- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-09
- Bylos Nr.
- 2S-1143-273/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-01572-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- D. Š.
- Ieškovas
- A. J. Š., I. Š.
- Trečiasis asmuo
- R. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės I. N., kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4933-375/2011 pagal ieškovų A. J. Š., I. Š. ieškinį atsakovei D. Š., trečiajam asmeniui R. Š., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administarcijos VTAS, Kauno rajono savivaldybės administracijos VTAS dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo- įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas V. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauti su ieškovais ir nustatyti bendravimo tvarką – kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį išeiginėmis dienomis (šeštadienį, sekmadienį) paimant V. Š. šeštadienį ryte 10 val. iš atsakovės D. Š. gyvenamosios vietos ir pristatant ją į namus pagal jos gyvenamąją vietą sekmadienio vakare 18 val. , nustatyti, kad bendravimo tvarka su anūke V. Š. yra ieškovų gyvenamoji vieta.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovę D. Š. sudaryti sąlygas bendrauti V. Š. su seneliais A. J. Š. ir I. Š. nustatant laikiną bendravimo tvarką: ieškovai 2 kartus per mėnesį dalyvaujant Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos psichologui ir šios tarnybos patalpose Kaune, Mickevičiaus gt. 54 bendrauja su V. Š. po 1 valandą. Įpareigojo D. Š. ir R. Š. konsultuotis Kauno pedagoginėje psichologinėje tarnyboje.
Teismas nustatė, kad jog mergaitė jau kurį laiką gyvena atskirai, nuo senelių jau gali būti šiek tiek atpratusi, todėl būtina palaipsniui atkurti jų emocinį ryšį. Išklausius abiejų šalių paaiškinimus, pačią mergaitę teismas padarė išvadą, jog vaiko interesų vardan būtina išsaugoti mergaitės bendravimą su savo seneliais, tačiau šiuo laikotarpiu , nors ir tik 2 išeigines dienas per mėnesį ji nėra pasiruošusi būti atskirta nuo savo mamos, juolab nakvoti senelių namuose. Sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas atsižvelgė ir į nuolat kartotus mergaitės žodžius, kad seneliai negražiai kalba apie jos mamą. Teismas padarė išvadą, kad pirmiausia pačių ieškovų ir atsakovės bendravimo problemos, atsakovės nesugebėjimas ar nenoras geranoriškai susitarti dėl sąlygų įgyvendinat vaikui priklausančią teisę į šeimos ryšius, jų plėtojimą, nors ši teisė yra reglamentuota tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės normų, įtakoja mergaitės požiūrį, daro žalą jos, kaip asmenybės raidai. Manytina, kad šiuo laikotarpiu ieškovams ir mergaitei tinkamiausia būtų bendrauti ne ieškovų prašoma tvarka ir ne jų namuose, o padedant psichologui, psichologinių paslaugų teikimo vietoje.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė D. Š. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-07 nutartį panaikinti. Nurodo, kad iš atsakovės dukrą konsultuojančios Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės A. M. sužinojo, kad psichologė negali vienu metu konsultuoti ir atsakovės nepilnametės mergaitės, ir jos senelių (ieškovų), kadangi asmeninių konsultacijų metu ji supratusi, jog mergaitė su seneliais bendrauti nenorinti, o staigus bendravimo su seneliais režimo pakeitimas, nesvarbu, kokiu pagrindu, neigiamai įtakotų dukros psichiką. A. M. teigimu, ji jau yra įgijusi jos dukros pasitikėjimą, ir senelių atsiradimas konsultacijų kambaryje nutrauktų tarp psichologės ir nepilnametės pacientės užmegztą ryšį, sukeltų vaikui labai neigiamas emocijas ir galimai netgi atgrasintų nuo lankymosi tokio pobūdžio įstaigose. Tas pat pasakytina ir apie įpareigojimą atsakovei su trečiuoju asmeniu R. Š. konsultuotis psichologinėje tarnyboje, kadangi jokių reikalavimų jam ar trečiajam asmeniui ieškiniu nekeliama ir nežinomas tokio įpareigojimo pagrindas bei teismo siekiamas tikslas, taip pat konsultacijų periodiškumas bei tvarka. Iš teismo motyvų šalintinos teismo išvados apie nepilnametės V. Š. atsakymų į teismo klausimus motyvus („kaip išmoktą pamoką