Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2014-08-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-293-768/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-08-19
Bylos Nr.
1-293-768/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Nukentėjusysis
J. A.
Civilinis ieškovas
J. J.
Kaltinamasis
D. S.
Advokatai
Vadimas Makušinas, Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-293-768/2014Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4. 1.2.26.2.1. 2.3.6.4.5.
NUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2014 m. rugpjūčio 19 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Donatui Jatužiui,sekretoriaujant Rūtai Plevokaitei,dalyvaujant prokurorei Sigitai Biliauskaitei,gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,nukentėjusiajai J. A.,nukentėjusios įgaliotam atstovui – advokato padėjėjui Vadimui Makušinui,atstovei pagal įstatymą, civilinei ieškovei J. J.,viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje,

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, esanti vaiko priežiūros atostogose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 284 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2013-07-07 apie 20 val., viešoje vietoje – Panevėžio r., Naujamiesčio sen., Puorių k., elgėsi neadekvačiai konfliktiškai ir įžūliu elgesiu, pasireiškusi fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiąją nepilnametę J. A. gim. (duomenys neskelbtini), demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. priėjusi prie nukentėjusiosios, matant kitiems asmenims, sudavė jai rankos delnu vieną kartą per kairį skruostą ir vieną kartą per dešinį skruostą, po to dešinės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai vieną kartą į kairį skruostą, tada sučiupusi J. A. už abejų rankų stipriai papurtė ir pastūmė ją, nuo ko J. A. pargriuvo ant žemės, po to priėjo prie jos ir paėmusi už dešinės kojos, pakėlė koją ir laikė neleisdama atsistoti, taip padarė nukentėjusiajai kairio skruosto ir kairio antakio minkštųjų audinių sumušimus, poodines kraujosruvas kairiame skruoste, kairiame žaste ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimus kakle ir dešiniame žaste ir dešinėje plaštakoje - nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji D. S. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio vakarą važiavo aiškintis į įvykio vietą, nes sūnus D. S. pasakė, kad Puorių kaime nepraleidžia sugrįžti namo E. S., grasina panaudoti ašarines dujas. Atvažiavus į nurodytą vietą, sūnus R. S. stovėjo prie automobilio, o ji išlipusi iš automobilio nuėjo prie K., kuris anot E., nepraleido jo grįžti į namus, mėtė dviratį. Priėjusi paklausė, ko jis kabinėjasi prie sūnaus bei pasakė, kad jei dar kartą prisikabins prie E., nuvažiuos pas jo tėvus. Tuo metu J., atsistojusi prieš R. S., ginčijosi su juo, todėl priėjusi jai pasakė, - J., ko tu dar čia kabinėjiesi, ko tau dar čia reikia, kodėl viskas tau kliūna? J. jai atsakė, - koks tavo, kurva, reikalas, ką, čia per mane visą laiką viskas vyksta. Tada ji pasakė J., kad kol jos kaime nebuvo, tarp vaikų jokių konfliktų taip pat nebuvo. Atsakydama J. bandė jai suduoti į veidą. Ji pagavo J. rankas ir patraukė į kelkraščio šoną. J. pergriuvo ant žolės, greitai atsikėlė ir jau bėgdama link namų, pasakė, - va dabar tai, k., pasigailėsi, pakarsiu aš tave. Kuomet sugavo J. rankas, J. muistėsi, todėl galėjo besigindama perrėžti jai kaklą. Tuo ir baigėsi. J. nubėgo link pusbrolio, o jie sėdo į automobilį ir apsisukę nuvažiavo namo. J. smūgių nesudavė, tokių sužalojimų kaip skruoste, antakyje, žąste, dilbyje, nepadarė. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nesijaučia kalta.

Nukentėjusioji J. A. parodė, kad liepos 7 d. šventė jos, sesers ir globėjos gimtadienius pas močiutę kaime. Kartu šventė A. E., jos sūnėnas, pusseserė G. S., sesers vyro žmona su šeima, atvažiavo A. K.. Švenčiant gavo SMS žinutę nuo E. S., kurioje ji buvo sveikinama gimimo dienos proga. Dar po kelių minučių gavo SMS žinutę nuo A. V., tačiau ši žinutė buvo nepadori. Šią žinutę perskaitė ir draugai. Visi susinervavo, o berniukai nusprendė išsiaiškinti. Jie susiskambino su E. ir susitarė susitikti Puorių kaime. K. turėjo kažkokių nesutarimų su E. S.. Jie į susitikimą nuėjo pirmi, o susitikimo metu susimušė. Muštines matė, nes kaip tik priėjo prie jų. Kai juos išskyrė, pradėjo konfliktuoti su E. S. ir A. V.. Kartu su jais buvo R. J., G. S., A. E., D. V., K. V.. Visi ginčijosi ir konfliktavo dėl žinutės. Gavosi taip, kad E. S. pasakė pasikviesiantis savo brolį. Netikėjo, nes konfliktas kaip ir buvo besibaigiąs, jie jau skirstėsi namo, kai pamatė atvažiuojančius du automobilius. Iš tų dviejų automobilių išlipo D. S. ir R. S.. D. priėjo prie K. ir trenkė jam per veidą. Tuo metu jie visi buvo krūvoje. R. buvo prie K. ir jam spyrė. Tada priėjęs kaltino ją, kad viskas per ją, grasino, nors ji prašiusi, kad viską reikia išsiaiškinti, išklausyti abiejų pusių. Ji susinervino, pradėjo verkti. Tada jau priėjo D. ir pasakė, - kas čia tau darosi, tu raminkis vieną kartą, pradėjo purtyti ir trenkė per veidą nuo 1 iki 3 smūgių stumdama nuo griovio krašto. Ji krito į griovį, o D. ją laikė už dešinės kojos. Palaikiusi pasakė, kad daugiau gyvenime nebesirodytų kaime. Ji atsistojo ir verkdama kartu su kitais draugais nubėgo link pusbrolio namų ir viską papasakojo globėjai. Kiek tiksliai jai sudavė smūgių ir į kurias vietas, ji dėl patirto išgąsčio neatsimena ir tiksliai negalėjo atsiminti ikiteisminio tyrimo metu. Ji būdama šoke galėjo kažkokiais žodžiais, galbūt paminėtais kaltinamosios, išvadinti kaltinamąją.

