- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- N1-192-801/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00260-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Mazur
- Nukentėjusysis
- I. M., A. M., J. Č.
- Civilinis ieškovas
- „Eiginta“
- Kaltinamasis
- M. A.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Daiva Mazur, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, N. M., Rasai Juronienei, Gitanai Žitinevičienei, Jolitai Kazlauskaitei dalyvaujant :
Nukentėjusiesiems I. M., A. M., A. M., J. Č. ir jo atstovams iš Socialinio centro D. R., V. K.
Civilinio ieškovo „Eiginta“ atstovui V. D.
Kaltinamojo M. A. įstatyminei atstovei Ž. T.
gynėjams Vaclovui Kaminskiui, Viliui Mulevičiui, Singridai Samoškienei.
VTAS atstovams Svetlanai Čumačenko, Vygantui Aukštuoliui neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, LR pilietis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2011-07-28 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., baudžiamuoju įsakymu - bauda 5 MGL (650 Lt), įpareigotas baudą sumokėti per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;
2) 2011-11-02 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų, neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei nuo 23 val. iki 07 val. būti namuose, bei 5 MGL (650 Lt) bauda, įpareigotas baudą sumokėti per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 str. 1., 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 178 str. 1d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d.
V. L, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis. 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 1996-09-02 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 4 d., 271 str. 2 d., 16 str., 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d.. 6 metams laisvės atėmimu su turto konfiskavimu;
2) 2002-04-98 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d, laisves atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
3) 2003-07-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d.. 180 str. 1 d.. 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis 1961 m. BK 42 str. paskirtą bausmę subendrinant apimties būdu su 2002-04-08 nuosprendžiu. Galutinė bausmė 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;
4) 2004-01-15 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 2 d, 2 MGL bauda:
5) 2004-07-07 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 2 d. 2 MGL bauda;
6) 2004-12-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
7) 2005-03-01 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. bausmė subendrinta su 2004-12-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta 4 metai laisvės atėmimo, 2006-12-06 d. Kauno apygardos nuosprendžiu Kauno miesto apylinkės teismo 2005-03-01 d. nuosprendis pakeistas ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo;
8) 2010-04-06 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
9) 2011-02-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. nuteistas 30 (trisdešimčiai) parų arešto, bausmę atliko;
10) 2011-06-21 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. nuteistas 1 ( vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Teistumas neišnykęs.
11) 2011-09-02 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 290 str. 1 metams 4 mėn. laisvės atėmimo. BK 63 str. 1d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2011-06-21 nuosprendžiu. Galutinė bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo; BK 75 str. 1d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Neįsiteisėjęs.
12) 2011-09-15 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. 10 4 mėn. laisvės atėmimo. BK 63 str. 1d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2011-06-21 nuosprendžiu bausmė 1 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Neįsiteisėjęs.
Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. A. ir V. L., veikdami bendrininkų grupėje, 2010-03-01 d. apie 14.00 val., Jonavos g. ties 28 namu, esančioje viešojo transporto stotelėje, Kaune, panaudojant fizinį smurtą, tai yra už rankų nutempiant nepilnametį nukentėjusį J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), į nuošalią vietą, V. L. suduodant vieną smūgį nukentėjusiajam kumščiu į nosį ir laikant jo rankas, dėl ko J. Č. patyrė fizinį skausmą. tokiais veiksmais atimant J. Č. galimybę priešintis, M. A. apieškojus rūbus iš nukentėjusiojo kišenės pagrobė svetimą turtą, tai yra J. Č. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5000d-2“, IMEI (duomenys neskelbtini) - 70 Lt vertės, su jame buvusia Tele2 SIM abonento kortele Nr. (duomenys neskelbtini) - 12 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam J. Č. bendrą 87 Lt turtinę žalą.
Be to, M. A. 2010-02-06 apie 13.20 val. parduotuvėje „Šilas“, esančioje Panerių g. 58, Kaune, būdamas nepilnametis, gim. (duomenys neskelbtini) pasikėsino pagrobti svetimą turtą, t.y. parduotuvei „Šilas“ priklausančias prekes: 1 vnt. akių makiažo „Rasa“ - 14,09 Lt vertės, 6 vnt. dantų pastos „Sensodyne“ - bendros 112,14 Lt vertės (vieneto kaina 18,69 Lt), 2 vnt. kremo „Loreal“ - bendros 42,98 Lt vertės (vieneto kaina 21,49 Lt), 2 vnt. kremo „Garnier“ - bendros 50,98 Lt vertės (vieneto kaina 25,49 Lt), 4 vnt. dantų pastos „S. W.“ - bendros 74,76 Lt vertės (vieneto kaina 18,69 Lt), 2 vnt. paakių gelio „Rasa“ - bendros 41,98 Lt vertės (vieneto kaina 20,99 Lt), iš viso prekių už bendrą 336,93 Lt sumą, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas prekybos centro apsaugos darbuotojo.
Be to M. A., būdamas nepilnametis, 2009-09-21 apie 17 val. visuomeninio transporto stotelėje, esančioje netoli prekybos centro „Molas“, adresu Baršausko g. 66A, Kaune, žinodamas apie A. M. psichinę negalią ir ja pasinaudodamas, atvirai iš jo pagrobė svetimą, nukentėjusiai I. M. priklausantį 400 Lt vertės turtą - mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 6080“, t.y. paprašęs A. M. duoti paskambinti mobiliojo ryšio telefonu „NOKIA 6080“ ir gavęs jį, telefono A. M. negrąžino.
Be to M. A., būdamas nepilnametis, 2009-09-22, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, prie prekybos centro „Molas“, esančio Baršausko g. 66A, Kaune, žinodamas apie A. M. psichinę negalią ir ja pasinaudodamas, apgaule užvaldė svetimą, nukentėjusiajam A. M., dėl psichinės negalios negalinčio teisingai suprasti kito veiksmų, priklausantį turtą - 769 Lt, o būtent iš A. M. pasiskolino pinigus iš anksto sumanęs jų negrąžinti.
