Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarimo D. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. Ž. už tai, kad jis 2010 m. spalio 14 d. apie 07.15 val. (duomenys neskelbtini) esančioje stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį neblaivus, jo nesuvaldė, atsitrenkė į stovintį automobilį, apgadino abu automobilius, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 12 d. nutarimu pareiškėjo D. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė ir perdavė medžiagą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai. Teismas, remdamasis ATPK 9 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra ATPK reguliavimo dalykas, todėl tais atvejais, kai paaiškėja, kad padarytas pažeidimas atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, taikoma ATPK 251 ir 258 straipsniuose įtvirtinta procedūra. Nustatė, kad D. Ž. galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 133 punktų reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, dėl ko UAB „Zorvidas“ padaryta didele turtinė žala. Nurodė, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis nagrinėjamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nuo nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 2 dalyje, yra žalos dydis. Kadangi UAB „Zorvidas“ direktorius Z. O. parodė, kad bendrovei dėl įvykio padaryta didelė 2 300 Lt turtinė žala, teismas konstatavo, kad D. Ž. veikoje galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje požymių.

II.

Apeliaciniu skundu D. Ž. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Nurodo, kad teismas nesigilino kokia yra UAB „Zorvilas“ finansinė padėtis, koks žalos dydis vertintinas dideliu. Teigia, kad atsiradus civiliniam ieškovui, į bylą turi būti įtrauktas AB „Lietuvos draudimas“, nes jo mašina apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Be to, nukentėjusysis pirma turi kreiptis į draudimą dėl žalos atlyginimo. Pažymi, kad teismas nustatė, jog alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas neblaivumas, buvo nesertifikuotas.

Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Mano, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo padaryta išvada yra teisėta ir pagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

D. Ž. kaltinamas tuo, kad 2010 m. spalio 14 d., apie 07.15 val., Konstitucijos pr. 26 esančioje stovėjimo aikštelėje vairavo automobilį neblaivus, jo nesuvaldė, atsitrenkė į stovintį automobilį, apgadino abu automobilius. Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, teiseną nutraukė, nustatęs BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija padaryto pažeidimo, tačiau neigia, kad jo padaryta žala yra didelė, nurodo, kad nukentėjusysis dėl žalos atlyginimo turėjo kreiptis į draudimą, be to, pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu teismas nustatė, kad alkotesteris, kuriuo tikrintas jo blaivumas, buvo nesertifikuotas.

Pažymėtina, kad ATPK 9 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinė atsakomybė už šiame kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos vyriausiojo administracinio praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad pažeidimai, kurie užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nėra ATPK reguliavimo dalykas, todėl tais atvejais, kai paaiškėja, kad padarytas pažeidimas atitinka nusikalstamos veikos sudėtį, taikoma ATPK 251 ir 258 straipsniuose įtvirtinta procedūra, numatanti, jog jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui (ATPK 258 str.), o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama (ATPK 251 str.) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-605/2011, 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-7954/2010).

ATPK 127 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusiose padarytos veikos metu, buvo numatyta, kad šio straipsnio pirmojoje ar antrojoje dalyje numatyti veiksmai, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Iš skundžiamo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, ir nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 281 straipsnio 2 dalyje, atribojo vien pagal žalos dydį, kurią nustatant iš esmės vertino tik UAB „Zorvidas“ direktoriaus paaiškinimus, kad bendrovei dėl įvykio buvo padaryta didelė turtinė žala – 2 300 Lt (b. l. 78-79). Peržiūrėjusi bylos medžiagą teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje nėra duomenų apie UAB „Zorvidas“ finansinę būklę, turimą turtą, metinę apyvartą. Gautas pelnas yra tik viena iš įmonės charakteristikų, kuris pagal byloje esančius duomenis yra didelis. Atsižvelgus į tai, vertintina, jog nėra pagrindo teigti, kad įmonei buvo padaryta didelė turtinė žala. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad D. Ž. veikoje galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, požymių, todėl byla yra grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. Ž. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 12 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.