Ji turi sveikatos problemų dėl širdies, yra neįgali. Po šio įvykio sirgo, lankėsi pas psichiatrą, gėrė vaistus, nes dėl šio įvykio nesijautė kalta. Į kaimą nebevažiuoja, nes bijo D. S.. Iki šiol lankosi pas psichologą, kadangi nesijaučia pasveikusi. Po mamos mirties bijodavo naktimis miegoti, gėrė vaistus. Šiuo metu viskas kartojasi dėl konflikto su D. S., todėl vėl reikia vartoti vaistus. Ji sužalota daugiau psichologiškai, o ne fiziškai. Šiuo metu taikytis su kaltinamąja nebesutinka. Kaltinamoji tą patį vakarą galėjo tiesiog atsiprašyti ir nieko nebūtų buvę.

Atstovė pagal įstatymą - liudytoja J. J. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios globėja. Su kaltinamąja S. neturėjo jokių reikalų, tik žino, kad kaime gyvena ūkininkai S.. Įvykio dieną J. sugrįžo namo verkdama. Atėjęs A. E. pasakė, kad J. sumušė D. S.. Paklausus jo kas įvyko, jis pasakė, kad ėjo į susitikimą ir berniukai sukonfliktavo tarpusavyje. Tai E. S. su K. A.. Atvažiavo aiškintis ir kiti. Ji tuo metu nesuvokė, prašė paaiškinti J. kas įvyko, tačiau ji verkė ir nesugebėjo nieko paaiškinti. Tada su K. J. nuvažiavo pas S. į namus paklausti, kodėl ji mušė J. ir kas įvyko. Dalia išėjo iš savo namo ir paaiškino, kad vaikai sukonfliktavo. Ji atsakė, kad neturi teisės vaiko auklėti smurtaujant. Vėliau kaimo gale padarė vaikų akistatą. Nors pradžioje D. S. neigė ką nors dariusi J., vėliau pripažino, kad stumdama galėjo nagais kliudyti. D. S. barė E. už siųstas nepadoraus turinio žinutes ir liepė atsiprašyti G. S., tačiau pati J. neatsiprašė. Jos nuomone, žinutės buvo parašytos dėl to, kad kai kurie vaikinai nebuvo pakviesti į gimtadienį. Po to, kai J. nusiramino, ji pasakojo apie įvykį. A. K. taip pat nukentėjo, nes gavo nuo R., sakė neatleis, tačiau pabijojo kreiptis į policiją. J. taip pat pasakojo, kad ją purtė, stūmė, vieną ar du kartus dėjo į veidą. J. buvo šokas, todėl ji tikrai neatsimena, kiek kartų jai buvo smūgiuota. Reiškiamo ieškinio suma neatstatys nukentėjusios psichologinės būsenos. Gegužės mėnesį, po teismo nukentėjusioji gulėjo ligoninėje. Jai yra operuota širdis, turi antros grupės invalidumą, turi nervinį stresą, širdies permušimus, vartoja vaistus. Liepos gale vėl kreipėsi į medikus dėl blogos sveikatos, nes gali reikėti antros širdies operacijos. Tai susiję ir su šiuo įvykiu, nes tam įtakos turėjo nervinis stresas. Nors praėjo metai, tačiau nuoskauda likusi. Po teismo nukentėjusioji pergyvena, nes mato, kad draugai meluoja. A. E. pakeitė parodymus, kiti, tai D. V. ir A. K. matė, kaip J. buvo mušama. Po įvykio J. negalėjo miegoti naktimis, bijojo išeiti į gatvę iš namų, nes R. S. sakė, kad atkeršys, jai grasino, kad į mišką išveš, todėl ji viena bijojo eiti į miestą, bijojo eiti gatve. Ji turi baimę, nes prieš 4 metus ji dalyvavo gaisre ir matė kaip žuvo jos mama. Dėl to gydėsi du metus, vartojo vaistus, lankėsi pas psichiatrus ir buvo jau nutraukę gydymą iki šio įvykio apie pusmetį, bet dabar ji vėl geria raminančius vaistus. Nebesvarstys susitaikymo su kaltinamąja galimybės. V. sūnaus neprašė liudyti. Ji kiekvieno vaiko tėvui paskambino ir pranešė kas atsitiko pasakydama, kad ir jų vaikai dalyvavo konflikte ir klausė, ar jie sutiktų liudyti ir pasakyti viską ką jie matė. Ji niekam nežadėjo atsilyginti.