Be to M. A., būdamas nepilnametis, 2009 m. rugsėjo mėnesį tiksliai tyrimo nenustatytą dieną, apie 13 val. 30 min., prie namo, esančio Kartono g. 12. Kaune, žinodamas apie A. M. psichinę negalią ir ja pasinaudodamas, apgaule užvaldė svetimą, nukentėjusiajam A. M., dėl psichinės negalios negalinčio teisingai suprasti kito veiksmų, priklausantį turtą - 200 Lt, o būtent iš A. M. pasiskolino pinigus iš anksto sumanęs jų negrąžinti.
Be to M. A., būdamas nepilnametis, 2009-09-28, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, prie prekybos centro „Molas“, esančio Baršausko g. 66A, Kaune, žinodamas apie A. M. psichinę negalią ir ja pasinaudodamas, apgaule užvaldė svetimą, nukentėjusiajam A. M., dėl psichinės negalios negalinčio teisingai suprasti kito veiksmų, priklausantį turtą - 580 Lt, o būtent iš A. M. pasiskolino pinigus iš anksto sumanęs jų negrąžinti.
Be to M. A., būdamas nepilnametis, 2009-09-28, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, prie namo, esančio Kartono g. 12, Kaune, žinodamas apie A. M. psichinę negalią ir ja pasinaudodamas, apgaule užvaldė svetimą, nukentėjusiajam A. M., dėl psichinės negalios negalinčio teisingai suprasti kito veiksmų, priklausantį turtą - 300 Lt, o būtent iš A. M. pasiskolino pinigus iš anksto sumanęs jų negrąžinti.
Be to M. A., būdamas nepilnametis, 2010-02-05 apie 19 vai. 55 min., būdamas prekybos centre „Šilas“, esančiame Pašilės g. 108, Kaune, slaptai pagrobė nedidelės vertės svetimą, bendros 290,46 Lt vertės UAB „Eiginta“ priklausantį turtą - 5 vnt. dantų pastos „S. P.“ bendros 93,45 Lt vertės, 3 vnt. dantų pastos „S. W.“ bendros 56,07 Lt vertės, 5 vnt. kremo „Loreal“ bendros 127,45 Lt vertės, pakelį kavos „Jakobs“ 13,49 Lt vertės.
Kaltinamasis M. A. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Dėl vagystės iš M. prisipažįsta iš dalies. Dėl vagystės iš „Šilo“ parduotuvės, esančios Pašilės g. – pilnai sutinka. Dėl vagystės iš „Šilo“ parduotuvės, esančios Panerių g. – pilnai sutinka. Dėl plėšimo iš Č. neprisipažįsta. Nepažįsta nei A., nei A. M.. Su M. Š. buvo PC „Akropolis“ ir eidami susitiko A. ir A. M., M. Š. pažinojo M., nes su jais kartu mokėsi. M. Š. pasikalbėjo su jais. Dar pasišnekėjo su M., kad M. nepilno proto ir M. sakė, kad galima iš jų pasipelnyti. Kai antrą kartą susitiko brolius M., kur tai buvo neatsimena, paprašė M. paskolinti jam 10 Lt. Po to dar kitą dieną, būnant kartu su M. Š. vėl juos susitiko ir paėmė iš M. 20 Lt, o po savaitės - dar 20 Lt. Visus tuos kartus, kai paėmė iš M. pinigus, buvo kartu su M. Š.. Kur gyvena M., jis nežino. Jis eidavo su M. Š. ir vis susitikdavo abu M.. Iš A. M. jau po pinigų paėmimo, paėmė telefoną Nokia, priklausantį jo motinai. Jis dabar sako teisybę, taip, kaip yra. Ikiteisminio tyrimo metu iš dalies sakė tiesą. Jis ir tada sakė, kad paėmė telefoną ir 50 Lt. Žinojo, kad M. turi sveikatos problemų. Dažniausiai juos sutikdavo prie PC „Molas“. Jis dažnai būdavo prie PC „Molas“, nes ten susitikdavo su draugais. Jis pats gyvena Palemone ir jam toje vietoje patogu perlipti į autobusą. Kodėl M. nurodo, kad paėmė iš jų tokias sumas, jis nežino. Jis paėmė iš viso 50 Lt. Pripažįsta, kad prie PC „Molas“ paėmė Telefoną „Nokia“, su telefono verte 400 Lt sutinka. Dėl sumų, paimtų iš M. nesutinka. Buvo tik 10 Lt, 20 Lt ir 20 Lt. Kokios tai buvo datos, jis neatsimena. Gali būti tokios datos, kaip nurodo M. Su datomis jis sutinka. Jis nematė, kad M. imtų iš bankomato pinigus. Jie jam pinigus duodavo iš piniginės. Žinojo, kad M. turi negalią. Žinojo, kad pinigų jiems negrąžins.
Dėl vagystės iš PC „Šilas“, esančio Pašilės g. prisipažįsta, parodė, kad susikrovė prekes į krepšelį ir išėjo. Kitą dieną nuvažiavo į turgų ir tas prekes pardavė žmonėms. Pripažįsta vagystės laiką, vietą, pavogtus daiktus ir sumą, kiek kainavo tie daiktai.
Dėl vagystės i PC „Šilas“, esančio Panerių g. parodo, kad įėjęs į parduotuvę, apsidairė, prisidėjo visokių prekių, dar užsikišo už striukės. Praėjo su jomis pro kasas, o prie durų jį sulaikė prekybos centro apsaugos darbuotojas. Nusikaltimus darė, nes reikia pragyventi. Tuo metu buvo nepilnametis, gyveno vienas, nes buvo susipykęs su mama, norėjo atskirai gyventi. Pas tėvus nepatiko gyventi, todėl iš jų išėjo. Kurį laiką turėjo kur gyventi. Gyveno Palemone su M. Š.. Kurį laiką nedarė nusikaltimų, o paskui neturėjo maisto, tai pradėjo daryti nusikaltimus. Apie pasekmes negalvojo. Su V. L. susipažino per kažkokį pažįstamą. Vagystes iš parduotuvių ir iš M. pripažįsta, tik sumų nepripažįsta. Supranta, kad padarė nusikaltimą paimdamas pinigus ir nežadėdamas jų grąžinti.
