Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys D. U.-N., S. N. (S. N.), antstolis Darius Bliznikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, kartu viešu pranešimu pasiūlius iki 2024 m. sausio 17 d. pateikti atsiliepimus į pareiškėjos pareiškimą. Nustatytu terminu suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė. Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, dalyvaujantys byloje asmenys į teismo posėdį, vykstantį rašytinio proceso tvarka, nekviečiami ir jame nedalyvauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

5. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

6. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

7. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

9. Iš pareiškėjos pareiškimo ir jo priedų, taip pat antstolio Dariaus Blizniko pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo: vykdomąją bylą Nr. 0035/07/00311 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2005 m. vasario 18 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. N-1-261-08/2004 dėl 57,92 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. N. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos; vykdomąją bylą Nr. 0035/11/01460 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2009 m. vasario 13 d. išduotą teismo vykdomąjį raštą Nr. L2-845-647/2009 dėl 0,96 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. N. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, 2023 m. lapkričio 29 d. patvarkymu dėl turtinių teisių arešto Nr. S-23-35-46075 ir 2023 m. lapkričio 29 d. turto arešto aktu Nr. S-23-35-46074 patvarkymu buvo areštuotas skolininkui S. N. kartu su sutuoktine D. U.-N. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – skolininko sutuoktinės reguliariai išmokėtinos piniginės lėšos, kurios mokamos kaip darbo užmokestis arba kaip lėšos, prilyginamos darbo užmokesčiui ir banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas.

10. Nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas 2023 m. lapkričio 29 d. priėmė patvarkymą pasiūlyti skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo, kuriuo pasiūlė skolininkui S. N. ir jo sutuoktinei D. U.-N. per 20 dienų pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolis, negavęs sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, 2023 m. gruodžio 27 d. patvarkymu Nr. S-23-35-50312 dėl skolininko turto dalies nustatymo pareiškėjai pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su sutuoktine nuosavybe, nustatymo. Antstolis patvarkyme nurodė, jog skolininkas sudarė santuoką su D. U.-N., kuri remiantis antstolių informacinės sistemos duomenimis, turi banko sąskaitą, kurioje yra 354 Eur, ir gauna draudžiamąsias pajamas iš (duomenys neskelbtini).

11. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas (ir jo sutuoktinė) šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

12. Pareiškėja pateikė prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, prašydama nustatyti, kad S. N. sutuoktinės D. U.-N. gaunamas darbo užmokestis ir ateityje gautinas darbo užmokestis, pensijos ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui S. N., t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas.

13. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK trečiosios knygos normos. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad santuoka tarp S. N. ir D. U.-N. sudaryta (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, jog suinteresuotas asmuo su skolininku būtų sudaręs vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

14. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad skolininkui nuosavybės teise nepriklauso joks nekilnojamasis turtas. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) skolininko vardu nėra įregistruota transporto priemonių. Sodros (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis, skolininkas dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

15. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad skolininko sutuoktinei priklauso 4367/13098 dalis žemės sklypo, esančio S(duomenys neskelbtini); 1/3 dalis gyvenamojo namo ir visų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis skolininko sutuoktinės D. U.-N. vardu nėra įregistruota transporto priemonių, kurios būtų įregistruotos ir jų dalyvavimas viešajame eisme nebūtų uždraustas. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenimis, skolininko sutuoktinė D. U.-N. dirba (duomenys neskelbtini).

16. Turtas, kuriame galima nustatyti skolininko dalį – skolininko sutuoktinės gaunamos lėšos (darbo užmokestis) ir ateityje gautinas darbo užmokestis, pensijos ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad gaunamos ar turimos piniginės lėšos yra D. U.-N.asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.

17. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

18. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

20. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

21. Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad D. U.-N. gaunamos pajamos (darbo užmokestis) bei ateityje gautinas darbo užmokestis, pensijos ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas yra bendroji jungtinė sutuoktinių S. N. ir D. U.-N. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Duomenų, liudijančių, kad skolininkas S. N. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas šiose vykdomosiose bylose Nr. 0035/07/00311 ir Nr. 0035/11/01460, nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato, kad skolininkui S. N. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. U.-N. pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui S. N. (S. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės D. U.-N., a. k. (duomenys neskelbtini) pajamų, gaunamų iš jos darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.