Liudytoja K. J. parodė, kad dalyvavo J. J. ir J. A. gimimo dienos šventėje. Vaikai išeidami pasakė, kad gavo žinutę, todėl jie išeina. Suaugę pasiliko. Praėjus pusvalandžiui, visi vaikai sugrįžo išsigandę, J. buvo apsiverkusi ir negalinti pasakyti nei žodžio. Matėsi, kad jos kaklas, rankos, skruostas yra sužaloti. Berniukai viską papasakojo. Baigėsi tuo kad, kad ji su J. J., būdamos mamos, sėdo į automobilį ir nuvažiavo pas kaltinamąją į namus. Ten susitarė, kad kaimo gale reikia susitikti su vaikais. Susitikus aiškinosi. Iš vaikų pasakojimo buvo aišku, kad kaltinamoji sumušė J.. Pati J. nieko negalėjo pasakyti, nes buvo labai susijaudinusi. Gegužės mėnesį, kuomet vyko teismo posėdis ir liudijo jos sūnus, laukdama už durų ji nugirdo pokalbį, kurio metu A. E. mama jam liepė keisti parodymus.

Liudytoja Ž. V. parodė, kad kaltinamoji yra jos kaimynė. Nukentėjusiosios pusės nepažįsta. Apie įvykį žino iš savo vaiko D. V. pasakojimo. Vaikas grįžo išsigandęs, sutrikęs ir pasakojo, kad kaime buvo incidentas, kurio metu vaikai aiškinosi santykius, vėliau tarp J. ir kaimynės D. S. įvyko konfliktas, kurio metu J. buvo pargriauta. Kad to įvykio metu būtų kažkas tai mušęsi, vaikas nepasakojo. Vėliau jai skambino nukentėjusios J. sesuo ir klausė, ar jos vaikas negalėtų liudyti J. naudai, be to, minėjo, kad bus atsilyginta, kad skoloje neliks. Ji J. sesei pasakė, kad jos vaikas pasakys tik tai ką matė.

Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausos metu parodė, kad 2013-07-07 apie 17 val. jis nuėjo pas J. A. švęsti jos gimtadienio. Pas J. dar buvo A. K., G. S., A. E.. Jiems bešvenčiant, J. į savo telefoną gavo nepadoraus turinio žinutę iš A. V.. Tada J. susiskambino su A. ir susitarė su juo susitikti Puorių kaime ant gatvės ir viską su juo išsiaiškinti. Jiems visiems nuėjus į sutartą vietą, jų laukė A. V. ir E. S.. Tarp A. K. ir E. S. buvo kažkokie seni nesutarimai. Jiems besiaiškinant A. priėjo prie E. ir sudavė jam delnu į veidą. Dėl to E. paskambino savo broliui ir pasiskundė. Po kokių 10 minučių, prie jų privažiavo E. brolis R., o jam iš paskos atvažiavo E. tėvai. Pirmas iš automobilio išlipo R. ir priėjęs prie A. kažką pradėjo kalbėti. Tada iš kito automobilio išlipo E. mama D. ir nieko nesakiusi priėjo prie J. ir paėmusi ją už pečių stumtelėjo į šoną. Tuo tarpu J. nukrito ant žemės aukštielninka. Po to D. kažką pasakė J., tačiau ką, jis negirdėjo. J. atsistojo apsiverkusi, nes krisdama ant žemės tarp krūmokšnių apsibrozdino kaklą. Kaip suprato jai skaudėjo, dėl to ji verkė. Atsikėlusi nuo žemės J. išėjo link namų. Jis negirdėjo, kad J. koliotusi su D.. Po to jie visi išsiskirstė į namus. Jis nematė, kad D. suduotų J.. (t. 1, b.l. 60)

Liudytoja G. S. parodė, kad nukentėjusioji yra jos pusseserė. Kaltinamąją ji pažįsta. Ji gyvena tame pačiame kaime. Liepos 7 dienos įvykyje dalyvavo. Švenčiant J. gimtadienį, J. žinute pasveikino E.. Po to jai žinutę „J., su gimtadieniu, realybės kurvyte“ parašė A. V.. Būtent dėl šios žinutės visi vaikinai, kurie šventė J. gimtadienį, išėjo aiškintis už kaimo ribų. Bekalbant A. su E. pradėjo muštis. Dar po kiek laiko E. paskambino savo broliui R., kuris atvažiavęs spyrė A. iš kojos į pilvą. R. taip pat piktai aiškinosi su J., sakė, kad ją išveš į mišką. Matydama, kad visa tai geruoju nesibaigs, nusprendė pakviesti pusbrolį. Kita mašina atvažiavo ir E. mama. Ji, išlipusi iš mašinos, priėjo prie J. ir trenkė J. per skruostą ir stūmė. Tai matė nueidama, nes J. pradėjo šaukti. J. nukrito ant žemės. Kadangi visa tai matė per mašinos kampą, nežino už ką J. buvo trenkta. Dar lygtai matė, kad J. ji laikė už kojos. Po to girdėjo, kaip J. garsiai plūdo E. mamą. J. atsikėlusi nuo žemės ėjo pas ją ir plūdosi. Ji paėmė J. už rankos ir jos išėjo. Einant J. pradėjo labai verkti, nebegalėjo jai žodžio pasakyti. Namuose J. išgėrė vaistų, nusiramino ir viską pasipasakojo J. seseriai. Apskritai jai buvo keista, nes atėjo ir J. be jokios priežasties primušė. Po įvykio J. jautėsi negerai, buvo apsiverkusi, galima sakyti net nekalbėjo, nes žiauriai viskas buvo. Po savaitės aš bendravau su ja, ji bandė nebeimti į galvą, tiesiog bandė nebeprisiminti to įvykio.

