Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. D. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas Nr. 91-212 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. D..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

E. D. nuteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos), 286 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies sudedant, nuteistajam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendžiu, kuriuo panaikintas pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, pašalinta E. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas (vagystes) padarė bendrininkų grupe. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintais ir E. D. pasiųstas atlikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 2016 m. balandžio 28 d. Kauno apygardos teismo išduotas Europos arešto orderis. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2016 m. liepos 20 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 26 d. Komisijos posėdžio dieną – 2017 m. rugpjūčio 17 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 1 mėnuo 9 dienos.Komisijos 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 91-212 priimtas sprendimas nuteistajam E. D. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. 91-212 taikyti nuteistajam E. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, patvirtinant Komisijos 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. 91-212 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai susiję su nekintančiais faktais ir aplinkybėmis, buvusiomis iki nuteistojo bausmės pataisos įstaigoje atlikimo, nors šie duomenys niekaip negali įtakoti sprendimo dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pažymima, kad nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu. Pasak pareiškėjo, tai, kad skundžiamoje nutartyje akcentuojamos neigiamai jį apibūdinančios aplinkybės, sudaro pagrindą vertinti, kad sprendimas atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą priimtas šališkai. Atkreipiamas dėmesys, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo renginiuose, užsiėmimuose, rūpinosi savo būrio gerbūviu, mokėsi, dirbo, tai yra vykdė jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Dėl to, apelianto manymu, akivaizdu, jog tolimesnis laisvės atėmimo bausmės atlikimas, būnant izoliuotam, yra netikslingas. Numatyti bausmės tikslai bei siekiai greičiau būtų pasiekti jam taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, toliau leidžiant bausmę atlikti prižiūrimam probacijos tarnybos. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas visiškai bereikalingai ir netikslingai atliko pakartotinį socialinio bei psichologinio tyrimo išvadų nagrinėjimą, nes tai jau buvo atlikę kompetentingi specialistai, kurie minėtu Komisijos nutarimu nutarė, jog apeliantui gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Pažymima, kad šią Komisiją sudaro ir visuomenės atstovai, taigi šiuo atveju yra nepaisomas visuomenės interesas, nes neatsižvelgiama į jos nuomonę. Nuteistojo skundas tenkinamas iš dalies.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio, reglamentuojančio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tvarką, 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju matyti, kad Komisija, svarstydama klausimą dėl nuteistojo E. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, be kita ko, atsižvelgė ir į 2017 m. rugpjūčio 10 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 61-2018. Šioje išvadoje, kuri pateikta tiek apylinkės teismui, tiek ir aukštesnės instancijos teismui nagrinėjant nuteistojo skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarties, nurodyta, kad E. D. be Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, pagal kurį jis šiuo metu atlieka bausmę, buvo teistas dar ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, bei, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. nuosprendžiu - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Išvadoje taip pat nurodoma, kad pirmasis nuteistojo kontaktas su policija – jam esant 18 metų amžiaus, pirmą kartą E. D. teistas būdamas 19 metų, tad jam būdingas nusikaltimų modelis. Socialinio tyrimo išvadoje, aprašant E. D. mąstymą ir elgesį, nurodoma, kad nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau jis, neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, kartoja tas pačias klaidas, nepasimokydamas iš patyrimo. Vertinant nuteistojo nusikalstamus veiksmus, už kuriuos jis šiuo metu atlieka bausmę pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendį, išvadoje nurodomas tik vienas nusikaltimas, nors bausmę nuteistasis atlieka už trijų nusikalstamų veikų padarymą. Konstatavus, kad E. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra 47 balai, išvadoje taip pat nurodyta, kad jam nustatomus kriminogeninius veiksnius, be kita ko, sudaro ir informacija apie teisės pažeidimus. Tokie duomenys leidžia aukštesnės instancijos teismui spręsti, kad socialinio tyrimo išvadoje buvo vertinami ankstesni nuteistojo padaryti nusikaltimai, dėl kurių jis buvo nuteistas dviem aukščiau paminėtais Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiais. Patikrinus teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, matyti, kad be Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, E. D. atžvilgiu nebuvo priimtas joks kitas (nei apkaltinamasis, nei išteisinamasis) nuosprendis. Vilkaviškio rajono apylinkės 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendyje taip pat nurodoma, kad E. D. neteistas, bet 2011 m. kovo 31 d. nutartimi yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindais dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje.Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad duomenys, pateikti 2017 m. rugpjūčio 10 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 61-2018, neatitinka objektyvių faktinių ir nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Todėl, nustatant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą, nebuvo atsižvelgta į išvadoje neteisingai nurodytus ankstesnius šio asmens teistumus, apie kuriuos duomenų nėra, taip pat, nepagrįstai įvertinus kriminogeninius veiksnius (informaciją apie ankstesnius teisės pažeidimus). Kadangi Komisijos nutarime, sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti E. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, buvo vadovaujamasi objektyvios tikrovės neatitinkančiais socialinio tyrimo išvados duomenimis, o apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, šių aplinkybių nenustatė ir į jas neatsižvelgė, dėl šių priežasčių skundžiama apylinkės teismo nutartis bei Komisijos nutarimas naikintini, o dėl skundo priimamas naujas sprendimas – nuteistojo E. D. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos grąžinti Komisijai svarstyti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 puntu, 9 dalimi, kolegija

nutaria:

Nuteistojo E. D. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – grąžinti nuteistojo E. D. prašymą iš naujo svarstyti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.