Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4435-849/2015 pagal ieškovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui J. B. dėl turto, parduoto pagal pasaugos sutartį, grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Alytaus miesto savivaldybės administracija pagal 2011 m. sausio 12 d. pasaugos sutartį Nr. SR-44 perdavė atsakovui J. B.: kompiuterį „HP Compaq 6710B“, kortelę „Option Globertrotter GT Max 3.6“, SIM kortelę 1 vnt., kompiuterinį krepšį su pele. Be to, pagal 2012 m. liepos 10 d. pasirašytą susitarimą Nr. SR-1126 perdavė atsakovui J. B.: planšetinį kompiuterį „Appel iPad2 3G 16 GB Black Tablet“ IMEI 012923002974227, dėklą „iPad2“ (odinį), USIM 3FF adapterį, SIM mikrokortelę – 1 komplektą.

Pasaugos sutartimis atsakovui buvo perduoti daiktai kaip Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariui. 2015 m. balandžio 16 d. baigėsi atsakovo J. B. kaip Alytaus miesto savivaldybės nario kadencija, todėl ieškovė 2015-05-11 elektroniniu paštu ir 2015-06-03 raštu pareikalavo grąžinti pagal pasaugos sutartį perduotus daiktus iki 2015 m. birželio 15 d. Tačiau iki nurodyto termino atsakovas ieškovei pasaugos sutartimi perduotų daiktų negrąžino.

Atsakovas J. B. su ieškinio reikalavimu nesutiko, tačiau pripažino, kad vykdant tarybos nario funkcijas jam buvo perduoti ieškinyje nurodyti kompiuteriai. Atsakovo manymu, kompiuterių perdavimas buvo atliktas ne kaip pasauga, nors taip yra pasirašyta sutartis, bet kaip naudojimasis kompiuteriais vykdant tarybos nario funkcijas. Tai, atsakovo manymu, matyti iš atskirų sutarties punktų: 3.1 p. – ne saugo įrangą, bet naudojasi įranga; 8.2 punkte – ieškovas apmoka už naudojimąsi kompiuteriu 39,65 litus; 8.3 punktas– apmoka remonto išlaidas. Be to, atsakovui 2011-01-12 perduotas kompiuteris „HG Compag“ buvo įsigytas 2007 metais, fiziškai ir morališkai kompiuteris nusidėvėjo 2010-10-31. Jam buvo perduotas senas visiškai nusidėvėjęs kompiuteris, kurio likutinė vertė 0,00 litų (eurų), atsakovui 2012 m. liepos 10 d. perduotą naują kompiuterį „Apple iPad2“ jis sudaužė, todėl kompiuterį išmetė, tad grąžinti perduoto jam naudoti turto negali, sutinka kompensuoti kompiuterio likutinę vertę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai. Teismas įpareigojo atsakovą J. B. grąžinti ieškovei Alytaus miesto savivaldybei daiktus: kompiuterį „HP Compaq 6710B“, kortelę „Option Globertrotter GT Max 3.6“, SIM kortelę – 1 vnt., kompiuterinį krepšį su pele, planšetinį kompiuterį „Appel iPad2 3G 16 GB Black Tablet“ – IMEI 012923002974227, dėklą „iPad2“ (odinį), USIM 3FF adapterį, SIM mikrokortelę – 1 komplektą.

Priteisė iš atsakovo J. B. 43,08 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, kad atsakovui pagal 2011 m. sausio 12 d. pasaugos sutartį Nr. SR-44 ieškovė perdavė kompiuterį „HP Compaq 6710B“, kortelę „Option Globertrotter GT Max 3.6“, SIM kortelę 1 vnt., kompiuterinį krepšį su pele, o pagal 2012 m. liepos 10 d. pasirašytą susitarimą Nr. SR-1126 perdavė planšetinį kompiuterį „Appel iPad2 3G 16 GB Black Tablet“ IMEI 012923002974227, dėklą „iPad2“ (odinį), USIM 3FF adapterį, SIM mikrokortelę 1 komplektą, nustatant atsakovui pareigą perduotą įrangą saugoti ir pareikalavus grąžinti. Ieškovė 2015-05-11 elektroniniu paštu ir 2015-06-03 raštu pareikalavo grąžinti pagal pasaugos sutartį perduotus daiktus iki 2015 m. birželio 15 d., tačiau atsakovas geranoriškai daiktų negrąžino.