Liudytojas R. S. parodė, kad įvykio dieną paskambino brolis E. ir paprašė greitai atvažiuoti, nes jam grasina. Jis nieko nelaukė, parbėgo namo, pasiėmė tėvų mašiną ir nuvažiavo kartu su J. V.. Puorių kaimo sankryžoje pamatė J., A., K., E.. E. jam pasakė, kad K. grasina. Aiškinantis su K., J. kažką rėkavo. Nuėjęs prie J. klausė jos, kas darosi. Ji sakė, - ką tu man padarysi, į mišką išveši, vežk. Tuo tarpu atvažiavo jo mama. Jis atsitraukė prie J., o mama toliau kalbėjosi su J.. Nežino kas ten buvo, bet matė pakeltą ranką, girdėjosi keiksmažodžiai. Matyt mama norėjo patraukti J., nes ji buvo pakėlusi ranką, traukė J. ir ši griuvo kelkraštyje. Tada atsistojusi ir bėgdama link sankryžos šaukė, - o dabar aš tave pakarsiu. Tuo viskas ir baigėsi.

Liudytojas A. K. parodė, kad liepos 7 dienos įvykyje dalyvavo. Šio įvykio metu susimušė su E. S., tačiau dėl kokių priežasčių susimušė, šiuo metu nebepamena. Tą dieną dalyvavo J. gimtadienyje ir kartu su kitais gimtadienio dalyviais ėjo aiškintis dėl J. atsiųstos žinutės. Besiaiškinant susimušė su E.. E. trenkė už tas žinutes, todėl E. paskambino savo broliui. Atvažiavę E. artimieji – brolis ir mama, aiškinosi su juo dėl įvykusių muštinių, tačiau jo niekas nemušė. Išsiaiškino, jis atsiprašė, pasakė dėl ko prasidėjo muštynės, atsiprašęs nuėjo link namų, kur buvo švenčiamas gimtadienis. Kas vyko toliau nematė, išskyrus tai, kad atsisukęs matė, kaip E. mama ištiesė ranką, bei, kaip J. pakėlė nuo žemės. Tuo metu buvo gan toli nuėjęs, todėl triukšmo negirdėjo. Dėl įvykio, kurio metu jam R. spyrė, norėjo kreiptis į policiją, bet nesikreipė, nes persigalvojo.

Liudytojas E. S. parodė, kad liepos 7 d. su draugais aiškinosi Puorių kaimelyje. Sužinoję atvažiavo ir jo tėvai. Jiems atvažiavus prasidėjo pykčiai su J., nes J. pradėjo kažką sakyti jo mamai. Mama norėdama išsiaiškinti kas čia vyksta, pradėjo rėkauti. Tada J. norėjo trenkti jo mamai per veidą, tačiau mama ją sustabdė ir patraukė į šoną. J. buvo arti kelkraščio, todėl pargriuvo, o atsikėlusi pradėjo mamą pravardžiuoti visokiais necenzūriniais žodžiais.

Liudytojas A. V. parodė, kad kaltinamoji yra draugo mama, o nukentėjusiąją pažįsta iš ankščiau. Šis įvykis prasidėjo nuo SMS žinutės. Jos turinio nepamena, tačiau tikriausiai turinys buvo nepadorus. Kadangi jis visų aplinkybių nepamena, tvirtina 2013 m. liepos 25 dienos apklausos duomenis.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad į susitikimą dėl jo nusiųstos žinutės ėjo kartu su E. S.. J. atėjo kartu su A. K., A. E., G. S., D. V.. E. paskambino savo broliui, nes A. jį primušė. Neužilgo atvažiavo E. brolis R., o dar po kažkiek laiko ir jo tėvai. E. mama priėjo prie J. ir bandė su ja kalbėtis, tačiau J. ant jos šaukė, kad ši nesikištų, kad ją pakars, vadino ją necenzūriniais žodžiais, grasino. Tada E. mama J. paėmė už pečių ir pastūmė į šoną. J. už kažko užkliuvusi nukrito ant žemės, o atsistojusi ir nueidama plūdosi. Jis nematė, kad E. mama būtų sudavusi J. smūgius. (b.l. 71)

Liudytojas D. S. parodė, kad liepos 7 dieną vyriausiajam sūnui R. paskambino jaunesnysis brolis ir pasakė, kad prie jo lindo kažkokie vaikinai. Tada R. ir jis su žmona, nuvyko į įvykio vietą. R. išlipus iš mašinos nukentėjusioji J. pradėjo sakyti R., kad „tu mane išsiveši į mišką“, prasidėjo riksmai, konfliktas. Tada priėjo jo žmona. J. bandė muistytis rankomis, pradėjo plūstis, todėl jo žmona paėmusi už J. rankų patraukė ją į šoną. J. griuvo ant kelio šlaitelio, bet tuojau atsikėlusi ir plūsdamasi nubėgo.

Liudytojas A. E. parodė, kad konfliktas įvyko dėl SMS žinutės. Tarpusavyje norėjo išsiaiškinti E. S. ir A. K.. Jie kalbėjo ir mušėsi. Jis taip pat ėjo aiškintis. E. nenorėjo muštis, todėl jis paskambino savo broliui. Atvažiavo jo brolis ir tėvai. Matė, kaip R. spyrė A.. A. su R. išsiaiškinus iš automobilio išlipo D.. Jai stovint J. kaip ir puolė ją. D. nei ten trenkė nei ten ką, tiesiog J. patraukė į šoną, kad nesikabinėtų, o J. nukrito nuo griovio. Jis stovėjo šalia ir viską matė. Gali būti, kad sužalojimai ant J. rankų ir veido atsirado jai nusibrozdinus kuomet ji krito, o gal D. netyčia perbraukė, tačiau trenkti, tai tikrai netrenkė. Tuo metu, kai jis draugavo su J., ji paprašė, kad jis liudytų į jos pusę, todėl ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus teisme, melavo. Melavo, kad D. J. trenkė į veidą, kad ją pastūmė, kad kelias mėlynes įstatė, kad laikė J. už kojos.