Dėl plėšimo J. Č. atžvilgiu parodė, kad J. Č. pasiūlė pirkti telefoną, tuomet jis paklausė, kiek nori pinigų. Kadangi neturėjo pinigų, telefoną nusipirko L.. Kai telefonas jau buvo nupirktas, važiavo autobusu. Priėjo J. Č. su savo dviem pažįstamais ir paklausė jo, kur telefonas. Paskui atėjo policija. J. Č. važiavo tuo pačiu autobusu, kaip ir jie. Gal jis juos sekė. Kai jie įlipo į autobusą, priėjo J. Č. su tais savo 2 pažįstamais ir liepė lipti iš autobuso, nes atvažiavo policija. Jis pažinojo J. Č. brolį ir jį patį tuo pačiu. Jie susitinka su juo alaus bare. Telefono pirkimo - pardavimo faktas įvyko. Kodėl J. Č. juos apkaltino, jis nežino. Telefoną pirko V. L.. Tie žmonės, kurie buvo su juo, buvo romų tautybės. Jis su V. L. buvo bare ir pamatė J. Č., bet jis tada dar nebuvo prie jų priėjęs. Jis vėliau prie jų priėjo ir pasiūlė pirkti telefoną. O vėliau jau jis atėjo su tais dviem vyrais. Cigaretes jie pirko kioske. Nežino, kodėl J. Č. buvo sumušta nosis. Nežino, kas sumušė ir jokio sužalojimo ant jo nematė. Baro darbuotoja pati sakė, kad J. Č. visur vaikščiojo ir visiems siūlė pirkti savo telefoną.
Kaltinamasis V. L. dėl nusikalimo padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad taip nebuvo, kad jis su M. A. J. Č. apiplėšė. 2010 m. kovo 1 dieną M. A. sutiko nukentėjusįjį J. Č., kuris pasiūlė nusipirkti telefoną už 40 litų. Kiek pamena M. A. pinigų neturėjo, todėl jis padavė 20 litų, o J. Č. pats jam padavė telefoną. Tada ėjo kartu iki stotelės, jis su M. A. įlipo į autobusą, o kur nuėjo J. Č., jis nežino. Jis su M. A. važiavo autobusu, išlipo, tada priėjo J. Č. su draugu ir sako „grąžinkit telefoną“. Jis pasakė, kad tą telefoną nupirko, klausė J. Č., kad ką čia išdarinėja nesąmones. Atvažiavo policija ir juos nuvežė į komisariatą. Jie visi kartu ėjo iki Kauno pilies. Kai įlipo į autobusą, jis net nepastebėjo J. Č.. Jis sakė, kad eis į PC „Šilas“ maisto vogti. Pas J. Č. jokių sužalojimų nematė. Ar jis buvo sumuštas, nematė. Jis buvo paieškoje, slapstėsi. Gal J. Č. kas vaikų namuose sumušė, jis nežino. Jis norėjo rašyti pareiškimą už J. Č. melagingus parodymus. J. Č. jis nepažinojo, M. A. jį pažįsta.
Plėšimas J. Č. atžvilgiu
Nukentėjęs J. Č. parodė, kad 2010 m. kovo mėnesį buvo pabėgęs iš internato, gyveno pas mamą Garliavoje. Tą dieną ėjo link Lituanikos stotelės, sutiko M. A., kuris jam pasiūlė važiuoti į Šilą pavogti prekių. Jis atsakė, kad neis. Nuėjo į stotelę, tada jam liepė duoti telefoną. Jis atsakė, kad neduos. Tuomet jį M. A. kartu su V. L. nusitempė už kioskelio, užlaužė rankas, V. L. trenkė jam 2 kartus į veidą ir atėmė telefoną. Jis įlipo į autobusą ir pasakė dviems vaikinams, kad padėtų atsiimti telefoną, nes jį iš jo pavogė. Išlipo ir atvažiavo policijos pareigūnai. Telefoną buvo įšsimainęs su draugu. Tada važiavo pas draugą A., buvo pabėgęs iš internato, internatas buvo paskelbęs paiešką. Jei telefoną būtų pardavęs, policijos pareigūnai būtų radę pas jį pinigų. Bet nerado, nors ir ieškojo. Nosies sumušimas buvo, kraujas bėgo, visą savaitę skaudėjo, buvo sunku kvėpuoti. Jautėsi, kad buvo ištinę. O ar matėsi tas sumušimas įlipus į autobusą, jis nežino. M. A. jis nepažįsta ir V. L. nepažinojo. M. A. jo brolį M. pažinojo, dar paklausė, ar M. jo brolis. Jis atsakė, kad taip. Ir viskas. Buvo prie baro, pačiame bare nebuvo. Tik išlipus iš autobuso iš karto privažiavo policijos autobusiukas. Savo perlaužtą SIM kortelę matė gale autobuse, ant sėdynių. Ekspertai jį apžiūrėjo po 2 savaičių. Jis direktoriui internate sakė, kad jam skauda nosį. O jis pasakė seselei, kad nuvežtų jį ištirti. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis jiems nesakė, kad kortelė autobuse. Tik pasakė, kad atėmė telefoną. O kaltinamieji pasakė, kad jis tą telefoną pardavė. Policijos pareigūnai sulaikė prie Neries kr., prie tilto. Ten yra autobusų sustojimas. Išlipo jis, V. L., M. A. ir 2 vaikinai. Pradėjo aiškintis, praėjus 3 minutėms atvažiavo policijos pareigūnai. Kaltinamieji nebandė bėgti. Į komisariatą nuvežė jį ir kaltinamuosius, tų vaikinų neėmė. Policijos pareigūnus iškvietė tie vaikinai. Jis pasakė, kad iš jo atėmė telefoną. O komisariate pasakė, kad jį dar ir sumušė. Kraujas nelašėjo, užsispaudė nosį ir sustojo. Jis buvo sumuštas. Dėl nosies nesikreipė niekur. Naktimis nemiegodavo. Kaltinamasis V. L. pareigūnams pasakė, kad jis telefoną iš jo pirko, bet pinigų pas jį nerado. Kaltinamieji iš karto policijos pareigūnams pasakė, kad pirko iš jo telefoną. Jo telefonas buvo pas juos, o pinigų neturėjo nei jis, nei jie.
