Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui G. P., institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nustatyti tėvystę ir pripažinti atsakovą G. P. jos dukters G. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko G. P. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. P. po 250 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020-02-12 iki vaiko pilnametystės, mokant iki 10-os einamojo mėnesio dienos, pervedant į ieškovės sąskaitą; 4) paskirti ieškovę vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog šalys artimai bendravo ir gyveno kartu 2019 metais. G. P. gimė (duomenys neskelbtini), jos (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys apie tėvą nenurodyti, įrašyti tik duomenys apie motiną – J. P. Kadangi atsakovas nesutiko pripažinti tėvystės G. P. atžvilgiu, 2020-06-30 teismo nutartimi byloje buvo paskirta ir atlikta DNR ekspertizė. Biologinės tėvystės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad G. P. yra asmens G. P. biologinis tėvas su 99,997256 procentų. Ieškovė J. P. nekilnojamojo turto neturi, pajamas 2019 metais sudarė išmoka vaikui, šiuo metu niekur nedirba, augina vaiką ir yra drausta valstybės lėšomis iki 2023-02-12. Atsakovas G. P. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, duomenų apie gaunama pajamas, turtą ir šeimyninę padėtį nėra.

Dėl tėvystės nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos Civilinio proceso kodekse (toliau ir – CPK) numatytos įrodymų priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju teismas 2020-06-30 nutartimi paskyrė DNR ekspertizę G. P. tėvystei nustatyti. Teismui pateiktame DNR ekspertizės akte nurodyta, kad G. P. yra asmens G. P. biologinis tėvas. Atsakovas ekspertizės akto išvadų neginčijo, į teismo posėdį neatvyko, iš ieškovės paaiškinimų, jis sutinka su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nustatymo, tokiu būdu visiškai įrodyta, kad atsakovas G. P. yra G. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. P. yra G. P. dukra (CK 3.148 str., CPK 187 str.1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio nuostatomis, teismas nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą turi įvertinti visumą aplinkybių, tai yra kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus, galimybės auklėti vaiką, vaiko interesų požiūriu ir padaryti išvadą, su kuriuo iš tėvų, nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus.

Ieškovė prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra gyvena su motina, yra prisirišusi prie motinos, mergaitės tėvas gyvena atskirai, Vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, atsakovas pozicijos šiuo klausimui nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, darytina išvada, kad nustačius šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina (ieškove) bus užtikrinti vaiko interesai, todėl nepilnamečio vaiko G. P., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

CPK 392 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, nustačius tėvystę, teismas taip pat išsprendžia klausimą dėl reikalavimo priteisti vaikui išlaikymą. Be to, išlaikymas priteisiamas ir tais atvejais, kai nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.194 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK 3.200 str.).

Ieškovė dukters G. išlaikymui prašo priteisti po 250 Eur kas mėnesį. Taigi atsakovas G. P. privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką – G. P., kurios tėvu atsakovas pripažintas šiuo teismo sprendimu. Vaikui būtinas maistas, rūbai, apavas, vaistai, higienos priemonės ir kt.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, jos vardu registruotų transporto priemonių nėra. Ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina mažametį vaiką. Šiuo metu jos pajamas sudaro 60,00 Eur išmoka vaikui. Atsakovas nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas ir turimą turtą. Sodros duomenimis atsakovas yra asmuo kuris nuo 2020-02-25 verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Atsakovas yra darbingas, duomenų, kad turi sveikatos problemų byloje nėra. Byloje esančiais duomenimis, šalių turtinės padėtys nelaikytinos lygiavertėmis, nustatyta atsakovo didesnė pareiga užtikrinti vaiko būtiniems poreikiams tenkinti būtiną lėšų sumą. Įvertinus būtinuosius vaiko poreikius, abiejų šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių ir būtinumo proporcingumą, išvadą teikiančios institucijos išvadą, atsakovui sutinkant su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistinas išlaikymas dukrai G. P. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str. 1 d.).

Ieškovė taip pat dukters išlaikymui prašo priteisti po 250 Eur kas mėnesį nuo jos gimimo. Šis ieškovės prašymas laikytinas kaip vaikui išlaikymo įsiskolinimo priteisimo prašymu. Išlaikymo vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2020-03-06) priteistinas 250 eurų. Byloje nėra ginčo, kad gimus vaikui, atsakovas neteikė jam išlaikymo, todėl vadovaujantis CK 3.200 straipsniu už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020-03-06 iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas.

Nepilnamečio vaiko turto, šiuo atveju išlaikymo lėšų, tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas (LR CK 3.190 str. 1 d.). Ieškovė skirtina vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.). Pažymėtina, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja. Šalys, iš esmės pasikeitus aplinkybėms – šalių turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai (LR CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje byloje patenkinti 100 procentų ieškovės ieškinio reikalavimų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje buvo pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo po 250 Eur, iš kurio pareikštas išvestinis reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistini 67,50 Eur žyminio mokesčio (250 eurų x 12 mėn. =3000 eurų x 3% x 75%) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Už du neturtinio pobūdžio reikalavimus: nustatyti, kad atsakovas G. P. yra G. P. tėvas ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovė turėjo sumokėti 150 eurus (75 Eur + 75 Eur) valstybei, kurių mokėjimas buvo atidėtas 2020-03-13 teismo nutartimi iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi ieškinio reikalavimus patenkinus 100 procentų, tokio dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo valstybei – 217, 50 eurai (67.50 Eur +75 Eur +75 Eur). Pašto išlaidos sudaro 18.69 Eur. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistina 236,19 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo yra pagrindas priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė turėjo bylinėjimosi išlaidų už teismo DNR ekspertizę 410 Eurų (LR CPK 93str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 392 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko G. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. P. yra atsakovo G. P. vaikas.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina – ieškove J. P..

Priteisti iš atsakovo G. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui G. P., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos 2021-01-27 iki vaiko pilnametystės, pervedant į ieškovės sąskaitą iki 10-os einamojo mėnesio dienos, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. P..

Priteisti iš atsakovo G. P. 250 Eur dydžio nepilnamečio vaiko G. P., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2020-03-06.

Priteisti ieškovei J. P. iš atsakovo G. P. 410 Eur (keturis šimtus dešimt eurų) už teismo ekspertizę.

Priteisti iš atsakovo G. P. 236,19 Eur bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660) valstybei.

Įmokos mokėjimo kvitus apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriui tėvystės nustatymui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.