Teismas sprendė, kad tarp ginčo šalių sudaryta pasaugos sutartimi buvo įformintas šalių – ieškovės ir atsakovo – susitarimas dėl daiktų – kompiuterinės ir programinės įrangos, jų priedų perdavimo neatlygintinai saugoti ir vėlesnio jų grąžinimo (Sutarties 2 p., CK 6.830 str.), suteikiant teisę naudotis, be raštiško sutikimo neperleisti ar leisti naudotis tretiesiems asmenims (Sutarties 3.1, 7 p., CK 6.832 str. 2 d.), o tai rodo, kad šalių valia dėl daiktų pasaugos teisinių santykių išreikšta aiškiai. Sutartis yra nenuginčyta, galiojanti, todėl negali būti traktuojama kitaip, nei šalys susitarė (CK 6.189 str.).

Teismas akcentavo, kad atsakovas teismo posėdyje teigė, jog ieškovė turi reikšti ir alternatyvų reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Tačiau teismas nurodė, kad pagal dispozityvumo principą (CPK 13 str.) civilinis procesas pradedamas ir gali būti baigiamas tik šalių iniciatyva, į teismą gali kreiptis tik pats suinteresuotas asmuo, kurio teisės ir interesai pažeisti, ir tik suinteresuotas asmuo gali nustatyti, kokius ir kam konkrečiai jis nori pareikšti savo reikalavimus.

Teismas konstatavo, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.), todėl turi būti vykdoma pagal joje numatytas sąlygas, nes sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.).

Teismas sprendė, kad atsakovui, sudariusiam pasaugos sutartis kaip Alytaus miesto savivaldybės tarybos nariui, keliami didesni apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, todėl atsakovas žinojo arba turėjo žinoti sutarties pasirašymo, jos vykdymo sąlygas, nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmes (CK 6.38, 6.59, 6.60 str.). Dėl šių priežasčių atmestini kaip nepagrįsti atsakovo motyvai, kad pagal sudarytą pasaugos sutartį jam įranga buvo perduota naudotis tik kaip darbo priemonė, o ne saugoti perduota įranga; kad praradus jam perduotą kompiuterinę įrangą jis nepagalvojo, jog apie tai reikia ieškovę informuoti raštu.

Teismas laikė neįrodytu atsakovo paaiškinimą, kad apie prarastą kompiuterinę įrangą jis žodžiu informavo ieškovės atsakingus darbuotojus, kadangi apklausti teismo posėdyje liudytojais atsakingi darbuotojai D. K. ir A. G. nepatvirtino atsakovo paaiškinimo.

Teismas vadovavosi byloje CK 6.844 str. 1 d., kur nurodyta, kad saugotojas privalo grąžinti davėjui ar kitam įgaliotam asmeniui tą patį daiktą, kuris buvo perduotas saugoti, išskyrus CK 6.835 straipsnyje numatytas išimtis ir pasaugos sutartis, kuriose atsakovas įsipareigojo turtą, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, grąžinti per tris dienas nuo raštiško pareikalavimo (Sutarties 2, 16 p.).

Teismas atmetė atsakovo paaiškinimą, kad jis nebeturi jam perduotos įrangos, kadangi atsakovo nurodomų aplinkybių, teismo vertinimu, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Be to, pats atsakovas nurodė, kad dėl prarastos įrangos jis į policiją nesikreipė.

