Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-08-26 · Civilinė byla Nr. 2A-914-881/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-06-18Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-08-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-26
Bylos Nr.
2A-914-881/2015
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02292-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Atsakovas
R. M., J. T.
Ieškovas
AB „LESTO“
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-914-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02292-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 45.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. M. ir J. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-99-647/2014 pagal ieškovo AB „LESTO“ ieškinį atsakovams R. M. ir J. T. dėl skolos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „LESTO“ ieškiniu kreipėsi į teismą, kurį vėliau patikslinęs prašė priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų R. M. ir J. T. 4 252,54 Lt skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini) kuriam yra tiekiama elektros energija. Atsakovams kyla prievolė apmokėti už patiektą elektros energiją, tai yra numatyta Standartinių elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų apraše, kituose teisės aktuose. Tačiau per visą naudojimosi laikotarpį už elektros energiją buvo mokama tik epizodiškai, iš skolos apskaičiavimo lentelės, kurioje nurodyti mokėjimai, išrašytų sąskaitų sumos nuo 2011 m. liepos mėn. iki 2014 m. balandžio 18 d., matyti, kad buvo daugiau negu metų laikotarpis, kurio metu visiškai nebuvo mokama už elektros energiją. Atsakovai pasirinko atsiskaitymo planą „Namai“, kurio esmė ta, kad už sunaudotas elektros energijos kilovatvalandes mokama mažesnė kaina, tačiau kiekvieną mėnesį yra papildomai mokamas 10 Lt pastovus mokestis. Kiekvieną mėnesį atsakovams buvo išrašomos sąskaitos, nurodant iki kada sąskaitos turi būti apmokėtos, tačiau sąskaitos nustatytais terminais nebuvo apmokamos ir dėl to skola patikslinto ieškinio pateikimo dieną sudarė 4 252,54 Lt. Paskutinis atsakovų mokėjimas buvo 2013-09-11, elektros energija buvo vartojama dar iki gegužės mėnesio.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad už patiektą elektros energiją yra pakankamai apmokėta, susidaro net permoka; mokėta knygele, kita suma yra sumokėta bankiniu pavedimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino.

Teismas nurodė, kad visi atsakovų atlikti mokėjimai nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2013 m. rugsėjo 11 d. yra matomi ieškovo pateiktoje Kliento sąskaitos, mokėjimų ir kontrolės laikotarpių informacijoje, kurioje visi atsakovų atlikti mokėjimai užskaityti. Taigi teismas sprendė, kad atsakovai savo prievolės tinkamai neįvykdė, dėl ko susidarė 4 252,54 Lt skola už gyvenamajam namui tiektą elektros energiją. Teismas nurodė, kad atsakovų teiginiai dėl skaitiklių metrologinės patikros, jų įrengimo, ieškovo nesąžiningumo etc. yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais, todėl atmestini.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai R. M. ir J. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas turėjo pareikalauti iš ieškovo įrodymų apie seną vienkainį elektros skaitiklį, kokie buvo skaitiklio parodymai, nes nesant tokių įrodymų, reikalavimas laikytinas nepagrįstu. Be to, skola kyla iš energijos pirkimo-pardavimo sutarties ir negali būti priskiriama nekilnojamam turtui. Remiantis CPK 6.384 straipsnio 1 dalimi, sutartis laikoma sudaryta nuo prijungimo, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Ieškovo pateiktoje lentelėje nurodoma, kad sutartis su atsakovais sudaryta du kartus: 1972 m. gegužės 29 d. (kai atsakovai dar nebuvo gimę) ir 2010 m. vasario 22 d., kai ieškovas AB LESTO dar nebuvo įregistruotas kaip veikianti įmonė. Teismas turėjo patikrinti ir įsitikinti apskaitos prietaiso (skaitiklio) kokybe bei ar teisingai ar ne vykdoma apskaita, tačiau vadovavosi visiškai nepagrįstais ieškovo teiginiais, kad skaitiklio metrologinė patikra buvo atlikta. Ieškovas pateikė ieškinį be jokių skaitiklio parodymo aktų, be to, nepateikė jokių įrodymų apie prijungimą ar skaitiklio keitimą, aktų pradiniams skaitiklio parodymams ar nutraukiant elektros tiekimą duomenims nustatyti. Kita vertus, net jei