Liudytojas T. K. parodė, kad 2010 m. kovo mėnesį jis laukė autobuso prie Vilijampolės turgaus sustojimo, atvažiavo 37-tas autobusas, jis įlipo ir ėjo pirkti talonėlio. Jo paprašė pasakyti vairuotojui, kad neatidarytų durų. Jis pasakė. Kažkas pasakė, kad skambinkit policijai. Gale autobuso buvo 4 ar 5 asmenys, jis paskambino policijai. Vairuotojas buvo uždaręs duris, bet keli asmenys tas duris atidarė ir išlipo. O jis nuvažiavo toliau. Jis tiksliai nežino, kas ką iš ko atėmė. Viskas vyko vienos stotelės atkarpa. Jis tik girdėjo, kad kažkas kažką atėmė. Sumuštų žmonių nepastebėjo. Autobuse buvo nemažai žmonių. Jis tvirtina ikiteisminio tyrimo parodymus. Tada viską prisiminė geriau, tada parodymai buvo tikslesni. Dabar jau ne viską ir atsimena. Į jį asmeniškai joks vaikas nesikreipė, kad atimtas telefonas ir kad jis padėtų. Jis važiavo vienas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas apklausos protokole ( t.4 b.l. 28-29) nurodė, kad įlipęs į autobusą girdėjo šurmulį, aplinks esantys žmonės kalbėjo apie vaiką iš kurio buvo pagrobtas telefonas.
Liudytojas Ž. K. parodė, kad dirba Kauno apsk. VPK patruliu. 2010 m. kovo 1 dieną, apie 14.00 val. buvo gautas VPK budėtojo 461 šaukinys, pranešimas apie tai, kad Neries krantinėje, nusileidus nuo Varnių tilto, iš jaunuolio buvo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas. Nuvykus į Neries kr., viešojo transporto stotelėje, esančioje Neries krantinėje, ties 20 namu, buvo nukentėjęs J. Č., kuris nurodė du asmenis, kurie atėmė iš jo telefoną. Pas V. L. rado nukentėjusiojo telefoną, visus nuvežė į komisariatą. sustojime buvo ir liudytojas T. K.. Asmenis rado sustojime, jie jau buvo išlipę, galėjo būti ir 5 žmonės. V. L. ir M. A. tikrai buvo, juos vežė į komisariatą. Ir nukentėjusysis buvo, čigoniukas, jį matė. Jis skundėsi, kad jam per galvą davė. Akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Nuvežė į komisariatą, surašė tarnybinį. Vežant į komisariatą, kaltinamieji apie telefoną nesakė nieko. Jie buvo išgėrę ar apsirūkę kažko, nes matėsi, kad neblaivūs ir tai jautėsi. J. Č. sakė, kad iš jo atėmė telefoną ir jį sumušė. V. L. buvo agresyvus, labai keikėsi. Ir gąsdino, kad sumuš visus pareigūnus.
2010-03-02 specialisto išvada Nr. G 557 /10(02) (t. 4, b. 1. 21) nustatyta, kad J. Č. konstatuotas nosies sumušimas, kuris padarytas kietu buku daiktu, galimai tiriamojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis, tai yra 2010-03-01 vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvykio metu nukentėjusysis galėjo būti pasisukęs priekine kūno puse jį žalojančio asmens atžvilgiu.
2010-03-01 daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais (t. 4, b.1. 38, 39-40) nustatyta, jog iš policijos pareigūno Ž. K. pateikė mobilaus ryšio telefoną, priklausantį nukentėjusiajam J. Č. Nokia 5000d-2. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji M. A. ir V. L. veikdami kartu tyčia, panaudodami J. Č. atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą užvaldė jo turėtą turtą mobilaus ryšio telefoną. Nors kaltinamieji neigę pagrobę telefoną. Teigdami., kad telefoną pardavė pats nukentėjusysis J. Č.. tačiau pagal visas byloje nustatytas aplinkybes tokios kaltinamųjų versijos niekas nepatvirtina, o iš nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusiojo telefonas rastas pas kaltinamąjį V. L.. Liudytojai apklausti nurodė, kad nukentėjusysis autobuse pasisakė esantiems žmonėms, kad iš jo pagrobtas telefonas ir paprašė kviesti policiją. Policijos pareigūnas apklaustas liudytoju patvirtino, kad telefoną rado pas V. L., bei tai, kad kaltinamieji buvo labai įžūlus ir agresyvus. Panaudotą smurtą patvirtina specialisto išvada, kuri buvo atlikta kitą dieną po nusikaltimo. Kaltinamasis M. A. ir nukentėjusysis J. Č. pažinojo vienas kitą, tačiau nebuvo susipykę. Priežasčių kodėl nukentėjusysis turėtų kaltinti kaltinamuosius šiuo nusikaltimu nenurodė nei vienas kaltinamasis. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie patvirtinti liudytojų parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga. Todėl M. A. ir V. L. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vagystės Audriaus ir A. M. atžvilgiu (5 epizodai)