S. ir A. parodymai dėl smūgio sudavimo sutampa su jo ankstesniais parodymais. Gali būti, kad jie buvo iš anksto susitarę. Tokio susitarimo tikslo neturėjo. Viso įvykio metu J. jautėsi blogai, atrodė apsiverkusi, nelaiminga. Gal verkė dėl to, kad nukrito nuo griovio.

Liudytojas A. E. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad tvirtina savo parodymus, duotus 2013-07-24 ir parodė, kad J. A. pažįsta, ji jo draugė. D. S. pažįsta, ji jo kaimynė. 2013 metų vasarą, tikslios datos pasakyti negali, neatsimena, vyko J. gimtadienis. Gimtadienyje buvo jis, D. V., G. S., R. J., J. A. ir jos sesuo, A. K.. J. gavo žinutę iš A. V. su keiksmažodžiais ir pravardžiavimais. Žinutėje buvo žodžiai „realybės kurva“. Tada jie susiskambinę susitarė susitikti apie 1, 5 km. nuo kelio link Vadaktėlių kaimo. Susitikimo metu A. K. susimušė su E. S.. A. jam tris sykius trenkė į veidą. Tada E. paskambino savo broliui ir paprašė atvažiuoti. Atvažiavo R., o iš paskos ir tėvai. R. su A. aiškinosi, dėl ko pastarasis lindo prie jo brolio. Mama D. S. ėjo aiškintis su J.. D. J. sakė, - dėl ko lendi prie mano sūnaus, kodėl pasikvietei A. K., kad sumuštų E.? Matė, kaip D. S. trenkė tris kartus J. per veidą, pastūmė ją. Nugriuvus J., D. neleido jai atsistoti laikydama už kojos, jos abi prasivardžiavo, tačiau po kiek laiko J. paleido. Su jais buvo ir D. V.. Jie abu stovėjo ir žiūrėjo, kaip D. muša J.. Jautėsi nejaukiai, nes negalėjo apginti J., nebūtų galėjęs ir nenorėjo kištis. J. verkdama išėjo namo pas močiutę. (b.l. 53)

Liudytojas K. V. parodė, kad liepos 7 dieną kartu su J. šventė jos gimtadienį. Gimtadienio metu J. kažkas parašė žinutę. Dėl tos žinutės kaimo gale įvyko susitikimas. Vienas vaikinas pradėjo aiškintis su E.. Po kiek tai laiko privažiavo dvi mašinos. Iš mašinos išlipęs vaikinas spyrė iš kojos kitam vaikinui ir pataikė į pilvą. Išlipusi moteris aiškinosi su J. ir trenkė J. į veidą, laikė už rankų ir pastūmusi įmetė į griovį. Už ką jai trenkė jis nežino. Trenkė tris kartus - du kartus iš delno ir vieną kartą iš kumščio. J. buvo labai susinervinusi ir labai verkė, beveik kalbėti negalėjo. Jis šį įvykį stebėjo iš toliau. Viską matė gerai, tačiau ką jos kalbėjo, negirdėjo. Girdėjo, kad buvo triukšmas, žviegimai, rėkavimai.

Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad jis tvirtina savo parodymus, duotus 2013-09-19. Parodė, kad J. A. pažįsta, ji jam kaip sesuo, ji jo tikra sesuo. D. S. nepažįsta. Tai įvyko 2013 metų vasarą liepos mėnesį, tikslios datos nepamena, tai įvyko M. kaime pas jo prosenelę, kur šventė J. ir jo mamos gimtadienius. Svečiuose be jo su J. dar buvo pusseserė G. S., A. E., D. V., A. K. dar du atvažiavę jo pusbroliai K. ir M.. Jie sėdėjo prie stalo, valgė tortą ir pamatė kaip keliuku pro šalį pravažiavo dviračiu E. S.. Po kelių minučių J. gavo žinutę nuo E. „ Sveikinu su gimtadieniu“, vėliau gavo žinutę ir A. V., kurioje buvo parašyta „ sveikinu su gimtadieniu, realybės kurva“. J. apsiverkė ir nuėjo į kambarį. Jie nuėjo jos ieškoti ir rado kambaryje verkiančią. A. paklausė J., kas atsitiko. J. parodė jam žinutę kurią gavo iš A.. A. paskambino A. ir paklausė jo, ką ji padarė jam, kad jis ją taip vadina. A. net nesileido į kalbas, jis pasiūlė susitikti ir pasiaiškinti. A. skambinėjo J. ir išvadino ją negražiais žodžiais, kokiais jis negirdėjo. Po to, iš J. A. pagriebė telefoną ir pradėjo plūstis su A.. E. su A. pasiūlė A. susitikti prie N. namų. Visi kurie šventė gimtadienį, išskyrus M., sugalvojo nueiti išsiaiškinti. Jie nuėjo. Ten buvo E. S. ir A. V. atvažiavę dviračiais. Tada jie pradėjo eiti link jų. Tada A. pradėjo muštis su E.. E. stovėjo, o A. priėjęs prie jo sudavė kumščiais per veidą ir į pilvą. Tada J. priėjusi prie A. paklausė, kas ji jam tokia, kad jis ją taip vadina. Jis nesileido į kalbas, pradėjo visokias nesąmones kalbėti ir taip sakydamas traukėsi atbulas. G. bandė skirti A. su E., o jis su J. ir A. pradėjo eiti link A.. A. pasiėmė akmenį ir pasakė, kas eis pirmas, į tą mes akmenį. A. visaip pradėjo vadinti A., o susinervinęs A. pradėjo eiti link A.. A. pradėjo bėgti, tada iš paskos atbėgo E., kuris nebenorėjo muštis su A.. A. su E. pasiliko stovėti, jie atsisuko eiti atgal į kaimą. Kai ėjo atgal, A. pradėjo spardyti E. dviratį. Tada E. pradėjo kažkam skambinti, pasakė, kad palauktų, atvažiuoja jo brolis. A. pradėjo rėkauti. Po penkių minučių privažiavo dvi mašinos. Iš vienos mašinos išlipo E. brolis R. su draugu, kurio vardo nežino. O iš kitos mašinos išlipo E. mama D. S.. Prie vairo sėdėjo tėtis. R. draugas pradėjo rėkauti. R. taip pat pradėjo ant visų rėkauti. J. pasakė, kad išliptų R. ir pasižiūrėtų, kokias jai žinutes siunčia jo brolis. R. pradėjo rėkti ant J.: „tu žiurke, tuoj į mišką išvažiuosi“. E. pribėgo prie R., R. jo paklausė, kas jį mušė ir kas lietė jo dviratį. E. parodė į prie jo stovėjusį A.. Jis pagalvojo, kad rodo į jį ir atsitraukė. R. priėjo prie A. ir tris kartus koja spyrė jam į pilvą. Jis sėdo ant D. dviračio ir važiavo pakviesti šalia gyvenančio pusbrolio M. prašyti pagalbos. Pradėjus važiuoti, atbėgo G. ir pasakė, kad ji nueis pas M.. Jis apsisuko važiuoti atgal, nes G. pasakė, kad D. puola ant J.. Kai atvažiavo, pamatė kaip D. vieną ar du kartus iš delno sudavė J. per veidą. Matė, kaip D. purtė J. už pečių ir sudavė kumščiu dar vieną smūgį į veidą. J. nugriuvo į griovį. D. nulipusi į griovį laikė J. už kojų, kad ji neatsikeltų. Negirdėjo, kad J. ką sakytų D.. Tada J. išsilaisvino ir pradėjo bėgti link M.. Jie taip pat pradėjo bėgti link M., bet jo namuose nerado. Pakalbėjus su jo žmona grįžo pas prosenelę, kur šventė gimtadienį. Įvykio metu buvo 15-20 metrų atstumu nuo J.. Arčiau prie J. buvo A. E. ir D. V.. Įvykio metu buvo išsigandęs, nes bijojo D. ir R., kad jie jam netrenktų. D. buvo išgėrusi, nes eidama svirduliavo. (b.l.71-73)

2013-07-09 specialisto išvadoje Nr. G 907/13(05) nurodyta, kad J. A. nustatytas kairio skruosto ir dešinio antakio minkštųjų audinių sumušimas, poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kairiame žaste ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai kakle ir dešiniame žaste bei dešinėje plaštakoje – nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 29)

2013-08-09 papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG907/13(05) nurodyta, kad sužalojimai J. A. padaryti tiesioginių smūgių pasėkoje ir negalėjo gautis pačiai susižalojant. (b.l. 31)

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, konfliktas tarp nepilnamečių asmenų įvyko dėl nukentėjusiajai J. A. atsiųstos nepagarbaus turinio SMS žinutės. Konflikto sprendimo vietą konfliktavę asmenys pasirinko šalia Puorių k., esantį kelią. Į konflikto vietą atvyko ir suaugę asmenys, tame tarpe kaltinamoji D. S..

Byloje yra surinkti tiek kaltinamąją D. S. kaltinantys, tiek ją teisinantys duomenys. Prie kaltinančių duomenų laikytini nukentėjusios ir liudytojų G. S., A. E., K. V. ir R. J. parodymai bei teismo medicinos specialisto išvadų duomenys, prie teisinančių laikytini pačios kaltinamosios paaiškinimai bei liudytojų Ž. V., D. V., R. S., A. K., D. S. ir A. V. parodymai. Pažymėtina, kad kaltinantys duomenys gauti iš kartu su nukentėjusiąja gimtadienį šventusių asmenų pusės, o teisinantys, iš kitos konfliktavusių pusės.

