytus veiksmus prieš sutuoktinę atliko, tačiau kaltės nepripažįsta, nes sutuoktinė meluoja ir jį apklaba. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Dėl sutuoktinei sekančią po įvykio dieną konstatuotų sužalojimų ir jų lokalizacijos bei kilmės nieko pasakyti nenori ir sakyti neketina. Dėl įvykio nesigaili.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, ji pilnai įrodyta nukentėjusiosios parodymais bei bylos rašytiniais įrodymais.

Pareigūnas- kažin kas.

Moteris- nežinau.

Moteris- nieko.

Pareigūnas- kaip tai nieko.

Moteris- ką atsako neina girdėti.

Įraše 00:20:29 min. Pareigūnas- mušė? Klausiu.

Teismo vertinimu, G. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Neabejotinai įrodyta, kad G. G. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui: 2024 m. rugsėjo 10 d. , apie 03 val. 18 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, smurtavo artimoje aplinkoje prieš kartu gyvenančią šeimos narę sutuoktinę D. G., tyčia savo ranka užlenkė D. G. kairės rankos rodomąjį pirštą, paėmęs už plaukų tempė ir sudavė ranka du smūgius į galvos sritį, po to sudavė dar vieną smūgį į kairį šoną, bei smaugė sugriebęs už kaklo, taip padarydamas kraujosruvas kaktoje ir kakle, tokiais savo veiksmais D. G. nežymiai sutrikdė sveikatą. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti tinkamai, nes pilnai atitinka šio nusikaltimo kvalifikuotos veikos požymius. Tarp kaltinamojo tyčinių veiksmų ir jų sukeltų pasekmių – nežymaus sveikatos sutrikdymo – akivaizdus tiesioginis priežastinis ryšys.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė byloje pareiškusi civilinį ieškinį 2000 eurų sumai nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ją sumušė kaltinamasis savo veiksmais padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl to, kad buvo pasikėsinta į sveikatą, ji jautė fizinį skausmą ir didžiulį pažeminimą. Patirtos neturtinės žalos faktą ir dydį nukentėjusioji grindžia, tuo kad dėl jos atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų patyrė stresą, skausmą ir nepatogumus. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ieškinį dėl neturtinės žalos palaikė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje konstatuota, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Įvertinus ir išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad nagrinėjamoje byloje G. G. kaltinamas, jog mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui – sutuoktinei, o būtent: 2024 m. rugsėjo 10 d. , apie 03 val. 18 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, smurtavo artimoje aplinkoje prieš kartu gyvenančią šeimos narę sutuoktinę D. G., tyčia savo ranka užlenkė D. G. kairės rankos rodomąjį pirštą, paėmęs už plaukų tempė ir sudavė ranka du smūgius į galvos sritį, po to sudavė dar vieną smūgį į kairį šoną, bei smaugė sugriebęs už kaklo, taip padarydamas kraujosruvas kaktoje ir kakle ir tokiais savo veiksmais D. G. nežymiai sutrikdęs sveikatą.

Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, be kita ko, reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra (kasacinės nutartys 2K–805/2007, 3K-342/2010). Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Tačiau konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės. Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl teismas vertina visas aplinkybes, susijusias su visais asmens išgyvenimais ir nepatogumais, tiesiogiai susijusiais su padarytu nusikaltimu. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tačiau kartu pažymėtina, kad atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, pažeidus nematerialias vertybes, tokias kaip asmens sveikata, visada būtina įvertinti sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius ir kt.). Kartu teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia sukeliamas skausmas ar padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo tyčinių neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusioji patyrė stresą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kurie laikytini nemaloniais, tačiau šie išgyvenimai juos vertinant per neturtinės žalos dydžio prizmę, turėtų būti įvertinti kaip momentiniai, trumpalaikiai bei iš esmės nesukėlę jokių neigiamų ilgalaikių ar liekamųjų padarinių. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgęs į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, t.y. nukentėjusiesiems, bylose priteistinos žalos dydžių ribas, mano, kad nukentėjusiosios prašyta priteisti neturtinės žalos suma 2000 Eur yra aiškiai per didelė, neatitinka teismų praktikos. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinei žalai atlyginti piniginė suma yra aiškiai neadekvati padarytai žalai, t. y. per didelė, todėl ji mažintina iki 300 Eur, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

Kaltinamasis įvykdė baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kuri įstatymo priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajam atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Atsižvelgiant į naują BK 27 straipsnio redakciją (2024-04-025 įst. Nr. XIV-2573 redakcija), kuri lengvina kaltinamojo teisinę padėtį šiuo aspektu, minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė G. G. šalinama.

Kaltinamasis baustas administracine tvarka, anksčiau teistas 1 kartą, šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę už sunkų nusikaltimą. Nagrinėjamą tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką įvykdė teismui jau priėmus apkaltinamąjį nuosprendį už pirmąjį nusikaltimą. Tai jį charakterizuoja itin neigiamai, rodo jo nenorą laikytis įstatymų bei stoti į pasitaisymo kelią. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina griežčiausia bausmės rūšis - terminuoto laisvės atėmimo bausmė net ir baudžiamojo įstatymo straipsnyje, pagal kurį jis traukiamas atsakomybėn, esant alternatyvioms bausmės rūšims. Tai būtina adekvačiam kaltinamojo nubaudimui bei privertimui ateityje laikytis įstatymų. Bausmės dydis parinktinas didesnis nei sankcijos minimumas, bet nesiekiantis jos vidurkio.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu BK 64 straipsnio pagrindais subendrintina su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024-05-07 nuosprendžiu, pakeistu 2024-09-17 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

BPK 44 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisės į nemokamą teisinę pagalbą. Be to, teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo gynėjo dalyvavimas baudžiamojoje byloje buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba bei negauna jokių pajamų, kad jam skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šiuo metu jis atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę kalėjime, todėl paskirtoji kardomoji priemonė naikintina, nauja – neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024-05-07 nuosprendžiu, pakeistu 2024-09-17 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (2025-02-18 – 11 (vienuolika) mėnesių ir 15 (penkiolika) dienų) pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2025-02-18.

Kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Kitos kardomosios priemonės neskirti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. G. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Iš G. G. D. G. naudai priteisti 300,00 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Iš G. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, voką su CD ( kūno kamerų vaizdo įrašais)(b.l.113), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtajam – per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.