Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-877-587/2024,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prašymas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami

3. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

4. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje.

5. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

6. Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).

7. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, jog nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nušalinimą Kauno apygardos teismui motyvuoja tuo, kad buvęs Kauno apygardos teismo pirmininkas, palaikantis draugiškus santykius su byloje dalyvaujančiu antstoliu Dariumi Jonaičiui, gali suformuoti šiuo metu Kauno apygardos teisme dirbančių teisėjų antstoliui palankų išankstinį nusistatymą civilinėje byloje Nr. 2S-877-587/2024 sprendžiamais klausimais.

9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko vertinimu, prašyme dėl nušalinimo išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo nušalinti Kauno apygardos teismą nuo civilinės bylos Nr. 2S-877-587/2024 nagrinėjimo. Prašymas grindžiamas pareiškėjo prielaidomis, o ne konkrečiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą abejoti dėl nešališko civilinės bylos išnagrinėjimo nurodytame teisme. Pareiškėjas be to, kad remiasi teismo pirmininko pareigybe, neįvardindamas konkretaus asmens, tuo pačiu nenurodo jokių konkrečių aplinkybių ar duomenų, kurie sudarytų prielaidas abejoti nešališku civilinės bylos nagrinėjimu Kauno apygardos teisme, o prašymą argumentuoja spėjimais. Antstolio ir teisėjo darbo vieta tame pačiame mieste nesudaro pagrindo konstatuoti savaiminių draugiškų tarpusavio santykių ir siekio daryti įtaką remiantis buvusiais tarnybiniais santykiais. Nurodytos aplinkybės savaime nesuponuoja suinteresuotumo byloje sprendžiamais klausimais.

10. Darytina išvada, kad pareiškėjas prašymo dėl nušalinimo nepagrindė objektyviais įrodymais ar aplinkybėmis, kurios patvirtintų keliamas abejones dėl Kauno apygardos teismo (teisėjų) nešališkumo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2S-877-587/2024. Vien pareiškėjo abejonės ir keliamos prielaidos nėra lemiamos ir nesudaro pagrindo nušalinti Kauno apygardos teismo (teisėjų) nuo bylos nagrinėjimo. Dėl šių priežasčių pareiškėjo S. K. prašymas dėl Kauno apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-877-587/2024 ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui netenkinamas.

11. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2KT-60-790/2024 buvo atkreiptas pareiškėjo dėmesys į tai, kad jo veiksmai, reiškiant nepagrįstus nušalinimo prašymus, turi piktnaudžiavimo nušalinimo teise požymių bei išaiškinta, jog teismas turi teisę už piktnaudžiavimą nušalinimo teise skirti asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo, laikinai einančio pirmininko pareigas, 2024 m. liepos 2 d. nutartimi, prašymą dėl nušalinimo pateikus trečią kartą, pareiškėjui paskirta 100 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstą prašymą teikia jau ketvirtą kartą, nepaisydamas teismo įspėjimų, nekeisdamas savo procesinio elgesio ir pakartotinai prašymą teikdamas teismo posėdžio dieną, taip dar kartą sutrikdydamas teismo darbą ir vilkindamas galutinio procesinio sprendimo priėmimą, darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskirti 1 000 Eur dydžio baudą (CPK 69 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 95 straipsnio 2 dalimi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo S. K. prašymo dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2S-877-587/2024 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.

Už piktnaudžiavimą nušalinimo teise paskirti pareiškėjui S. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.