Nukentėjusioji I. M. parodė, kad jos sūnūs dvyniai dėl protinio atsilikimo yra pripažinti neįgaliaisiais ir nuo 16-os metų jie turi 2-os grupės invalidumą. Sūnūs bando gyventi savarankiškai ir ji juos to moko. Sūnūs suvokia tą paviršutinišką buitį, o jei jau kyla sunkesnės situacijos, tai jiems sunkiau susivokti. Jos abu sūnūs turi AB „SEB“ bankas sudarytas jų vardais sąskaitas, į kurias yra gaunami pinigai už jų invalidumą ir kadangi vaikų tėvas E. M. yra miręs, tai vaikai gauna ir pašalpos pensiją. Abu vaikai banko mokėjimų kortelių neturi, ji kartu su jais visada eina į banką ir tada kartu nuo jų sąskaitos nuima pinigus. Vieni mano sūnūs niekada į banką neina ir patys vieni be mano žinios pinigų nenusiima. 2009-09-19 dieną vaikai išėjo į miestą, į mokyklos šventę. Vyras jai pranešė, kad vaikai grįžo girtutėliai. Jai buvo šokas. 2009-09-20 naktį ji su savo dabartiniu vyru išvyko atostogų į Ispaniją, vaikus paliko vyro broliui prižiūrėti. Būnant Ispanijoje 2009-09-21 d., ji pabandė vaikams paskambinti, tačiau telefonas buvo išjungtas. Ir kitą dieną vėl tas pats. Prisiskambino pusseserei, sužinojo, kad iš vaikų telefonas yra pavogtas, jie ir patys prisipažino. Kreipėsi į Žaliakalnio PK, M. A. pažadėjo telefoną atiduoti. Bet atidavė tik kortelę. Ji grįžus iš kelionės suprato, kad čia kažkas ne taip. Ir pradėjo aiškėti, kad vaikai neturi pinigų, nors jie yra labai taupūs. Sužinojo apie tai, nes jie ėjo skolintis pas pusseserę. Vaikai sakė, kad neturi pinigų, kad paskolino draugams. Pažiūrėjo sąskaitas internete - pamatė, kad tuščios. Išviliojo iš jų tuos pinigus, užspaudė. Vaikai pradėjo pasakoti, nuėjo į Dainavos komisariatą, parašė pareiškimą. Kaltinamieji pasinaudojo vaikais, išviliojo visus pinigus. Telefoną ji buvo nupirkus už 400 litų. Tokią sumą ir prašo priteisti. Vaikai gauna invalidumą, jie buvo pasitaupę. Pinigus nuo sąskaitos vaikai nuimti mokėjo. Tai kaltinamieji juos ir iki banko palydėjo. 2009-09-20 išvažiavo į kelionę, grįžo spalio 1 dieną. Tuo metu ir buvo pinigai nuimti. M. A. ji nepažinojo. Jis vaikus alumi vaišino ir tai buvo visko pradžių pradžia. Vaikai turi mokyklos draugų, pabendrauja su klasiokais. O Statybininkų mokykloje draugų neturėjo. M. Š. galėjo pažinoti tik iš matymo. Kaltinamieji iš pradžių prisistatė visai kitais vardais. Vaikai juos iš nuotraukų katalogo atpažino iš karto. Apsipažinti tikrai negalėjo. M. buvo sakęs, kad jo vardas K.. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra tikslūs ir objektyvūs. Prieš šį įvykį jos sūnumis niekas nesinaudojo. Kai grįžo iš kelionės, suprato, kad kažkas įvykę. Apie M. Š. pasakyti nieko negali.
Nukentėjusysis A. M. parodė, kad iš kaltinamųjų pažįsta vieną kaltinamąjį -M. A.. Jį pažįsta iš mokyklos. Kai baigė mokyklą, jo nebematė. Buvo pavogti pinigai ir telefonas. Pirma iš jo paėmė telefoną. Norėjo pasiskolinti ir negrąžino. Su M. A. dar buvo draugas. Norėjo paskambinti, o paskui telefono negrąžino. Jis prašė, kad grąžintų, bet negrąžino. Pinigus reikėjo paimti iš banko. Čia jau buvo kitą dieną. Buvo M. A. ir daug daugiau berniukų. Sako „kiek turi pinigų?“, jis pasakė, kad neturi. Pradėjo jam grasinti ir tada reikėjo nueiti į banką. Sakė, kad pasakys „chebrai“, kad nuvežtų į mišką ir primuštų. Tada jis nuėjo į banką paimti pinigų. Juos paėmė, įsidėjo į kišenę. Sakė „paskolink tu man, aš grąžinsiu“. Kiek pinigų paėmė iš banko, jis neprisimena. Tuos pinigus davė, jam pažadėjo grąžinti. Laukė, tikėjosi, kad atiduos. Ir vis jam sakydavo, kad atiduos. Iš jo pinigus ėmė vieną kartą. Kiek buvo pinigų, jis neprisimena. Kai pasakojo policijai, tada atsiminė geriau. M.A. nuotraukas matė policijoje. Jam grasino ne M. A., o kitas. Kai ėmė pinigus, jų buvo daug - 2 vyresni, aukštesnis. Pinigus, kuriuos paėmė iš banko, išdalino keliems asmenims. Pinigų prašė paskolinti M. A.. Jis jam negrasino. Jis paėmė telefoną pasiskolinti, kad draugas paskambintų, o paskui ir pats skambino. Pinigų prašė 50 litų. Prašė vieną kartą. Prašydamas sakė, kad reikia užmokėti už bendrabutį. Jo mama tuo metu buvo išvažiavusi. M. A. pažįsta nuo pirmo kurso. Anksčiau M. A. jo neprašydavo pinigų. Paskui jį išmetė iš mokyklos, bet jis ateidavo, pasisveikindavo.
Nukentėjusysis A. M. parodė, kad M. A. spalio mėnesį iš jo prašė pinigų. Iš pradžių sakė, kad grąžins, o paskui sakė, kad negrąžins. Dar sakė, kad pagaus ir sumuš. M. A. jis davė 300 litų, juos turėjo namuose. Jis M. A. žinojo kaip vardu A., dar girdėjo, kad jis E., M.. Vieną kartą paėmė 300 litų, daugiau neėmė. Brolis spalio mėnesį išėjo pasivaikščioti į PC „Molas“, sutiko 2 žmones. Grįžo namo tik 9 val. vakaro, pasakė jam, kad neturi telefono. Po 5 dienų jam atidavė kortelę. O po 12 dienų paėmė iš jo pinigus. Iš pradžių paėmė iš namų 100 litų, o paskui iš banko. Savo 300 litų paėmė iš namų. O kai brolis ėmė pinigus iš banko, tai jie jam neleido eiti pas brolį, sakė „sedėk ramiai“. Pinigų negrąžino. Kitiems berniukams mokykloje nėra davęs pinigų, niekas neprašė.
