Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutarimas

žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, profesinio išsilavinimo, vedusio, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „V.“ direktoriaus, gyvenančio (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „V.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), direktoriumi, per nustatytus laikotarpius, t. y. iki 2019 m. birželio 1 d. ir iki 2020 m. birželio 1 d., Juridinių asmenų registrų tvarkytojui nepateikė UAB „V.“ 2018 ir 2019 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje, tokiais savo veiksmais pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. paaiškino, kad visą bendrovės buhalteriją tvarko samdoma buhalterė, kuria jis pasitikėjo ir nežinojo, jog Juridinių asmenų registrų tvarkytojui - Valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui reikia pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Iki 2018 m. UAB „V.“ direktoriumi buvo M. J., kuris ir rūpinosi visa bendrovės buhalterine veikla. Apie šių rinkinių pateikimo būtinumą VĮ Registrų centrui, niekas jo neįspėjo, o pats jis buhalterinių dalykų neišmano. Dėl šių priežasčių, VĮ Registrų centrui laiku nepateikė 2018 ir 2019 metų metinių finansinių ataskaitų atskaitomybės rinkinių. Dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailisi, supranta ir pripažįsta, kad jis yra atsakingas už minėtų dokumentų savalaikį pateikimą registrų tvarkytojui, šiuo metu buhalterė jį informavo, kad metiniai finansinės atskaitomybės rinkiniai registrų tvarkytojui yra pateikti. Skiriant nuobaudą, prašo atsižvelgti į tai, kad jis labai gailisi padaręs nusižengimą, jog augina nepilnametę dukrą, turi rūpintis kaime gyvenančia pensininke motina ir ateityje pasižada tokių nusižengimų nebedaryti.

V. K. veika, surašytame administracinio nusižengimo protokole, teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį, nes jis, būdamas UAB „V.“ direktoriumi, turėdamas pareigą Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti duomenis ir dokumentus (CK 2.67 straipsnis, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau - Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktai) laiku Juridinių asmenų registrų tvarkytojui nepateikė UAB „V.“ 2018 ir 2019 metų finansinių ataskaitų rinkinių.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registrų nuostatų patvirtinimo“, patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka užtraukia baudą juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

V. K. kaltė, padarius nusižengimą, įrodoma jo pačio visišku prisipažinimu ir parodymais, byloje esančiu VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašu su istorija, iš kurio matyti, kad V. K. yra UAB „V.“ direktorius.

V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-2013, 2AT-13-2013, 2AT-60-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, taip pat, yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas). Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo (nusižengimo) ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

ANK 22 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Šioje situacijoje, įvertinus pažeidėją V. K. charakterizuojančias aplinkybes – UAB „V.“ direktoriumi dirba tik nuo 2017 m. lapkričio 29 d., augina nepilnametę dukrą, rūpinasi pensininke motina, taip pat, atsižvelgiant V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų gailėjimąsi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad panašaus pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, jog V. K. kritiškai vertina savo elgesį, teismas laiko, kad padarytas nusižengimas nesukėlė didelės žalos kitiems asmenims ar valstybei ir jį pažeidėjas padarė ne piktybiškai, o per nežinojimą ir neapsižiūrėjimą.

Dėl šių aplinkybių, taip pat, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo principus, teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti, būtent V. K. atžvilgiu pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį ir paskiriant jam švelnesnę administracinę nuobaudą negu numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje – įspėjimą. Teismo nuomone, šiuo atveju, tai būtų proporcingas teisinis V. K. veiksmų įvertinimas už neteisėtą jo, kaip bendrovės direktoriaus, neveikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 223 straipsnio 2 dalimi, 22, 24, 32, 628 straipsniais, 635-637, 644, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas apygardos teismui per nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.