keletą kartų pakartojo...; užsisklęsdavo savyje); taip pat šalintinos išvados apie neva esamus atsakovės kaip motinos pareigų pažeidimus, vedantis dukrą į teismo posėdžius (vedėsi tik į vieną, bet jis net neįvyko) ir pas advokatą; šalintinos prielaidos, kad atsakovė „neabejotinai daro įtaką" dukrai. Nei patikrinti šių išvadų, nei iš anksto pareikšti nuomonės ginčo klausimu teismas neturėtų. Be to, teismas net nenurodė, kaip atsakovės dukters vedimasis pas advokatą gali pakenkti tiek bylos eigai, tiek ir dukros psichikai, nes, kaip minėta, teismas specialiųjų žinių neturi, psichologas teismo posėdyje nedalyvavo ir savo išvados šiais klausimais nėra pateikęs. Kokią įtaką atsakovė daro dukrai, ar ta įtaka yra neigiama, ar iš viso neteisėta, teismas taip pat nepasisakė ir teisėtos įtakos ribų neaptarė. Jei teismo motyvai apie skaudžius mergaitės išgyvenimus dėl skyrybų ir yra iš dalies pagrįsti, tai nedaro teisėtais jau šioje bylos stadijoje nurodomų nutarties motyvų apie atsakovės pareigų apsaugoti dukrą nuo neigiamo poveikio nevykdymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai A. J. Š. ir I. Š. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti - įpareigoti atsakovę D. Š. sudaryti sąlygas V. Š., bendrauti su vaiko seneliais A. J. Š., ir I. Š., nustatant šią bendravimo tvarką:-bendrauti su anūke V. Š., kiekvieną mėnesio trečią savaitgalį, išeiginėmis dienomis (šeštadienį, sekmadienį), paimant anūkę V. Š. šeštadienį 10 valandą ryte iš atsakovės D. Š. gyvenamosios vietos ir pristatant ją į namus pagal jos gyvenamą vietą, sekmadienio vakare - 18.00 valandą, nustatyti, kad bendravimo vieta su anūke V. Š., yra A. J. Š. ir I. Š. gyvenamoji vieta.
Nurodo, kad su teismo nutartimi sutinka iš dalies dėl bendravimo tvarkos nustatymo. A. D. Š., pažeisdama CK 3.161 str. 3d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nuostatų, laiduojančių vaiko teisę bendrauti su giminaičiais, neleidžia V. Š. bendrauti su savo seneliais. V. Š. augo ieškovo namuose nuo gimimo, tarp senelių ir anūkės yra susiformavęs artimas prieraišumo jausmas ir stiprus emocinis ryšys. Mano, kad apeliantė, neleisdama savo dukrai V. bendrauti su seneliais, ją traumuoja. Teismas, sprendžiant ginčą, atsižvelgė į tai, kad bendravimas su artimaisiais giminaičiais neprieštarautų vaiko interesams. Kad ieškovai, elgtųsi priešingai anūkės V. interesams įrodymų nėra nustatyta, apart, jos pačios-V. pasisakymų teisme, kad ji bendrauti su seneliais nenori ir 2011-02-18 jos ranka rašytame prašyme. Pažymėtina, kad 2010-10-26- anūkė V. apklausta Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojų nepasisakė, jog ji visiškai nenori bendrauti su seneliais. Sutinka su teismo motyvais, kad atsakovė būdama mergaitės mama, privalo dėti visas pastangas, kad dėl skyrybų, dukra V. patirtų kuo mažiau skaudžių išgyvenimų, gautų kuo mažiau neigiamos informacijos apie vykstantį skyrybų procesą. Tuo tarpu, atsakovė elgiasi atvirkščiai, nes ji savo iniciatyva atsivedė mergaitę tiek į 2011-02-10 m, tiek į 2011-02-21 vykstančius posėdžius, nors teismas nebuvo įpareigojęs apklausti dukrą teisme. Atsakovė nejaučia pareigos apsaugoti savo dukrą nuo išgyvenimų. Apklausta teisme dukra V. paaiškino dėl aplinkybių jos parašyto prašymo teismui - 2011-02-08, kad ji su mama buvo pas advokatą ir kad advokatas pasakęs, kad ji gali parašyti ranka. Darytina išvada, kad anūkė viena tokio rašto nebūtų parašiusi. 2011-02-08 dukros V. rašytas raštas yra įtakotas motinos D. Š., todėl tai neturėtų būti laikomas įrodymu. Teismas pasisakė, kad nors atsakovė teigia, kad ji nedaro kliūčių ieškovų (senelių ) bendravimui su anūke, tačiau neabejotina, kad dukrai V. yra daroma motinos įtaka. Jokių kitų įrodymų, kad bendravimas su seneliais kenktų anūkės V. interesams byloje nėra. Atsakovė nuteikia dukrą V. prieš ieškovus, mano, kad tai ji daro tyčia, sąmoningai, siekdama visiškai nutraukti ryšius su artimais giminaičiais ( seneliais).