Liudytojas M. Š. parodė, kad abu kaltinamuosius pažįsta. Anksčiau jis būdavo su jais, susitikdavo, išgerdavo. Prie jo akių M. A. paėmė iš tų brolių ne daugiau kaip 20 litų. Kad ėmė iš banko kortelių, sužinojo iš kriminalistų, pats nieko nežinojo ir nematė. M. A. pažįsta gal 2-3 metus. Susipažino per draugus. Nukentėjusius brolius pažįsta, mokėsi toje pačioje profesinėje mokykloje. Matydavo praeinančius. Sutiko S. S., o S. pasiskolino iš brolių 10 litų. Brolius sutiko prie Akropolio, o antrą kartą sutiko prie Pilies parkelio – S. pasiskolino 20 litų. M. A. iš brolių skolinosi 10 litų vieną kartą, o antro karto nepamena – lyg irgi 10 litų. Paskui su M. A. susipyko ir tiek. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu 1 tomo b.l. 121, tvirtina. Apie ėjimą į banką sužinojo tik iš kriminalistų. Teisingus parodymus davė policijoje, šiandien yra pamiršęs visas aplinkybes. Matė, kaip S. S. ėmė pinigus iš brolių prie Akropolio, tai buvo kitomis dienomis nei M. A.. pinigus broliams jis grąžino. Su S. S. kartu mokėsi Statybininkų mokykloje. Broliai juos pamatydavo, išsišiepdavo ir duodavo pinigų paprašius. Ir net neklausdavo, kada grąžinsit. Jie broliais naudodavosi. Žinojo, kad jiems pinigų negrąžins. Jis vieną kartą paėmė 10 litų, žinodamas, kad negrąžins. Ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole ( t.1, b.l. 121) parodęs, kad brolius M. pažįsta. M. A. iš brolio paėmė mobilaus ryšio telefoną ir jo negražino. Suprato, kad M. A. neatiduos broliui telefono. Dėl to nutraukė su M. A. bendravimą. Pats iš brolių pinigų neprašydavo, tačiau žino, kad M. A. prašydavo nedidelėmis sumomis pinigų. Iš paties M. A. sužinojo, kad iš brolių jis yra pasiskolinęs ir 500 litų. Apie tai jam M. A. yra pasakęs pats, jau po draugystės nutraukimo, kai atsitiktinai susitiko. Tokius savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtina.
Liudytojas S. S. parodė, kad iš salėje sėdinčių pažįsta M.. Ateidavo su kitu draugu pas juos į mokyklą, jis ateidavo su M.. M. mokinosi toje mokykloje ir jie kartu ateidavo. To įvykio, dėl ko yra pakviestas, nematė, nes buvo mokykloje. Buvo apklaustas dėl vaikų apiplėšimo, vardų nepamena. Juos iš matymo pažinojo. Neatsimena, ką kriminalistam pasakojo. Su apvogtais vaikais nebendravo, mes mokėsi ne vienoje klasėje. Su M. bendravo draugiškai, pakalbėdavo ir viskas. Policijoje buvo apklaustas. Duotų parodymų policijoje nepamena. Dabar patvirtina tai, ką sakė policijoje. Iš brolių dvynių vieną kartą skolinosi 10 litų ir neatidavė. Apie telefoną jam pasakojo M., kad atėmė. Atėmė iš tų vaikų, kiek žino. Jis pats nedalyvavo. Dvyniai išsiskirdavo iš visų vaikų kaip dvyniai. Jis skolinosi 10 litų. Kad dar kas nors skolinosi, jis nežino. Įkalbinėti nereikėdavo, kad paskolintų ir nepasakydavo, kada grąžinti. Ar skolino M., jis nežino. M. jam pasakojo apie telefoną, kad M. pavogė. Apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole (t. 2, b.l. 93) parodė, kad jis yra girdėjęs iš M. Š., kad „M.“ iš „brolių dvynių“ pavogė mobilaus ryšio telefoną, bei per kelis kartus pavogė nemažas pinigų sumas.
Specialistas L. P. parodė, kad negali pasakyti, kurie A. parodymai yra tikslesni, be abejo, parodymai, kurie duoti anksčiau, prieš 2 metus, turėtų būti tikslesni. Jie nesupranta, kad gali būti apgauti, gal dar ir baimė buvo. Su matematika irgi jiems sunku.
Liudytoja N. U. parodė, kad dirba policijos komisariate, nagrinėjo bylą, kurioje buvo kaltinamasis M. A.. Vienas iš ypatumų, kad nukentėjusiesiems buvo atliekama psichiatrinė ekspertizė. Ji buvo atlikta, surinkti įrodymai, prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir buvo perduota teismui. Ji apklausinėjo nukentėjusiuosius. Matosi, kad turi trūkumų, bet parodymus davė, kliūčių nebuvo. Jie suvokė, kas nutiko, kokie įvykiai buvo. Ar buvo pateikta pažinti asmenis, ji nepamena. Ką nukentėjusieji papasakojo, tą ir užrašė. Buvo dvi apklausos – prieš ir po ekspertizės. Įrodymai buvo aiškūs, vertino, kad byla yra teisminga.
AB „SEB bankas“ A. M. sąskaitos išrašu (t. 2, b.l. 16) nustatyta, kad 2009-09-22 buvo išmokėti grynieji pinigai - 799,44 Lt, 2009-09-28 buvo išmokėti grynieji pinigai - 580 Lt.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 2, b.l. 31-34) nustatyta, kad nukentėjusiam A. M. parodžius atpažinimui fotonuotraukas, jis iš karto atpažino ir nurodė vaikiną „K.“, tai yra įtariamąjį M. A..
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 2, b.l. 35-38) nustatyta, kad nukentėjusiam A. M. parodžius atpažinimui fotonuotraukas, jis iš karto atpažino ir nurodė vaikiną „M.“, tai yra įtariamojo M. A. pažįstamą, kuris matė, kaip iš jo „K.“ paėmė jų telefoną.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 2, b.l. 58-61) nustatyta, kad nukentėjusiam A. M. parodžius atpažinimui fotonuotraukas, jis iš karto atpažino ir nurodė vaikiną „M.“, tai yra įtariamojo M. A. pažįstamą, kuris matė, kaip iš jo „K.“ paėmė jų telefoną.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 2, b.l. 62-65) nustatyta, kad nukentėjusiam A. M. parodžius atpažinimui fotonuotraukas, jis iš karto atpažino ir nurodė vaikiną „K.“, tai yra įtariamąjį M. A..
