- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2YT-5763-454/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01696-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- V. D., A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. D. ir A. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai V. D. ir A. D. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, jog A. D. priėmė palikimą, po vyro A. D., mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Pareiškėjai pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė motina A. D. (toliau – motina). Įstatymo nustatyta tvarka ir terminu pareiškėjai kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, palikimą po motinos mirties priėmė. Pareiškėjai yra pirmos eilės įstatyminiai jos įpėdiniai ir turto paveldėtojai, kitų pirmos eilės įpėdinių nėra. Pateikdami pareiškimus notarui pareiškėjai palikimą priėmė, tačiau notaro biuras atsisako išduoti jiems paveldėjimo teisės liudijimus, į visą motinai priklausantį turtą, nes motina nėra įforminusi palikimo priėmimo fakto po vyro (pareiškėjų tėvo) A. D. (toliau – tėvas, vyras) mirties (duomenys neskelbtini), t. y. įstatymo nustatytu terminu motina nėra parašiusi palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo apie tai, kad palikimą priima po vyro mirties. Notarė išaiškino, kad, kol nenustatytas turintis juridinę reikšmę faktas, jog motina priėmė palikimą po vyro mirties, tol pareiškėjams negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo ir jie negali paveldėti viso motinos turto. Motina ir tėvas gyvendami santuokoje 1966–1972 metu laikotarpiu tėvo vardu pasistatė pastatą–gyvenamąjį namą, pastatą–ūkinį pastatą, pastatą–garažą, kitus inžinerinius statinius–kiemo statinius, kurie buvo įregistruoti 1974 m. lapkričio 29 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu bei įgijo žemės sklypą 2000 m. lapkričio 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu tėvo vardu, esančius (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas buvo tėvų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kiekvienam priklausė po 1/2 dalį. Po tėvo mirties ((duomenys neskelbtini)) liko jo turto dalis. Paveldėti tėvui priklausiusią turto dalį turėjo teisę jo vaikai – pareiškėjai ir vyrą pergyvenusi sutuoktinė. Motina ir pareiškėjai po tėvo mirties kaip gyveno taip ir liko gyventi valdoje, (duomenys neskelbtini). Motinai atiteko jos vyro daiktai, dokumentai, ji naudojosi namų valda ir kitu turtu, mokėjo mokesčius, namų valdą ir žemę prižiūrėjo kaip savo. Palikimą motina priėmė, pradėdama turtu naudotis, valdyti, tačiau palikimo priėmimo fakto per įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą, notaro biure neįformino. Pareiškėjai tėvo palikimo nepriėmė ir priimti nepageidavo. Nors motina palikimą priėmė, paveldėtą turtą pradėdama faktiškai valdyti, tačiau notaro biuras atsisako išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimus, nes laiku nebuvo įformintas palikimo priėmimo faktas, t. y. įstatymo nustatytu terminu motina neparašė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo apie tai, kad palikimą po vyro mirties priima ir prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Kol nenustatytas turintis juridinę reikšmę faktas, jog motina priėmė palikimą po savo vyro mirties, tol pareiškėjai negali paveldėti viso motinos turėto turto, įgyvendinti savo paveldėjimo teisių. Po vyro mirties motina ir toliau, mokėjo mokesčius, rūpinosi buvusiu bendru turtu, jį prižiūrėjo bei naudojosi. Ji aktyviais veiksmais palikėjo palikimą, per įstatyme nustatytus terminus priėmė, pradėjusi turtą faktiškai valdyti ir juo rūpintis kaip savu. Motina po vyro mirties mokėjo mokesčius, naudojosi valda, joje gyveno, todėl laikytina, kad palikimą po vyro mirties priėmė, pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. Motina po vyro mirties gyveno ir liko gyventi turto buvimo vietoje, palikimą ji priėmė, pradėdama vyro turtą faktiškai valdyti – naudojosi vyro turtu, mokėjo mokesčius, rūpinosi visu turtu (valda) kaip savo turtu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimus į visą motinai priklausiusį turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. D. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. D. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui. Prašo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš pateiktų gimimo liudijimų matyti, kad pareiškėjų tėvai yra A. D. ir A. D.. Sutuoktuvių liudijimas patvirtina, kad pareiškėjų tėvai susituokė (duomenys neskelbtini).
Iš medicininių mirties liudijimų nustatyta, kad pareiškėjų motina mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas mirė (duomenys neskelbtini).
Pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad pareiškėjų motina ir pareiškėjai deklaravę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
Pateikti notarės liudijimai įrodo, kad pareiškėjai priėmė motinos palikimą, paduodami pareiškimą vietos notarui.
Testamentų registro išrašai patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruotų pareiškėjų tėvo palikimo priėmimo faktų, o pareiškėjai yra priėmę palikimą po motinos mirties.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad pareiškėjų tėvo vardu yra įregistruoti pastatas–gyvenamasis namas, pastatas–ūkinis pastatas, pastatas–garažas, kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai pagal 1974 m. lapkričio 29 d. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimą ir žemės sklypas pagal 2000 m. lapkričio 10 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, esantys (duomenys neskelbtini).
VĮ „Regitra“ pažymos patvirtina, kad pareiškėjų tėvai neturėjo registruotų transporto priemonių.
Pateikti žemės mokesčio, komunalinių paslaugų kvitai adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad po vyro mirties pareiškėjų motina ir toliau, mokėjo mokesčius, rūpinosi buvusiu bendru su savo vyru turtu, jį prižiūrėjo bei naudojosi. Ji aktyviais veiksmais palikėjo palikimą, per įstatyme nustatytus terminus priėmė, pradėjusi turtą faktiškai valdyti ir juo rūpintis kaip savu.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pažymėtina, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjų pareiškime išdėstytos aplinkybės, suinteresuoto asmens pozicija, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. D., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė A. D., mirusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. D., mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. D., mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.