Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio, teisėjų Eligijaus Gladučio ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje išnagrinėjęs Ugniaus Vitarto globėjos Editos Vitartaitės skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarties, kuria Ugniui Vitartui iki jam sueis 18 metų papildomai paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p., 2 d., atleido Ugnių Vitartą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. l d., ir baudžiamąją bylą nutraukė bei paskyrė Ugniui Vitartui auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir atidavimą tėvams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti iki U. Vitartui sukaks 18 metų (BK 82 str. 1 d. 1 p., 4 p., 5 p., BK 83 str., 86 str.).

Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiama 2010 m. birželio 4 d. nutartimi tenkino Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijos teikimą ir, vadovaudamasis BK 82 str. 1 d. 5 p. 87 str. 1 d., 2 d., 1 p., Ugniui Vitartui iki jam sueis 18 metų papildomai paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Nutartis priimta teikime nurodytais motyvais (teikimo tekstas be pakeitimų perkeltas į motyvuojamąją nutarties dalį).

Skundą padavęs asmuo – U. Vitarto globėja E. Vitartaitė nurodo, kad teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi nepagrįstai paskyrė auklėjimo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., todėl prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį pakeisti, priimant dėl skundo naują sprendimą. Nurodo, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, Panevėžio miesto apylinkės teismas rėmėsi tik pataisos inspekcijos argumentais, o jos ir jos globotinio argumentai nebuvo išklausyti, kadangi jie nebuvo net informuoti apie teismo posėdį.

E. Vitartaitė teigia, kad globotiniui U. Vitartui įteiktas tik vienas pataisos inspekcijos įspėjimas dėl auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo. Antrasis įspėjimas nebuvo įteiktas, todėl ji nežinojo apie jo paskyrimą. E. Vitartaitės žodžiais, jos globotinis iki 2010 metų visada registravosi pataisos inspekcijoje, į šią įstaigą vykdavo kartu su ja du kartus per mėnesį. Be to jis, kaip ir buvo įpareigojęs teismas, tęsė mokslą mokykloje. Vėlesnį U. Vitarto nevykimą į pataisos inspekciją atsiskaityti, E. Vitartaitė skunde teisino jos sunkia sveikatos būkle bei netinkamu interpretavimu apie teismo paskirtus įpareigojimus.

Teismo posėdyje globėja bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas nepilnametis ir prokuroras prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

BK 89 str. 2 d. nurodyta, kad, jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos dvi ar trys auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialiąją auklėjimo įstaigą. Kaip matyti, ši teisės norma nėra imperatyvaus pobūdžio, t. y., net ir esant dviems auklėjamojo poveikio priemonių vykdymą kontroliuojančios institucijos įspėjimams, teismas, įvertinęs asmens bylos medžiagoje esančius duomenis, gali nekeisti teismo skirtas auklėjamojo poveikio priemones kitomis. Įstatymas nesuteikia teisės teismui be nuosprendžiu paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių papildomai skirti kitas auklėjamojo poveikio priemones.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs duomenis, esančius teikime bei asmens byloje, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį papildomai Ugniui Vitartui paskirti auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., pilnai neišsiaiškinęs visų bylos aplinkybių bei viršydamas baudžiamojo įstatymo suteiktas teises.