Visų pirma vertintini pačios nukentėjusios J. A. parodymai. Vertinant juos pripažintina, kad šie parodymai yra pakankamai nuoseklūs, ką pagrindžia kitų, kaltinamąją kaltinančių duomenų buvimas, o ypač specialisto išvados duomenys, patvirtinantys, kad J. A. nustatyti sužalojimai buvo padaryti tiesioginių smūgių pasekoje (b.l. 31), o ne kaltinamosios nurodytu būdu – nugriuvus į griovį ir pačiai susižalojus. Kadangi egzistuoja kaltinamosios paaiškinimus patvirtinantys duomenys, yra ypač svarbu, ar nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti, byloje esantys, duomenys, ypatingai kreipiant dėmesį į specialisto išvados, kuri laikytina neutralia, duomenis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei kaltinamoji, nei kiti ją palaikantys liudytojai neneigia, kad kaltinamoji aiškinosi su nukentėjusiąja ir pastarąją galėjo pastumti bei laikė nukentėjusias iškeltas rankas, tačiau nukentėjusios nemušė, smūgių nesudavė. Vienok, priimant šiuos duomenis kaip teisingus, būtų neaišku, iš kur atsirado tiesioginiais smūgiais nukentėjusiajai padaryti sužalojimai. Pažymėtina, kad byloje nekeliamas klausimas, kodėl J. A. norėtų apkalbėti D. S.. Kaip matyti iš bylos medžiagos tokių duomenų byloje nėra, jų nenurodė kaltinamoji. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamoji nebuvo pažįstamos, be to, jų amžiaus skirtumas yra pakankamai didelis, tuo labiau nukentėjusioji yra nepilnametė, todėl teigti, kad ji išsigalvojo savo parodymus ir įkalbėjo tai padaryti kitus nepilnamečius asmenis, nėra jokio pagrindo. Tai, kad liudytojas A. E. pakeitė savo parodymus ir teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu teisme davė melagingus parodymus dėl to, kad buvo paprašytas J. A., nėra pagrindas paneigti specialisto išvados ir kitų liudytojų parodymų. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas A. E. neatsako už žinomai melagingų parodymų davimą, be to, ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio, duotus parodymus, kad matė kaip kaltinamoji sudavė smūgius nukentėjusiajai, jis buvo patvirtinęs ir teisme, todėl teismas laiko, kad A. E. parodymai duoti pirmiau teisme yra teisingi, o parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, atmeta kaip iš dalies melagingus. Taigi laikytina, kad specialisto išvada patvirtina ne tik J. A. parodymus, bet ir liudytojų, kurie tiesiogiai matė ir teisme tvirtino, kad nukentėjusiajai į galvos sritį buvo suduoti ne mažiau kaip trys smūgiai, parodymus. Kitų liudytojų parodymus, kuriuos teismas pateiktame kaltinime priskiria prie teisinančių, teismas atmeta įvertindamas tai, kad dauguma liudytojų yra kaltinamosios šeimos nariai arba jų draugai bei kaimynai, be to, šių liudytojų parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, todėl jie nelaikytini objektyviais ir nešališkais.

Taigi įvertinęs šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamąją kaltinantys duomenys yra patikimi, nekeliantys abejonių vertinant nagrinėjamos veikos aplinkybes konflikto tarp šalių kontekste bei laikytini pakankamais pagrįsti kaltei, todėl D. S. pripažintina kalta padarius nusikalstamą veiką.

Pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Tam, kad kvalifikuoti veiką būtų galima kvalifikuoti pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį būtina įrodyti šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius - veikos padarymo vietą, padarytos veikos (veiksmų) pobūdį, kilusius padarinius.

Viešoji vieta teismų praktikoje suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus D. S. atliko kaimo teritorijos kelyje ir tai, kad ši vieta yra viešoji vieta, teismui abejonių nekyla.

Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama LR BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Pagal teismų praktiką smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis, todėl teismas, nustatęs, kad D. S. sumušė J. A. viešoje vietoje, daro išvadą, kad jos veiksmai įvykio metu buvo įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams (įvykio vietoje buvusiems nepilnamečiams asmenims), nepaisoma visuomenėje galiojančių normų. Taip pat nustatyta, kad dėl neteisėtų D. S. veiksmų (smūgių nukentėjusiajai) buvo pažeistos įvykį mačiusių nepilnamečių G. S., A. E., K. V., R. J. ir kitų asmenų teisės, sutrikdyta jų rimtis, nes dėl panaudoto smurto jie išsigando, pasijuto nejaukiai, norėjo bėgti į kaimą pagalbos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad suaugę asmenys turėtų rodyti tinkamą pavyzdį ir savo pavyzdžiu mokinti nepilnamečius vaikus, kaip turi būti sprendžiamos konfliktinės situacijos, o ne demonstruoti smurtą. Taigi laikytina, kad savo veiksmais D. S. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia. Nustatyta, kad D. S. veikė tiesiogine tyčia - suvokė, kad smurtaudama prieš nepilnametę J. A. dėl menkavertės dingsties kitų asmenų akivaizdoje įžūliai elgėsi, numatė, kad dėl tokio jos elgesio bus pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo.

Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį veikos padarymo motyvai neturi reikšmės – jie gali būti ir chuliganiški ir asmeniniai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Teismas pripažįsta, kad D. S. šioje baudžiamojoje byloje veikė dėl asmeninių paskatų (atvyko į konfliktą, nes manė, kad yra pavojus jos sūnui). Tačiau asmeniniams santykiams aiškintis D. S. pasirinko būtent viešąją vietą ir ypač netinkamą būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams (dauguma nepilnamečiams asmenims sumušdama nepilnametį asmenį) ir aplinkai, nors tuo metu akivaizdus pavojus jos sūnui negrėsė, o nukentėjusioji J. A. jokių pavojingų veiksmų tiek jos sūnaus, tiek jos atžvilgiu, neatliko ir D. S. neprovokavo, t.y., neteisėtai veikai jos neskatino, nes konfliktas tarp nepilnamečių vaikų į įvykio vietą atvykus D. S. jau buvo pasibaigęs.

Taigi teismas pripažįsta, kad D. S. veikoje nustatyti visi būtinieji viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai

Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamosios asmenybę.