Kauno AVPK OVT 2009-11-12 atsakymu Nr. 20-7-S-6022 (t. 2, b.l. 78-79) nustatyta, kad iš nukentėjusiojo A. M. pagrobtu telefonu, kurio IMEI 35324301878772 buvo naudotasi iki 2009-09-21 15.32 val.
Kauno AVPK OVT 2009-11-26 atsakymu Nr. 20-7-S-6242 (t. 2, b.l. 84) nustatyta, kad pagrobtame telefone nuo 2009-09-22 buvo naudotos įvairios SIM kortelės, kurių priklausomybė nenustatyta.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtinta, kad kaltinamasi M. A. žinodamas apie A. M. psichinę negalią ir ja pasinaudodamas, atvirai iš jo pagrobė svetimą, nukentėjusiai I. M. priklausantį 400 Lt vertės turtą - mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 6080“. Taip pat jis, žinodamas apie A. M. psichinę negalią ir ja pasinaudodamas, apgaule per keletą kartų užvaldė svetimą, nukentėjusiajam A. M., dėl psichinės negalios negalinčio teisingai suprasti kito veiksmų, priklausantį turtą - 1549 Lt; Taip pat žinodamas apie A. M. psichinę negalią ir ja pasinaudodamas, apgaule užvaldė svetimą, nukentėjusiajam A. M., dėl psichinės negalios negalinčio teisingai suprasti kito veiksmų, priklausantį turtą - 300 Lt. Kaltinamasis savo kaltę dėl šių nusikaltimų pripažįsta dalinai, tik nesutikdamas su pinigų sumomis, kurios nurodytos kaltinimuose, tačiau pačių faktų neneigia, pripažindamas, kad iš nukentėjusių pinigus imdavo ir žinojo apie jų negalią. Tačiau kaip ir nenurodo konkrečių pinigų sumų ir aplinkybių. Apklausti liudytojai nurodė, kad kaltinamasis M. A. iš nukentėjusiųjų yra pavogęs mobilaus ryšio telefoną bei prašydavo jų pinigų įvairiomis sumomis ir kaip liudytojas M. Š. nurodęs kaltinamasis pats sakęs, kad paėmęs ir 500 litų. Tai įrodyta ir kita bylos medžiaga, išrašu iš banko, kas patvirtina nukentėjusiųjų parodymus. Kaltinamojo parodymus, kad nesutinka su nurodytomis sumomis teismas vertina kaip gynybinę poziciją, kad sušvelninti savo aplinkybes.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės jei daikto pagrobimas susijęs su nukentėjusiojo apgaule, kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį, svarbu įvertinti apgaulės įtaką pagrobiant daiktą. Vagystės ar plėšimo atveju apgaulė yra tik priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina pagrobti (pvz., pateikiamas suklastotas leidimas patekti į saugomą teritoriją, kurioje tas turtas yra).
Jei veiksmais, atitinkančiais apgaulės požymius, kaltininkas užvaldo asmens, kuris dėl amžiaus, fizinių ar psichinių trūkumų, nervinio sukrėtimo, girtumo, narkotinių medžiagų poveikio ir pan. negali teisingai suprasti kaltininko veiksmų, turtą, o kaltininkas šias aplinkybes suvokia ir jomis pasinaudoja, veika kvalifikuojama kaip vagystė.
Kaltinamasis žinodamas apie nukentėjusiųjų negalią prašydamas pasinaudoti telefonu, paskolinti pinigų, pats žinodamas, kad jų negražins, taip manipuliavo nukentėjusiųjų negalia ir draugiškumu.
Kaltinamojo M. A. padarytos veikos kvalifikuotos pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d. teisingai.
Liudytoj0 Š. Č. apklausos protokolu (t. 2, b.1. 142-143) nustatyta, kad jis dirba UAB „Eiginta“ apsaugos darbuotoju. 2010-02-05 apie 21.00 val., dirbdamas parduotuvėje „Šilas“, Pašilės g. 108, Kaune, peržiūrinėdamas apsaugos vaizdo medžiagą, jis pamatė, kad tos pačios dienos apie 19.55 val. vyriškis nuo lentynų paėmė dantų pastą, kremą, kavą ir, nuėjęs prie kanceliarinių prekių skyriaus, visas prekes užsikišo už savo striukės ir išėjo pro kasą nesusimokėjęs. Šis asmuo yra žinomas kaip M. A., kadangi vasario 3 d. iš parduotuvės „Šilas“, esančios Jonavos g. Kaune, jis taip pat norėjo pavogti prekes, todėl buvo pristatytas į Žaliakalnio PK.
2010-02-24 daikto apžiūros protokolu (t. 2, b.l. 151-157) nustatyta, kad apžiūrėtas parduotuvės vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad apsaugos kamerų užfiksuota kaip įtariamasis M. A. vaikštinėja po parduotuvę, nuo lentynos į parduotuvės krepšelį susideda dantų pastos pakuotes, kremus, kavos pakelį, o vėliau prekes slepia po savo striuke. Atėjęs prie neveikiančios kasos M. A. parduotuvės krepšelį padeda, o pats išeina nesusimokėjęs.
Liudytojas V. P. parodė, kad dirba UAB „Eiginta“ apsaugos darbuotoju, pažįsta abudu kaltinamuosius, kaip vagiliaujančius asmenis. M. A. buvo apsivogęs anksčiau, o kitą dieną jau parfumerijos už 400 litų buvo paėmęs, bet jis jį sulaikė ir perdavė policijai. Jis M. A. sulaikė kelis kartus. O V. L. pagal įrašus žino, pačiam sulaikyti neteko. Kaltinamieji vagia butelius. M. A. pavogta parfumerija buvo grąžinta į prekybą.