Teismas sprendė, kad ieškovė įgijo teisę reikalauti įpareigoti atsakovą grąžinti daiktus (CK 1.5 str., 1.138 str. 4 p., 6.844 str. 1 d.), o atsakovas – pareigą perduoti daiktus. Teismas nurodė, kad pagal sutartį atsakovui buvo perduoti konkretūs daiktai – įranga, todėl ji, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba pagal pasaugos sutarties aptartas sąlygas kita, ne blogesnių ar analogiškų parametrų, kompiuterinė įranga turėtų būti grąžinta ieškovei (Sutarties 3.6, 16 p.).

Šiais motyvais teismas pripažino, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, kad atsakovas įpareigotinas grąžinti pasaugos sutartimi perduotus daiktus – kompiuterinę įrangą atsižvelgiantį į normalų nusidėvėjimą arba ne blogesnių ar analogiškų parametrų kompiuterinę įrangą (Sutarties 3.6, 16 p., CK 6.844 str. 1 d.).

Teismas, patenkinęs ieškinį ir nustatęs, kad ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio, priteisė valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 41,00 Eur žyminį mokestį

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą skundžia atsakovas J. B., kuris nurodė, kad su priimtu teismo sprendimu nesutinka. Apeliantas mano, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo santykius – kompiuterių perdavimas buvo atliktas ne kaip pasauga, nors taip yra įvardinta sutartis, bet kaip naudojimasis kompiuteriais vykdant tarybos nario funkcijas, t. y. panauda.

Teismas visiškai nekreipė dėmesio į tą faktą, kad perduoto daikto nėra, įstatymine prasme jis laikytinas žuvusiu (prarastu).

Priimdamas sprendimą teismas privalėjo išsiaiškinti faktą, ar galima atiduoti daiktą, kuris yra dingęs, ar atsižvelgiant į daikto senumą, jų gaminimo ypatumus bei modelių kaitą, tokios galimybės nėra. Atsakovas remiasi ta aplinkybe, kad patikėto daikto nėra, ir sutinka atlyginti ieškovo patirtą žalą.

Teismas ir ieškovai privalėjo teikiant ieškinį ir priimant sprendimą vadovautis LR CK 6.845 str. nuostatomis, kuriose numatyta saugotojo atsakomybė, kai turtas yra prarandamas, sugadinamas ar dėl kitų priežasčių jo negalima grąžinti. Įstatyme įvardinta saugotojo pareiga atlyginti žalą privalo būti ieškinyje pateikta daikto piniginė išraiška.

Teismas šiuo atveju visiškai nesiaiškino, kokiomis aplinkybėmis buvo prarastas kompiuteris ir kaip praradimas turi būti kvalifikuotas: kaip didelis neatsargumas ar ne. Šiuo atveju neatsargumo kvalifikavimas yra labai svarbu, nes nuo to priklauso, ar atsakovas privalo atlyginti žalą, ar neprivalo. Šių aplinkybių teismas ne tik nesiaiškino, bet jas ignoravo priimdamas sprendimą šioje byloje.

Teismas savo kompetencijos ribose privalėjo įpareigoti ieškovę pateikti prarasto turto įvertinimą.

Teismui buvo žinoma, kad atsakovas, pripažindamas savo kaltę dėl daikto praradimo, prašė pateikti vertę pinigine išraiška. Teismas neįpareigojo ieškovės pašalinti trūkumus atsižvelgiant į CK 6.844, 6.845 bei 6.846 str. Vien dėl šios aplinkybės negalėjo objektyviai įvertinti susidariusios situacijos ir priimti pagal faktines aplinkybes objektyvaus sprendimo.

Teismas, priimdamas sprendimą, ginčo neišsprendė, o sukūrė teisinį kazusą, kadangi toks sprendimas nuo jo priėmimo dienos negali būti įvykdytas, nes ginčo objekto nėra. Priverstinis vykdymas yra negalimas, o piniginė prarasto turto vertė nėra nustatyta.