LK BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, apibūdina nusikalstamos veikos padarymo sąlygas. Provokuojančiu pripažįstamas nukentėjusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvą) padaryti nusikalstamą veiką. Toks elgesys iš esmės prieštarauja moralės normoms, yra smurtinis ar kitaip pavojingas, įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį ir taip sukeliantis jam emocinę įtampą, nesiekiančią didelio susijaudinimo lygio.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į byloje nustatytas veikos padarymo aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji neteisėtais veiksmais būtų sąmoningai skatinusi kaltinamąją neteisėtai veikai. Kaip jau minėta, konfliktas tarp nepilnamečių, kuomet į įvykio vietą atvyko kaltinamoji, jau buvo pasibaigęs. Byloje yra duomenų, kad ne nukentėjusioji, o kaltinamosios sūnus R. S. smurtavo prieš A. K., o nukentėjusioji siekė tik paaiškinti dėl ko išsiplieskęs konfliktas, parodyti jai atsiųstas SMS žinutes.

Kaltinamosios D. S. atsakomybę lengvinančių ir jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį D. S., teismas atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą - jos padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (LR BK 11 str. 3 d.), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – nusikalstama veika padaryta viešajai tvarkai ir žmogaus sveikatai, į kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į kaltinamosios asmenybę – D. S. neteista, galiojančių administracinių teisės pažeidimų nuobaudų neturi (b.l. 118), ištekėjusi, priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitose neįrašyta (b.l. 120), nusiskundimų dėl D. S. elgesio ir gyvenimo būdo nėra gauta (b.l. 122). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei į tai, kad D. S. šiuo metu augina vaiką, viešųjų darbų bausmė jai neskirtina. Teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai skiriant baudą. Duomenų, kad ji negalėtų sumokėti baudos, byloje nėra. Atsižvelgiant į veikos pobūdį, D. S. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – savo veiksmų nevertina kritiškai, baudos dydis nustatytinas didesnis nei minimalus.

Motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Atstovė pagal įstatymą J. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo J. A. (b.l. 25). Prašymas atlyginti neturtinę žalą motyvuojamas tuo, kad J. A. dėl padaryto nusikaltimo tapo uždara, turi nerimo sutrikimą dėl kurio lankosi pas psichiatrus bei vartoja psichotropinius vaistus, blogai miega. J. A. taip pat paaiškino, kad ji turi sveikatos problemų dėl širdies, yra neįgali. Po šio įvykio sirgo, lankėsi pas psichiatrą, gėrė vaistus, nes dėl šio įvykio nesijautė kalta. Į kaimą nebevažiuoja, nes bijo D. S.. Iki šiol lankosi pas psichologą, kadangi nesijaučia pasveikusi. Po mamos mirties bijodavo naktimis miegoti, gėrė vaistus. Šiuo metu viskas kartojasi dėl konflikto su D. S., todėl vėl reikia vartoti vaistus. Ji sužalota daugiau psichologiškai, o ne fiziškai.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esminis kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės.

Dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta žala jos sveikatai, kuri vertinama kaip neturtinė žala. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį – J. A. nustatytas kairio skruosto ir dešinio antakio minkštųjų audinių sumušimas, poodinės kraujosruvos kairiame skruoste, kairiame žaste ir dešiniame dilbyje, odos nubrozdinimai kakle ir dešiniame žaste bei dešinėje plaštakoje – nežymus sveikatos sutrikdymas. Nors šie fiziniai sužalojimai nesukėlė negrįžtamų pasekmių, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji dėl panaudoto fizinio smurto patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą dėl jos atžvilgiu atliktų veiksmų kitų liudytojų akivaizdoje. Dėl patirtos dvasinio pobūdžio traumos, nukentėjusiajai pakankamai ilgai teko lankytis pas gydytojus, vartoti raminančius vaistus, ką patvirtina pateikti išrašai iš medicininių dokumentų (b.l. 26, 186)

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgia į esminį kriterijų - žalą padariusio asmens kaltę, ypač į jos formą. Šiuo atveju kaltė pasireiškė didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš nepilnametį asmenį, sukeliant jam fizinius sužalojimus, priverčiant išgyventi fizinį skausmą, pažeminimą, dvasines kančias. (LR CK 6.250 straipsnio 2 dalis)

Įvertinus tai kas išdėstyta, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos pripažintinas iš dalies pagrįstas ir iš kaltinamosios nukentėjusiajai priteistina 1 000 Lt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ne tik į pasekmes, bet ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl proceso išlaidų atlyginimo

Nukentėjusiosios įgaliotas atstovas – advokato padėjėjas Vadimas Makušinas prašo išieškoti iš kaltinamosios D. S. turėtas proceso išlaidas – 2000 Lt už suteiktą teisinę pagalbą. Pateikdamas prašymą pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. (2 tomas, b.l. 13), įrodantį turėtų išlaidų dydį. Atsižvelgiant į advokato padėjėjo paslaugų apimtį (du teismo posėdžiai, aktyvumą posėdžių metu) bei pateiktą prašymą, kuris pagrįstas įrodymu, šis prašymas tenkinamas.

Sutinkamai su LR BPK 103 straipsniu, iš kaltinamosios išieškotina valstybei Lt proceso (pašto) išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 303, 305 - 307 straipsniais teismas,

nusprendžia:

pripažinti D. S. kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti ją 20 MGL 2600 (du tūkstančiai šeši šimtai) Lt bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Tenkinti iš dalies civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš D. S. 1000 (vienas tūkstantis) Lt J. A..

Išieškoti iš D. S. nukentėjusiajai proceso išlaidų – 2000 (du tūkstačiai) Lt už advokato teisinę pagalbą ir 16 Lt proceso (pašto) išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą bylą nagrinėjusiame teisme.

Teisėjas Donatas Jatužis