Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vilkienė, sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, išnagrinėjusi

S. M., (tėvo vardas L.) gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, 4 klasių išsilavinimo, pensininko, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, duomenų apie teistumą byloje nepateikta, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2016 m. gegužės 25 d., 8 val. 30 min., Šilutės m., Tilžės g. 11A, vairuodamas automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį ir manevruodamas nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, dėl ko atsitrenkė ir apgadino stovintį automobilį. Po eismo įvykio neužsipildė eismo įvykio deklaracijos, apie įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais savo veiksmais S. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 219.1, 220, 222 punktų reikalavimus.

S. M. paaiškino, kad 2016 m. gegužės 25 d. 8.30 val. jis važiavo į miestą su savo VW Passat automobiliu. Sustojo prie ūkinių prekių parduotuvės esančios Cintjoniškių g. 11a. buvo turgaus diena, kadangi nebuvo kur sustoti privažiavęs. Iš priekio atvažiavo automobilis. Jam pravažiuoti buvo mažai vietos, todėl aš pasukau į dešinę ir lėtai pavažiavo. To, kad važiuodamas kliudė kitą automobilį, nepajuto. Sulaukęs draugo nuvažiavo. Apie tai, jog kliudė kitą automobilį jam pranešė į namus atvykę policijos pareigūnai. Jeigu būtų pajutęs smūgį iš automobilio būtų išlipęs ir iš įvykio vietos nebūtų pasišalinęs.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2016 m. gegužės 25 d. pasistatė savo automobilį Toyota Corola Verso automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės esančios Cintjoniškių g. 11a. ir nuėjo į turgų. Grįžęs pamačiau ant lango raštelį, kuriame buvo nurodyta jo automobilį apgadinusio automobilio valstybinis Nr. Įvykio nematė. Apžiūrėjęs automobilį pastebėjo, kad buvo apibraižytas jo automobilio dešinės pusės priekinis buferis, įlenktas jis nebuvo, tik nubrozdinti dažai. Jo nuomone, S. M. galėjo nepajusti, jog atsirėmė į jo automobilį. Jis senyvo amžiaus asmuo, be to mano, jog automobilio judėjimo greitis buvo labai mažas.

Liudytoja R. R. parodė, kad 2016 m. gegužės 25 d. ryte buvo prie parduotuvės „Reginasta“. Stovėdama prie parduotuvės matė, kaip automobilis VW Passat atlikdamas manevrą apibraižė kito automobilio bamperį. Automobilio vairuotojas norėdamas praleisti iš priekio atvažiavusį automobilį per daug pasuko automobilio vairą ir taip atsirėmė į kito automobilio buferį ir jį apibraižė. Mano, jog automobilio vairuotojas net nepajuto ir nesuprato, jog atsirėmė į kito automobilio buferį. Jis nuvažiavo. Liudytoja apgadinto automobilio vairuotojui už lango užkišo raštelį, kuriame nurodė apgadinusio automobilio valstybinius Nr.

Liudytoja R. M. parodė, kad dirba Šilutės r. PK patrulės pareigose. 2016 m. gegužės 25 d. rytą su kolega R. V. vyko į įvykio vietą Cintjoniškių g. Įvykio vietoje rado apgadintą automobilį bei jo savininką, įvykį sukėlusio automobilio nebuvo, jis buvo pasišalinęs iš įvykio vietos. Buvo apgadintas priekinis automobilio bamperis, jis buvo apibraižytas, įlenktas nebuvo. Liudytojos nuomone, iš įvykio vietos pasišalinusio automobilio vairuotojas turėjo justi, jog atsirėmė į kitą automobilį. Įvykio vietoje nubraižė schemą, naudojantis duomenų baze nustatė kas naudojasi iš įvykio vietos pašalinusiu automobiliu. Nuvyko automobilio naudotojo namus. Apžiūrėjo automobilį, ant jo priekinio dešinės pusės bamperio matėsi šviesios spalvos dažų likučiai. S. M. paaiškina, jog buvo atvykęs su pažįstamu į turgų, jog nepajuto, kaip atsitrenkė į kitą automobilį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013. Teismų praktika. 2013, 39, p. 508-514.)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pasitraukimo iš eismo įvykio vietos atveju turi būti nustatyta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už tai išvengti atsakomybės, iš eismo įvykio vietos pasišalino (nutartys bylose Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010 ir kt.). Sprendžiant, ar asmens veika (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.).

Neginčijamai nustatyta, kad būtent dėl S. M. kaltės buvo apgadintas A. J. automobilis, todėl jo veikoje yra požymiai pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Iš byloje esančių bei posėdžio metu nustatytų aplinkybių matyti, kad pažeidėjas galėjo nejusti paties kontakto atsižvelgiant į jo amžių, liudytojų parodymus, nes pats kontaktas buvo labai nežymus. Be to, S. M. neužilgo po eismo įvykio buvo nustatyta, kad jis buvo blaivus, tikėtina ir eismo įvykio metu jis buvo blaivus. Tokiu būdu jam nebuvo tikslo šalinti iš įvykio vietos, nes jo automobilis buvo technikai tvarkingas, draustas, todėl darytina išvada, kad jis pasišalino iš įvykio vietos nejausdamas apie paties įvykio atsiradimo faktą, t.y. nesant jo veikoje tyčios. Esant tokiems neaiškumams, taikytinas Principas in dubio pro reo (visos abejonės bei prieštaravimai aiškinama atsakomybėn traukiamo asmens naudai), todėl S. M. atžvilgiu iškelta administracinė byla pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.)

Atsižvelgiant į tai, kad S. M. nuoširdžiai gailisi, jam skirtina minimali nuobauda pagal ATPK 127 str. 2 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str.1 d.1 p., 302² str., 302⁴ str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinę bylą, iškeltą S. M. atžvilgiu pagal ATPK 130 str. 1 d. nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

S. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d. ir skirti dvidešimt aštuonių eurų (28 Eur) baudą.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų (įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant ROIK: 16058225216).

Nutarimas per dvidešimt (20) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.