- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- 2-181-804/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02972-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- V. S.
- Advokatai
- Regina Vasiliauskienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti bei nurodė, kad santuoką su atsakovu V. S. įregistravo 1969-03-07 Rusijoje, Kaliningrado sr., Černiachovsko srityje, Kalinovsko apylinkės taryboje, santuokos akto įrašo Nr. 3. Iki santuokos sudarymo vienerius metus gyveno nesusituokę. (duomenys neskelbtini) gimė duktė V., kurios tėvystę atsakovas pripažino, o 1969-03-07 santuokos sudarymą įformino teisiškai. Atsakovas V. S. yra gimęs Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) tikslios datos ieškovė nepamena, tuometiniame Skaudvilės rajone. Ieškovė taip pat gimusi Lietuvoje, Jurbarko rajono Viešvilės k. 1959 metais jos tėvų šeima persikėlė gyventi į Kaliningrado sritį, Černiachovsko rajoną, kur gyveno ieškovės vyresnioji sesuo. Jau nuo pat santuokos sudarymo paaiškėjo, kad santuoka nėra sėkminga, nes atsakovas girtavo, mušdavo ieškovę, darė nusikaltimus ir buvo ne kartą nuteistas laisvės atėmimo bausme už nusikaltimus. Po santuokos sudarymo gyveno atsakovo motinos namuose Kalinovkos kaime. (duomenys neskelbtini) metais, atsakovui kalint, ieškovė su dukra atvyko gyventi į Lietuvą. Po to dar ne kartą buvo nuvykusi su dukra pas sutuoktinio motiną O. G. paviešėti. Ji paprašė palikti jai anūkę, nes labai mylėjo anūkę ir norėjo ja rūpintis. Ieškovė sutiko ir paliko dukrą auginti seneliams. Nepavykus bendram gyvenimui su atsakovu, ieškovė, Lietuvoje jau turėjo sugyventinį V. J., su kuriuo susilaukė trijų vaikų. Kai jaunesniam sūnui sukako 1,5 m., ieškovė išsiskyrė su sugyventiniu, ir tris vaikus augino viena. ieškovė pas savo uošvius į Kaliningrado sritį dar važinėjo iki 1990 metų, tačiau ten jos vyro jau nebūdavo. Kadangi sutuoktinis V. S. nevykdė savo, kaip sutuoktinio pareigų, mylėti ir gerbti kitą sutuoktinį, nerėmė nei moraliai, nei materialiai, naudojo fizinį smurtą, ieškovė būdama santuokoje, susirado kitą vyrą ir su juo gyveno. Su atsakovu negyvena nuo 1973 metų, nuo to laiko nevedė bendro ūkio ir negyveno santuokinio gyvenimo, todėl mano, kad abu su atsakovu yra kalti dėl šeimos iširimo, todėl santuoką prašo nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Būnant registruotoje santuokoje, yra įgytas nekilnojamasis turtas : 1.0000 ha ploto žemės sklypas, kitos žemės ūkio paskirties, u/n (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., įgytas 2014-09-18 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3140, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą ieškovė nuomojosi nuo 2005-07-12, o šiais metais iš valstybės jį nupirko. Žemės sklypas, yra įgytas už ieškovės santaupas, todėl pripažintinas jos asmenine nuosavybe. Jokio kito per santuokos laikotarpį turto, nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo su atsakovu neįgijo. Bendrų kreditorių nėra, ieškovė asmeninių skolų neturi, o ar kokių skolų turi atsakovas nežino. Ieškovė yra senatvės pensininkė, gauna senatvės pensiją, sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Prašo nenustatyti termino susitaikymui, bylą nagrinėti iš esmės, kadangi nuo faktinio santuokos nutrūkimo yra praėję per daug laiko, virš 40 metų, šeima iširusi jau seniai, jos atstatyti neįmanoma. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti dabartinę pavardę S., atsakovui - S.
Atsakovui nepavykus įteikti paštu siunčiamų procesinių dokumentų paštu, dokumentai buvo įteikti viešo paskelbimo būdu.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šalių santuoka sudaryta 1969-03-07 Kaliningrado srities, Černiachovskio rajono, Kalinovsko apylinkės taryboje, įrašo Nr. 3 (b.l. 32).
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo.
Santuokiniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, jie kartu negyvena bei neveda bendro ūkio daugiau kaip 40 metų, atsakovo dabartinė gyvenamoji vieta ieškovei nėra žinoma, jokių kontaktų su juo nepalaiko, todėl laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės. Teismo nuomone sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – atsakovui atliekant laisvės atėmimo bausmę ieškovė grįžo gyventi į Lietuvos Respubliką, jų tarpusavio bendravimas visiškai nutrūko.
CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 12, 178 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teismas remiasi ieškovės parodymai ir jos teikiamais įrodymais, kadangi atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė bei teismo posėdyje nedalyvavo.
Teismas laiko, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovas yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo ir ji nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe
Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). Nagrinėjamu atveju sutuoktiniai iki pardėdami gyventi skyrium nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė nuo 2005 metų nuomojosi valstybinį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kurį iš valstybės nusipirko ir nuo 2014-10-16 šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso ieškovei. Kadangi ieškovė žemės sklypą įsigijo praėjus daugiau, kaip 40 metų nuo to laiko kai šalių faktinė santuoka buvo iširusi, todėl žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini)., pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe ir po santuokos nutraukimo lieka ieškovei.
Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja.
Dėl pavardžių
Atsižlegiant į ieškovės prašymą nutraukus santuoką ieškovei paliekama S. pavardė, atsakovui S. pavardė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 177-178, 259, 260, 270, 375-386 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką, sudarytą 1969 m. kovo 7 d. Kaliningrado srities Černiachovsko rajono Kalinovsko apylinkės taryboje (įrašo Nr. 3) tarp V. S., gim. (duomenys neskelbtini) (gimimo diena nežinoma), a. k. nežinomas, ir I. S. (iki santuokos – B.) a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
I. S. asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini)
Nutraukus santuoką V. S. palikti pavardę – S., I. S. palikti santuokinę pavardę – S..
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.