Teismas ginčą įvardijo kaip „kitą ginčą“, o ne kaip turtinį ginčą, todėl neteisingai apskaičiavo žyminio mokesčio sumą. Atsakovas mano, kad tai yra turtinis ginčas ir turi būti apmokestinamas 3 proc. žyminiu mokesčiu, bet ne mažiau kaip 2000 eurų.

Atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą pateikė Alytaus miesto savivaldybės administracija. Ieškovė su apelianto apeliaciniu skundu nesutinka ir laiko jį nepagrįstu ir neįrodytu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, skundžiamame sprendime tinkamai aiškino bei taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl prašė skundžiamo teismo sprendimo nekeisti.

Apeliantas klaidingai nurodo, kad kompiuterių perdavimas buvo atliktas ne kaip pasauga, nors taip įvardinta sutartis, bet kaip naudojimasis kompiuteriais vykdant tarybos nario funkcijas, t. y. panauda. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog sutartis buvo sudaryta kaip pasaugos sutartis, o ne kaip panaudos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog sutartis buvo sudaryta ne kaip pasaugos sutartis, o kaip panaudos sutartis.

Apeliantas taip pat klaidingai teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nekreipė dėmesio į tą faktą, kad perduoto daikto nėra, kadangi pasirašyta sutartimi atsakovas įsipareigojo netekus ar praradus įrangą gražinti analogiška, ne blogesnių parametrų įrangą. Sutartyje, papildomuose susitarimuose nėra ir nebuvo numatyta galimybė įrangą išpirkti už jos likutinę vertę, vienintelė galimybė, kurią dvi šalys numatė, tai tos pačios arba analogiškos, bet ne prastesnių parametrų įrangos grąžinimas.

Apeliantas, vengdamas tai padaryti, sutartį ir įstatymus interpretuoja sau palankia prasme, ištraukdamas iš konteksto tik sau palankias frazes ir bandydamas įrodyti, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio, todėl jam turėtų būti suteikta galimybė prarastų daiktų vertę kompensuoti.

Mokėtino žyminio mokesčio dydį reglamentuoja LR CPK 80 straipsnis. Ieškovė ieškiniu pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimus, todėl toks ieškinys yra neturtinio pobūdžio reikalavimas, vertinamas kaip „kitas ginčas“ ir yra apmokestinamas 41 Eur žyminiu mokesčiu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos duomenimis, tarp ieškovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo J. B. buvo sudaryta Pasaugos 2011 m. sausio 12 d. sutartis Nr. SR-44, pagal kurią Alytaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo perduoti atsakovui J. B. kompiuterį „HP Compaq 6710B“ (GB887ET#ABH) (Inv. Nr. 014048) 1 vnt., kortelę „Option Globetrotter GT MAX 3.6“ l vnt., SIM kortelę 1 vnt., kompiuterinį krepšį su pele 1 vnt.). Perdavimo–priėmimo 2011 m. sausio 12 d. aktu ieškovė Alytaus miesto savivaldybės administracija perdavė, o atsakovas priėmė kompiuterį „HP Compaq 6710B“ (GB887ET#ABH) (Inv. Nr. 014048) 1 vnt., kortelę „Option Globetrotter GT MAX 3.6“ l vnt., SIM kortelę 1 vnt., kompiuterinį krepšį su pele 1 vnt.).

Vėliau tarp ieškovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo J. B. buvo sudarytas 2012 m. liepos 10 d. susitarimas Nr. SR-1126 „Dėl 2011-01-12 pasaugos sutarties Nr. SR-44 papildymo“, kuriuo šalys susitarė papildyti 2011-01- 12 pasaugos sutarties Nr. SR-44 sutarties priedą „Įrangos specifikacija“ šia įranga: planšetinis kompiuteris „Apple iPad2 3G 16 GB Black Tablet IMEI 012923002974227“ dėklas „iPad2“ (odinis), USIM 3FF adapteris, SIM mikrokortelė – 1 komplektas. Perdavimo–priėmimo 2012 m. liepos 10 d. aktu ieškovė Alytaus miesto savivaldybės administracija perdavė, o atsakovas J. B. priėmė planšetinį kompiuterį „Apple iPad2 3G 16 GB Black Tablet“ – IMEI 012923002974227, dėklą „iPad2“ (odinį), USIM 3FF adapterį, SIM mikrokortelę – 1 vnt. Ginčo turtas, kaip nustatyta byloje, buvo perduotas atsakovui J. B. kaip Alytaus miesto tarybos nariui iki 2015 m. balandžio 16 d., iki baigėsi atsakovo kadencija Alytaus miesto savivaldybėje.

Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo J. B. sutartimi ir susitarimu prisiimto įsipareigojimo turtą, perduotą atsakovui saugoti ir naudoti, grąžinti ieškovei.

Byloje nustatyta, kad atsakovas J. B. neįvykdė ieškovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos nurodymo 2015 m. balandžio 2 d. rašte Nr. VD-484, 2015 m. birželio 3 d. rašte Nr. SD-4188(6.17.) „Dėl pareikalavimo grąžinti įrangą“, elektroninio 2015 m. gegužės 11 d. laiško įpareigojimo iki 2015-04-14, o vėlesniais raštais iki 2015-06-15 atsakovui perduotą saugoti įrangą grąžinti ieškovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai.

Apeliantas teigia, kad 2011 m. sausio 12 d. sutarties Nr. SR-44 ir 2012 m. liepos 10 d. susitarimo Nr. SR-1126 „Dėl 2011-01-12 pasaugos sutarties Nr. SR-44 papildymo“ pagrindu tarp ieškovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos ir atsakovo J. B. susiklostė teisiniai santykiai, kurie atitinka panaudos sutartį, o ne, kaip tvirtina ieškovė, pasaugos sutartį (CK 6.629 str., 6.830 str. 1 d.).

Byloje esančios Pasaugos sutarties 2 punkte nurodyta, kad Davėjas pagal perdavimo–priėmimo aktą perduoda neatlygintinai saugoti kompiuterinę ir programinę įrangą, kurios detalus aprašymas, komplektacija ir įkainiai yra pateikti sutarties priede, kuris yra neatskiriama sutarties dalis, o Saugotojas įsipareigoja saugoti įrangą ir Davėjui pareikalavus grąžinti ją išsaugotą. Pasaugos sutarties 8.1 punkte numatyta, kad ieškovės (sutartyje Davėjas) įsipareigojimą suteikti atsakovui (sutartyje Saugotojui) visą reikalingą informaciją dėl įrangos saugojimo ir naudojimo reikalavimų. Sutarties 8.2 punkte ieškovė (sutartyje Davėja) įsipareigojo apmokėti Saugotojui minimalaus mokėjimo plano ,,Connect Pro“ išlaidas –39,65 Lt už 3 GB duomenų kiekį persiunčiant Lietuvoje. Saugotojui viršijus šią sumą, išlaidų skirtumą išskaičiuoti iš Tarybos nario atlyginimo be atskiro sutikimo.

Taip pat sutarties 14 punkte nurodyta, kad Davėjas gali nutraukti sutartį be išankstinio įspėjimo, jeigu nustatė, kad Saugotojas nesilaiko įsipareigojimų ar įrangos naudojimo ir saugojimo taisyklių.

Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neaiškino, neatskleidė bylos esmės, neaiškino ginčo šalių Pasaugos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų esminių aplinkybių. Todėl atmestinas ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, jog byloje nėra jokio teisinio pagrindo vertinti pasaugos sutartį kitaip, nei sutartį aiškina pati ieškovė, kadangi, vadovaujantis skundžiamu sprendimu, tokią išvadą padaryti pagrindo nėra (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje būtina tinkamai kvalifikuoti nuo 2011-01-12 tarp ginčo šalių susiklosčiusius sutartinius santykius išspręsti klausimui dėl galimai padarytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimo ir numatytos įstatyme sankcijos taikymo sutartį pažeidusiai šaliai.