Iš teismui pateiktos asmens bylos matyti, kad, tiek supažindinant nepilnametį su auklėjamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka, tiek įspėjant jį dėl auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo, nesilaikyta teisės aktų nustatytos tvarkos. Pataisos inspekcijos inspektorė L. Račkauskienė, supažindindama nepilnametį su auklėjamojo poveikio priemonių vykdymo tvarka, nesivadovavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-163 patvirtintomis Darbo su nepilnamečiais, esančiais pataisos inspekcijų įskaitoje, metodinėmis rekomendacijomis, kurios skirtos pataisos inspekcijų pareigūnams padėti užtikrinti efektyvesnį teismo nuosprendžių (nutarčių) vykdymą nepilnamečiams, kryptingiau orientuoti individualų auklėjamąjį ir socialinį darbą su nepilnamečiais, esančiais pataisos inspekcijų įskaitoje (1 p.). Rekomendacijų 15.4. punkte nurodyta, kad, jeigu nepilnamečiui teismas skiria auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, pataisos inspekcijos pareigūnas pirmojo pokalbio metu nepilnamečiui nustato atsiskaitymo dėl jam teismo skirtų įpareigojimų ir draudimų vykdymo tvarką, kurią tvirtina pataisos inspekcijos vadovas (jei pataisos inspekcijos vadovas tiesiogiai dirba su nepilnamečiu, atsiskaitymo tvarkos tvirtinti nereikia). Kaip matyti iš asmens byloje esančios pažymos (8 b. l.), joje teismo skirtų įpareigojimų vykdymo tvarka, kuri turėtų būti patvirtinta pataisos inspekcijos vadovo, nenurodyta, o tvarkos aprašymas pirmojo pokalbio pažymoje gali būti vertinamas tik kaip priminimas nepilnamečiui. Šių rekomendacijų laikymasis, be abejo, būtų padėjęs išvengti įvairių nesusipratimų ir netinkamo nuosprendžio interpretavimo, kaip tai darė globėja E. Vitartaitė.

Įspėjimas dėl auklėjamojo poveikio priemonių vykdymo yra procesinis dokumentas, kurio buvimas nepilnamečiui gali užtraukti neigiamas pasekmes – gali būti pakeistos auklėjamojo poveikio priemonės, įskaitant ir atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Todėl įspėjimas turi atitikti visus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmas įspėjimas surašytas tinkamai (33 b. l.), jį pripažino gavusi ir nepilnamečio globėja. Tačiau antro inspektorės Ligitos Račkauskaitės informacinio pobūdžio rašto, adresuoto globėjai E. Vitartaitei (42 b. l.), negalima laikyti tinkamu U. Vitarto įspėjimu BK 89 str. 2 d. prasme. Esant tokioms aplinkybėms, nepaneigtas skundo argumentas, kad antras įspėjimas nebuvo įteiktas, todėl apie paskirtą dar vieną įspėjimą nepilnametis U. Vitartas ir jo globėja nebuvo informuoti. Darytina išvada, kad U. Vitartas įspėtas tik vieną kartą, o tai reiškia, kad nėra įstatymu numatytos būtinos sąlygos keisti auklėjamojo poveikio priemones kitomis.

Reikia pažymėti ir tai, kad skundžiamos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d nutarties motyvuojamoje dalyje be pakeitimų perkeltas pataisos inspekcijos teikimo tekstas, kurio didesniąją dalį sudaro argumentai ne dėl nepilnamečio, o dėl jo globėjos E. Vitartaitės netinkamo elgesio, jos konfliktiško būdo bei nenoro bendradarbiauti su pataisos inspekcija. Tačiau globėjai įstatymo nustatytos pareigos – teikti būtiną informaciją auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą prižiūrinčiai institucijai – nevykdymas, negali turėti neigiamų pasekmių globotinio teisinei padėčiai. Šios ir kitų minėtų aplinkybių visuma duoda pagrindą išvadai, kad pirmos instancijos teismas nepakankamai įsigilino į asmens bylos medžiagą, todėl padarė neteisingas išvadas dėl būtinumo Ugniui Vitartui skirti papildomą auklėjamojo poveikio priemonę, juolab, kad nepilnametis įpareigojimą tęsti mokslus vykdo nepriekaištingai: mokyklą lanko (praleistų pamokų skaičius mažas), su mokytojais ir bendramoksliais nekonfliktuoja, aktyviai dalyvauja klasės ir visuomeninėje veikloje (kartu su kitų mokyklų mokiniais organizuoja labdaros renginius mieste), teisės pažeidimų nepadarė (17, 41, 61 b. l.).

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą:

Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijos 2010 m. balandžio 27 d. teikimą Nr. P-01/4-1742 dėl auklėjamojo poveikio priemonių pakeitimo Ugniui Vitartui atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.