ieškovo skaitiklio parodymai būtų laikomi teisingais, apeliantai į bylą pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atliko paskaičiavimus, kad susidaro permoka. Ieškovas yra verslininkas, todėl turėjo būti atsakingas, apdairus, ir jam kyla pareiga atlikti įstatyme numatytas pareigas, o to nepadaręs, visas to pasekmes turi prisiimti pats. Apeliantų manymu, priteista skola yra neteisėta bei nepagrįsta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas AB „LESTO“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu pateikė lentelę, iš kurios matyti, kad iki 2011 m. rugsėjo 22 d. buvo atsiskaitoma vienkainiu tarifu. Atsakovai jokių įrodymų, paneigiančių lentelėje nurodytas aplinkybes, nepateikė, todėl laikoma, kad ši aplinkybė yra įrodyta. Ieškovas tiekia elektros energiją į atsakovams priklausantį namą, tuo tarpu atsakovai už patiektą elektros energiją iš dalies atsiskaitydavo. Šie faktai patvirtina sutartinių santykių egzistavimą, ir minėtų aplinkybių niekas neginčijo pirmosios instancijos teisme. Skaitiklio užfiksuotas elektros energijos kiekis laikomas tiksliu, kol nėra pateikti įrodymai, kurie leistų suabejoti skaitiklio tikslumu. Jei apeliantai turėjo abejonių dėl skaitiklio tikslumo, jie turėjo teisę prašyti teismo paskirti skaitiklio metrologinę ekspertizę. Apeliantai suvartojo elektros energijos už žymiai didesnę sumą, nei sumokėjo. Byloje yra pateikta skolos paskaičiavimo lentelė ir sąskaitos, kur nurodyta, iki kokių skaitiklio rodmenų yra suvartota elektros energijos, taigi visos aplinkybės, susijusios su skolos dydžiu, yra pagrįstos byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį patenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją. Apeliantai teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė iš jų įsiskolinimą, kadangi jokio pagrindo ir įrodymų, patvirtinančių ieškovo reikalavimo pagrįstumą, anot apeliantų, nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas civiliniame procese turi savo specifiką, t. y. teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieškovo pateikta Kliento sąskaitų, mokėjimų ir kontrolės laikotarpių nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. informacija, taip pat išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis. Apeliantai jokių įrodymų ir (ar) pagrįstų argumentų, leidžiančių suabejoti ieškovo pateiktos informacijos teisingumu, teismui nepateikė, t. y. pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimus (apie skaitiklio rūšį, jo kokybę, parodymus), neįvykdė (CPK 178 str.), todėl teismas pagrįstai, remdamasis įstatyme įtvirtintomis įrodinėjimo taisyklėmis, šiuos apeliantų atsikirtimus atmetė kaip deklaratyvius bei neįrodytus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad duomenys apie skaitiklio rūšį bei jo parodymus pagal savo pobūdį paprastai yra prienami elektros energijos vartotojams, o įrodymų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju buvo priešingai, apeliantai nepateikė. Be to, apeliantai išsamiai nemotyvavo, kodėl teismas turėjo suabejoti skaitiklio kokybe bei jo parodymų tikslumu, vykdydami jiems tenkančią įrodinėjimo pareigą, neprašė skirti skaitiklio metrologinės ekspertizės, taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių skaitiklio duomenų teisingumą. Teismas pažymi, kad vien tas faktas, jog ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė skaitiklio metrologinės patikros aktų, savaime neįrodo ieškinio reikalavimų nepagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantų argumentus dėl susidariusios permokos už suvartotą elektros energiją. Kaip teisingai nurodė teismas, visi apeliantų atlikti mokėjimai yra įtraukti ir, nustatant skolos dydį, įvertinti ieškovo pateiktoje informacijoje. Įvertinus apeliantų atliktus mokėjimus ir suvartotą elektros energiją, nustatyta, kad apeliantai turi ne permoką, bet įsiskolinimą, kuris ir buvo priteistas skundžiamu sprendimu.

Teismas taip pat atmeta apeliantų argumentus, susijusius su elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymu, kaip teisiškai nepagrįstus. Byloje nustatyta, kad apeliantams buvo tiekiama elektros energija, už kurią jie iš dalies atsiskaitydavo, taigi akivaizdu, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiai, dėl kurių egzistavimo byloje nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė