Kauno apygardos teismo nutartis

2022-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-401-1049/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-29
Bylos Nr.
1S-401-1049/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07894-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Audrius Meilutis, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
V. B.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-401-1049/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07894-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 13 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. B. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį – 7 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. lapkričio 20 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 2 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2022 m. gegužės 12 d.) – 3 metai 5 mėnesiai 20 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2022 m. gegužės 13 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)nutarta nuteistajam V. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka baustas nebuvo, motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje bei turi galimybę įsidarbinti išėjus į laisvę, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, už gerą elgesį darbą bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse skatintas 10 kartų, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, nepalaiko diskriminacinių nuostatų.

4. Tokiam Komisijos sprendimui Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2022 m. birželio 27 d. nutartimi nepritarė ir minėto Komisijos nutarimo netvirtino, konstatavus, kad nors nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme, tačiau šiuo metu nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

5. Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2022 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nuteistasis pabrėžia, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pagal BVK 157 straipsnio taisykles yra nustatytos tikslios atliktos laisvės atėmimo bausmės dalys, kurias atlikus nuteistieji gali pretenduoti į lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos. Tokiu būdu valstybė susiejo formaliuosius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų pagrindus su paskirtos laisvės atėmimo bausmės materialiuoju dydžiu. Nuteistasis šiuos kriterijus atitinka, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarties argumentas, kad atlikta dar nepakankama bausmės dalis, prieštarauja įstatymais numatytai valstybės baudžiamajai politikai. Apylinkės teismas savo nutartį grindžia iš esmės formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais, kurie de facto neatitinka nuteistojo asmens byloje surinktų duomenų bei teismui pateiktų jo asmenybę charakterizuojančių dokumentų turinio. Teismas jam pateiktą informaciją įvertino selektyviai ir nutartyje apskritai nevertino aplinkybių, kurios nuteistąjį bei jo elgesį leidžia vertinti teigiamai.

5.2. Skunde teigiama, kad skundžiamoje nutartyje net nenurodoma, kodėl Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, dėl ko jis negali būti patvirtintas. Teismas taip pat neįvertino nuteistojo asmenybės charakteristikos, jo elgesio dinamikos bausmės atlikimo metu. Vadovaujantis „OASys“ metodika, atliekant pirminį 2019 m. sausio 16 d., ir paskesnius tris (viso keturis) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, visais atvejais buvo nustatoma nusikalstamumo rizika – žema rizika. Toks nuteistojo vertinimas buvo jau vos tik atvykus į Pusiaukelės namus, kuris parodo jo ypatingai dideles pastangas pasitaisyti ir reabilituotis visuomenėje. Tuo tarpu apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. B. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, išskirtinę reikšmę suteikė padaryto nusikaltimo pobūdžiui ir pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, išskiriamiems kriminogeniniams veiksniams.

5.3. Skunde nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę nuo 2020 m. lapkričio 26 d. atlieka Pusiaukelės namuose, vidaus tvarkos taisyklėmis nustatytų reikalavimų nepažeidė, už dorą elgesį, gerus darbo rezultatus bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo dešimt kartų paskatintas, įgijęs vidurinį išsilavinimą bei pramonės mechaniko ir statybininko specialybes. Įvertinus nuobaudų ir paskatinimų seką bei jų santykį, akivaizdu, kad jo elgesio korekcija vertintina kaip teigiama. Nuteistasis turi ilgametę darbinę patirtį, tai patvirtina teikiami Sodros duomenys. Nuteistasis vos tik atvyko į pataisos įstaigą iš karto sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą Valstybės įmonėje „Mūsų amatai”. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia teigti, jog yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Kauno apygardos teismui teikiama ir 2019 m. spalio 4 d. Valstybės įmonės „Mūsų amatai” charakteristika, kaip V. B. charakterizuojanti medžiaga. V. B. nuo 2020 m. gegužės 15 d. suteikta teisė išvykti be sargybos ar palydos, dirba UAB „A.”, darbovietė išskirtinai ypatingai teigiamai charakterizuoja V. B., tai patvirtina UAB „A.” charakteristika. UAB „A.” įvertinę V. B. kompetencijas ir žinias, jau po mėnesio V. B. perkėlė dirbti į aukštesnes pareigas. V. B. darbo vietoje atliktų patikrinimų metu, viso 59 – pažeidimų nefiksuota. Išėjęs į laisvę po lygtinio paleidimo, V. B. neturės jokių sunkumų dėl įsidarbinimo, kadangi asmens byloje pateiktos UAB „S.”, UAB „I.” pažymos, kuriose pažymėta, kad įmonės sutiktų priimti nuteistąjį į darbą. Nuteistasis dalyvauja individualiose konsultacijose su specialistais bei individualiuose užsiėmimuose, organizuojamuose renginiuose, grupiniuose užsiėmimuose, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje paskirtas rekomendacijas, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5.4. Skunde pabrėžiama, kad V. B. siekį integruotis į visuomenę, paklusti įstatymams ir gero elgesio normoms patvirtina ir tai, kad paleidimo iš laisvės atėmimo vietos atveju nuteistasis ketina vykti gyventi pas tėvus, deklaruotu gyvenamuoju adresu . (duomenys neskelbtini). Teikiamos teismui šias aplinkybes patvirtinančios pažymos, t. y. pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir nuteistojo tėvo V. B. sutikimas, kuriame nurodyta, jog nuteistojo tėvas neprieštarauja, kad jo sūnus po paleidimo iš pataisos namų - atvirosios kolonijos apsigyventų tėvų namuose. Nuteistasis nuo 2021 m. balandžio 27 d. minėtu adresu kartą per savaite dviem paroms vyksta į trumpalaikes išvykas į namus. Per šį laikotarpį nuteistasis reguliariai kas savaitę vyko į trumpalaikes dviejų parų išvykas, pažeidimų nenustatyta. Taip pat nuteistajam du kartus buvo suteikti leidimai kasmetinių atostogų metu parvykti į namus ilgesniam nei dviejų parų laikotarpiui, pažeidimų nenustatyta. Todėl teismo argumentai, nurodyti skundžiamoje nutartyje, kad šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, yra atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

5.5. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas mano, kad nagrinėjamu atveju, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Kategoriškai negalima sutikti su tokia teismo išvada, kadangi Nuteistajam su prašymu dėl lygtinio paleidimo leidžia kreiptis ir jo padaryta pažanga, pasiekti bausmės tikslai, tai patvirtina ir Komisija nutardama taikyti lygtinį paleidimą. Jis jau yra atlikęs didesne nei reikalaujama BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte bausmės dalį, leidžiančią svarstyti asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl, priešingai nei skundžiama nutartimi sprendė pirmosios instancijos teismas, negalima daryti išvados, jog neatliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Nuteistasis neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, su kitais nuteistaisiais, pataisos namų administracija, darbo kolektyvu elgiasi pagarbiai, nekonfliktiškas, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius.

5.6. Skunde teigiama, kad nuteistas laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018 m. lapkričio 20 d. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo yra svarbu atsižvelgti į nuteistojo amžių, t. y. šiuo metu V. B. yra 39 metų amžiaus, todėl būtent dabar tenkinus nuteistojo prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistasis turėtų objektyvių galimybių tinkamai integruotis į visuomenę, dirbti darbą, leisti laiką su artimaisiais, padėti dirbti darbus tėvų ūkyje, užsiimti naudinga veikla, sukurti šeimą, o priežiūra leistų probacijos tarnybai kontroliuoti nuteistojo elgesį. Kuo vėliau nuteistasis bus paleistas iš pataisos namų, tuo sudėtingiau jam bus integruotis į visuomenę, darbo rinką ir socializuotis.

5.7. Nuteistasis skunde nurodo, kad Komisijos nuomone, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas šių ryšių vertinimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos. Taip pat iš nutarties nėra aišku, kokiu būdu bus labiau įgyvendinama bausmės paskirtis netenkinus prašymo dėl lygtinio paleidimo nei šį prašymą tenkinus. teisingumo principas, reiškia ne tik pakankamai griežtos bausmės skyrimą nuteistajam, tačiau ir teismo siekimą, jog būtų pasiekti bausmės tikslai, o griežtos ir ilgos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jokiu būdu savaime nereiškia, kad bus pasiekti bausmės tikslai.

5.8. Nuteistasis sutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, kad jis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau šios aplinkybės, pačios savaime, nėra kliūtis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka visas BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinami skiriant kaltininkui bausmes. BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, atsižvelgiant į nuteistajam paskirtos bausmės dydį, atliktos bausmės dalį ir kt., kuomet gali būti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas. Įstatymų leidėjas iš esmės įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą, nurodydamas, kad nuteistųjų, kuriems yra paskirtos atitinkamo dydžio bausmės už neatsargius arba tyčinius nusikaltimus, lygtinio paleidimo klausimas gali būti svarstomas tik atlikus įstatyme nurodytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia teigti, jog kuo pavojingesnis nusikaltimas buvo padarytas, kuo griežtesnė bausmė nuteistajam buvo paskirta, tuo didesnę minimalią paskirtosios bausmės dalį jis turi būti atlikęs, kad būtų galima svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Taigi konstatuotina, jog nuteistojo padarytų nusikalstamu veikų sunkumas bei pavojingumas, padarymo aplinkybės, atliktos bausmės dalis teismui, kuris sprendžia, ar galima tvirtinti sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, negali turėti esminės reikšmės.

5.9. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų, iš esmės prieštarauja asmens byloje esantiems ir Kauno apygardos teismui teikiamiems duomenims. Kauno apygardos teismui teikiama antstolio D. J. parengta pažyma apie skolos likutį ir esamas vykdomąsias bylas V. B. atžvilgiu. Tai patvirtina, kad V. B. deda visapusiškas pastangas įvykdyti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu priteistas žalas. Įvertinus tai, kad nuteistajam taikant lygtinį paleidimą, pastarasis galėtų dirbti geriau apmokamą darbą, tuo pagrindu vyktų greitesnis procesas dėl vykdomųjų bylų išieškojimų.

5.10. Komisija išnagrinėjo visus duomenis, turinčius reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ir juos tinkamai įvertino. Tuo tarpu skundžiamos nutarties argumentai gali būti prilyginami dirbtiniu sąlygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukūrimu, o tai priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu ir dėl nagrinėjamų tokio pobūdžio teikimų. Nuteistajam atitinkant tiek formalųjį, tiek materialųjį BVK numatytus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai aiškindamas Bausmių vykdymo kodekso nuostatas ir jam pateiktą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, priėmė procesinį sprendimą, nepagrįstai užkertantį kelią žmogaus siekiui pasitaisyti, daugiau nebenusikalsti ir tinkamai integruotis į visuomenę bei darbo rinką, taigi nutartis laikytina neteisėta ir turėtų būti panaikinta.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į nuteistojo V. B. skundą negauta.

8. Kitų proceso dalyvių atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. B. skundas atmetamas.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. B. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

11. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus V. B. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, drausminėmis ir administracinėmis nuobaudomis nebaustas, dešimt kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turėtų galimybę įsidarbinti UAB „S.“, UAB I.“ ar UAB „A.“ (pateiktos tai patvirtinančios pažymos), nuteistųjų subkultūros nuostatų nepalaiko, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių pusiaukelės namuose, nuo 2020 m. gegužės 15 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis ir rėmėsi šabloniniais argumentais. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. B. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

12. Kaip matyti iš 2022 m. balandžio 27 d. Socialinio tyrimo išvados, V. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu buvo žema, stebima nuteistojo rizikos mažėjimo dinamika, tačiau lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus, mąstymas ir elgesys, lėšų tvarkymas, linkęs save pateikti socialiai labiau palankiai, savo veiksmus pateisinti. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik V. B. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

13. Pritariant apylinkės teismo skundžiamos nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad praeityje V. B. nors ir neteistas, tačiau šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) padarymo, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Juolab, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas apylinkės teismo sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino V. B. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

14. Pagrindžiant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų, nuteistasis mano, kad neturi jokių problemų, iš esmės pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, tačiau kaip matyti iš nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas, nuteistasis viso proceso metu savo kaltę neigė. Nors socialines situacijas ir vertina teisingai, tačiau yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Be to, nuteistojo elgesio ir mąstymo sritis visa dar pripažįstama kriminogeninės rizikos veiksniu, todėl teigti, kad nuteistojo mąstymo korekcija teigiama linkme šiuo metu yra pakankama, pagrindo nėra.

15. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo motyvams, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji V. B. neatlikta bausmės dalis (3 metai 5 mėnesiai ir 20 dienų, Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. gegužės 12 d., iš paskirtos galutinės 7 metų laisvės atėmimo bausmės) už jam inkriminuotą labai sunkų nusikaltimą – žmogaus nužudymą, kai jis nepripažino savo kalytės viso proceso metu, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį V. B. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

16. Nesutinkant su nuteistojo skundu, atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog teismas, įvertinęs ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, Baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Lygtinio paleidimo komisijų nutarimų teisėtumas turi būti patikrintas teismo. Ši įstatymo norma suponuoja išvadą, jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama nuteistojo V. B. skunde, teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

17. Nuteistojo skunde akcentuojamas nuobaudų neturėjimas, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, teigiama nuostata į darbą, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, tamprūs ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Be to, aplinkybės, susijusios su artimaisiais, gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, kad gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje V. B. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors V. B. ir nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų ir nėra baustas administracine tvarka, dešimt kartų skatintas, kas neabejotinai teigimai jį charakterizuoja, tačiau minėtos aplinkybės yra įvertintos pataisos namų administracijos nuo 2020 m. gegužės 15 d. suteikus teisę nuteistajam išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ar palydos.

18. Pagrindo naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nesudaro ir skundo teiginiai, kad antstolio D. J. parengta pažyma patvirtina, kad nuteistasis turi finansinių įsiskolinimų ir jo atžvilgiu yra užvestos vykdomosios bylos V. B. atžvilgiu, kas rodo, kad nuteistasis deda visapusiškas pastangas padengti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu priteistas žalas. Minėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad turimi finansiniai įsipareigojimai yra nuosekliai dengiami, nuteistasis neneigia skolinių įsipareigojimų, tačiau toks nuteistojo elgesys yra privalomas kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui. Be to, nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai. Nors byloje yra duomenų apie darbo vietos suteikimą jam išėjus iš pataisos namų, tačiau tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina to, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą, bus orientuotas kuo didesnę dalį gaunamų pajamų skirti skolų eliminavimui.

19. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam V. B. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių teigiamus V. B. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birelio 27 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų nepažeidžia, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. birželio 27 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisAudrius MeilutisJurga Vasiliauskienė