2010-02-09 CD su vaizdo įrašu apžiūros protokolu (t. 1, b.l. 24) nustatyta, kad įtariamasis M. A. būdamas parduotuvėje susideda prekes į krepšelį, paėjęs atokiau prekes užsikiša už striukės ir nesusimokėjęs praeina per kasas. Iš paskos jo nubėga apsaugos darbuotojas.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. A. pasikėsino pagrobti UAB „Eiginta“ priklausantį svetimą turtą, bendros 336,93 Lt vertės, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas prekybos centro apsaugos darbuotojo, be to jis slaptai pagrobė UAB „Eiginta“ priklausantį nedidelės bendros 290,46 Lt vertės svetimą turtą, padarytas veikas, tai yra šias dvi vagystes pripažįsta pats kaltinamasis bei jos įrodytos kita byloje surinkta medžiaga. Kaltinamojo M. A. padarytos veikos kvalifikuotos pagal LR BK 178 str. 4 d. teisingai. Viena iš veikų nutruko pasikėsinimo stadijoje, kuri taip pat teisingai kvalifikuota pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d.
Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės forma ( padaryti tiesiogine tyčia), kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bei kitas aplinkybes, numatytas LR BK 54 str. ir 91 str.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo V. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo M. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad vieną iš nusikaltimų (plėšimą J. Č. atžvilgiu) padarė bendrininkų grupėje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis M. A. nusikalto būdamas nepilnamečiu, iš (duomenys neskelbtini) pateiktos charakteristikos, charakterizuojamas ypač neigiamai, kaip asmuo blogai lankantis teorijos ir praktinio mokymo užsiėmimus, į mokyklą ateinantis išgėręs alkoholinių gėrimų. Mokykloje nemandagus, vartojantis necenzūrinius žodžius, dažnai konfliktuojantis. Motina nesirūpino vaiko auklėjimu, kviečiama į mokyklą neatvykdavusi, nepalaikė ryšių su grupės vadove, skirdamas bausmę kaltinamajam M. A. vertina ir LR BK 91 str. 2 d. numatytus bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiams, tai yra atsižvelgia ir į tai, kad, nusikaltimų padarymo metu buvo neteistas, baustas administracine, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, jo elgesį po nusikaltimo padarymo, skirtina bausmė susijusi su laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimų padarymo metu buvo neteistas, nepilnametis, teismas laiko, kad bausmės tikslai bus pasiekti realiai neatliekant paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl M. A. bausmės vykdymas vadovaujantis BK 92 str. atidėtinas. Paskirtoji bausmė bendrintina su 2011-11-02 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu.
Skiriant bausmę V. L. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, bei kitas aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų. Kaltinamasis V. L. yra teistas 12 kartų, baustas administracine tvarka, yra bedarbi, neturintis pastovaus pragyvenimo šaltinio, nedarantis išvadų dėl savo elgesio, pažeidinėjantis įstatymu, teismas mano, kad bausmės tikslais bus pasiekti paskiriant kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę.
Teismas sprendžia, jog taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą netikslinga, kadangi nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės bausmės atlikimo. Atsižvelgus į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, jam skirtinas bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis. Paskirtoji bausmė turėtų būti bendrintina su 2011-06-21 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau ji subendrinta kitais nuosprendžiais, kurie dar neįsiteisėję, todėl nebendrintina.
Byloje pareikšti I. M. 400 Lt, A. M. 1549 Lt, A. M. 300 Lt, UAB „Eiginta“ 290,46 Lt civiliniai ieškiniai. Pareikšti ieškiniai dėl padarytos turtinės žalos, kuri atsirado dėl nusikalstamų kaltinamojo M. A. veiksmų, yra įrodyti, pagrįsti, todėl priteistini pilnai atlyginti iš kaltinamojo M. A..
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:
CD plokštelė su vaizdo iš parduotuvės „Šilas“, esančios Pašilės g. 180, Kaune, įrašu (t 2, b.l. 157) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297str., 298str., 303 str. 1 d. 4 d., 304-305 str. str. 307-308 str. str., 313 str.,
nusprendė:
M. A. pripažinti kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1d., 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., 178 str. 4 d., 178 str. 4 d. ir nuteisti jį:
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (plėšimas J. Č. atžvilgiu) 1 metų laisvės atėmimo bausme
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. (vagystė 2010-02-06 PC „Šilas“, esančioje Panerių g. 58, Kaune) 20 parų arešto.
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (MRT „Nokia 6080“ vagystė iš A. M.) 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme.
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (769 Lt vagystė iš A. M.) 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (200 Lt vagystė iš A. M.) 30 parų arešto.
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (580 Lt vagystė iš A. M.) 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (300 Lt vagystė iš A. M.“) 35 parų arešto bausme.
pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (vagystė 2010-02-05 PC „Šilas“, esančiame Pašilės g. 108, Kaune) 40 parų arešto bausme.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d. 65 str. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 2 metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d. 9 d. paskirta bausmę subendrinti su 2011-07-28 ir 2011-11-02 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamaisiais įsakymais ir paskirti galutinę bausmę 2 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo ir 650 litų baudą.
Vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant auklėjamojo poveikio priemones ( BK 82 str.) 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 val. elgesio apribojimą 12 ( dvylikai) mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 7.00 val., pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje .
Realios bausmės atlikimo atveju vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinėjame sulaikyme nuo 2010-03-01 iki 2010-03-03 ir laiką išbūta kardomajame kalinime nuo 2010-11-18 iki 2011-02-03.
V. L. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (plėšimas J. Č. atžvilgiu) padarymo pripažinti kaltu ir nuteisti 1 ( vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laiką išbūta laikinėjame sulaikyme nuo 2010-03-01 iki 2010-03-03.
Priteisti iš M. A. civilinius ieškinius I. M. 400 Lt, A. M. 1549 Lt, A. M. 300 Lt, UAB „Eiginta“ 290,46 Lt dėl padarytos turtinės žalos.
Daiktą, turinį reikšmės baudžiamai bylai tirti ir nagrinėti - CD plokštelė su vaizdo iš parduotuvės „Šilas", esančios Pašilės g. 180, Kaune, įrašu - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Kardomąsias priemones M. A. ir V. L. periodiškai registruoti policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą nuo jo įteikimo dienos.