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo R. Š. prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti dalyje dėl įpareigojimo D. Š. ir R. Š. konsultuotis Kauno pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, patenkinti ieškovų prašymus dėl V. Š. bendravimo tvarkos nustatymo su seneliais A. J. Š. ir I. Š., išdėstytus ieškovų atsiliepime į atskirąjį skundą, apeliantės D. Š. atskirąjį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad dėl teismo įpareigojimo D. Š. ir R. Š. konsultuotis Kauno pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, nesutinka, kadangi 2011-03-07 teismo nutartį yra neįmanoma įvykdyti, nes su D. Š. negyvena kartu, bendravimo ryšiai yra visiškai nutrūkę, ji į jo skambučius neatsiliepia, todėl kreiptis į psichologus kartu neturi galimybės. Palaiko ieškovų atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus motyvus bei prašymus, kadangi apeliantė D. Š. sąmoningai neleidžia bendrauti su jais bendrauti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Remiantis (duomenys neskelbtini) str. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. LR CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimais giminaičiais, jei tai atitinka vaiko interesus (CK 3.172 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, įpareigoti atsakovę sudaryti sąlygas V. Š. bendrauti su ieškovais ir nustatyti bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, ieškovų prašymą tenkino iš dalies. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad teismas, nustatė, jog šiuo laikotarpiu ieškovams ir mergaitei tinkamiausia būtų bendrauti ne ieškovų prašoma tvarka ir ne jų namuose, o padedant psichologui, psichologinių paslaugų teikimo vietoje.
(duomenys neskelbtini) str. 1 d. bei CK 3.65 str. 2 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes jų tikslas – apginti nepilnamečio vaiko interesus, kitu atveju būtų paneigtas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas. Laikina artimo vaiko giminaičio bendravimo su vaiku tvarka yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, kol bus išspręstas ginčas dėl vaiko bendravimo su artimais giminaičiais galimybės ir tvarkos.
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiama nutartimi ginčas tarp šalių dėl vaiko bendravimo su ieškovais nebuvo sprendžiamas iš esmės, šioje proceso stadijoje taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama tik laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, jog vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais teisė nustatyta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. 2 d. Todėl šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjant bylą iš esmės bus aptartos konkrečios nepilnamečio vaiko ir ieškovų bendravimo tvarkos detalės (bendravimas švenčių dienomis ir pan.), laikinosios apsaugos priemonės galios tik trumpą laiko tarpą (kol byla bus išnagrinėta iš esmės). Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tą aplinkybę, jog jei ieškovų bendravimas su nepilnamete V. Š. neatitiktų vaiko interesų, ar atsirastų duomenų, jog toks bendravimas kenkia vaikui, ji turi teisę su motyvuotu prašymu kreiptis į teismą pakeisti ar panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Tačiau, teisėjų kolegija nesutinka su teismo nustatytu įpareigojimu atsakovei D. Š. ir trečiajam asmeniui R. Š. konsultuotis Kauno pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Toks teismo įpareigojimas yra nesusijęs su būsimo teismo sprendimo vykdymu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ginčas yra kilęs dėl įpareigojimo sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais. Tai nėra ginčo dalykas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nutarties dalis, kuria teismas įpareigojo D. Š. ir R. Š. konsultuotis Kauno pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, naikintina. Kita nutarties dalis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies, 4 punktu, kolegija,
nutarė:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti nutarties dalį, kuria teismas įpareigojo D. Š. ir R. Š. konsultuotis Kauno pedagoginėje psichologinėje tarnyboje.
Likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 7 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.