Atsakovo paaiškinimu, 2011-01-12 jam perduotas kompiuteris „HG Compag“ buvo bevertis dėl nusidėvėjimo. Tačiau su tokiu apelianto paaiškinimu visiškai sutikti negalima.

Pažymėtina, kad įrangos specifikacijoje ir perdavimo–priėmimo 2011-01-12 akte perduotos atsakovui įrangos vertė nenurodyta, tokių duomenų dėl ginčo turto vertės nėra ir pasaugos 2011-01-12 sutartyje Nr. SR-44 ir vėlesniame 2012-07-10 susitarime. Tačiau ieškovė į bylą pateikė ilgalaikio turto apskaitos korteles, iš kurių matyti, kad ieškovė tam tikrais laikotarpiais užfiksavo ginčo turto įsigijimo ir nuvertėjimo duomenis. Todėl pritarti atsakovo argumentui, kad jam perduotas turtas buvo bevertis, neišnagrinėjus minėtų dokumentų negalima. Pirmosios instancijos šių aplinkybių neišaiškino, todėl faktiškai neatsakė į atsakovo argumentą.

Esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Pirmenybė turi būti teikiama tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio ir sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą.

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pasirašyta sutartimi atsakovas įsipareigojo netekus ar praradus įrangą gražinti ieškovei, analogiška, ne blogesnių parametru įrangą, taip, kaip tai numato sutarties 3.6 punktas. Atsakovas sutartinius įsipareigojimus grąžinti ieškovei jam perduotą įrangą aiškina kitaip, nei tą patį sutarties tekstą aiškina ieškovė ir laiko, kad sutartimi atsakovas pagal sutarties 16 punktą įsipareigojo ieškovei grąžinti įrangą atsižvelgiant į jos normalų nusidėvėjimą. Pirmosios instancijos teismas šalių sutartinių įsipareigojimų byloje neatskleidė, tiesiog perrašė sutarties tekstą nurodęs, kad ieškovė pagal sutarties 3.6,16 punktą turi teisę į įrangos grąžinimą.

CPK 263 str. 1 d. pasakyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, taip pat vykdytinas.

Atsakovas teigia, kad ginčo turto neišsaugotas, tad jis negali grąžinti kompiuterinės įrangos tokios būklės, kokią gavo naudotis, dėl to, kad ginčo turtas žuvo (atsakovas nurodė, kad vieną kompiuterį išmetė, kitą sudaužė).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo atsakovą įpareigoti grąžinti konkretų turtą (ieškinio pareiškimo 3 psl.), kuris turi individualius požymius, užfiksuotus ieškovės dokumentuose (inventorinius numerius, gamybinius numerius). Todėl atsakovui teigiant, kad ieškovės prašomo grąžinti turto pas atsakovą nėra, skundžiamam sprendimui įsigaliojus, teismo sprendimas būtų faktiškai neįvykdomas, kadangi pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovei turtą natūra, kuris, atsakovo paaiškinimu, fiziškai neišliko.

Priteisdamas turtą natūra, teismas privalėjo išsiaiškinti, ar toks turtas yra natūra, ir nurodyti turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, kad priteisto turto nėra (CPK 272 str.). Tačiau kaip jau nustatyta, pirmosios instancijos teismas turto vertės neaiškino (neblogesnių parametrų įrangos įsigijimo vertės išlaidų dydžio, įrangos nusidėvėjimo), o apeliacinėje instancijoje šis trūkumas negali būti pašalintas, nes jis yra susijęs su naujų argumentų pateikimu ir procesinių dokumentų tikslinimu, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme (CPK 42 str. 1 d., 135 str.).

Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, byloje nenustatė teisiškai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios visas įstatyme išvardytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas atsakovui, dėl to neteisingai išsprendė ginčą.

Remiantis nurodytais motyvais atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK329 str. 1 d., 330 str., 326 str. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.