- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-01
- Bylos Nr.
- T-440-1198/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60560-2015-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žaneta Ladygaitė
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė-Butvilienė
Įžanginė dalis
išvadą apie asmens sveikatos būklę pateikusios sveikatos priežiūros įstaigos atstovui – VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojui psichiatrui Audriui Grigui,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo (Duomenys neskelbtini) socialinės globos namų teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymo K. A. pratęsimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi K. A., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 145 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. birželio 13 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuris taikomas iki šiol.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose 2024 m. liepos 17 d. gautas (Duomenys neskelbtini) socialinės globos namų teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymo pratęsimo. Teikime nurodoma, kad K. A. diagnozuota (duomenys neskelbtini), reikalaujanti dėmesio ir gydymo. Ligos eiga nepertraukiama, progresuojanti. Jo socialinė adaptacija – sutrikusi, asmuo nesugeba gyventi savarankiškai, yra išlikęs polinkis į alkoholizmą. Jam reikalinga nuolatinė struktūruojanti aplinka. Asmuo nesuvokia vaistų vartojimo būtinybės, jam reikalinga bendrosios praktikos slaugytojų pagalba vartojant vaistus. Atsižvelgiant į gydytojo psichiatro rekomendacijas bei tai, kad K. A. yra nesuinteresuotas gydymu bei nekritiškas savo būklei, nėra pagrindo panaikinti ar keisti jo atžvilgiu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę.
3. (Duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovas teismo posėdžio metu palaikė teikimą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad prieš porą savaičių K. A. pasišalino iš globos namų ir gyveno 9 dienas miške. Po to jis pats sugrįžo ir prašėsi, kad priimtų atgal. Tai atsitiko po to, kai iš Anykščių policijos komisariato atvyko tyrėja dėl 2016 m. įvykio. Po apklausos jis susinervino ir taip pasielgė. Pats jis nori gyventi jų globos centre, lanko dienos centrą, kas yra labai pagirtina.
4. VšĮ Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojas psichiatras A. Grigas teismo posėdžio metu nurodė, kad asmuo yra sergantis sunkia psichikos liga. Tos ligos įtakotas asmuo yra padaręs ne vieną sunkų nusikaltimą. Kaip dabar matyti iš (Duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovo paaiškinimo, jo elgesys ir toliau yra sąlygotas patologinio pergyvenimo. Pasišalinimas iš globos namų 9 paroms rodo, kad pacientas visiškai nesuvokia, kas su juo yra, kad jis turi laikytis tvarkos. Apie ambulatorinio gydymo pratęsimą vienareikšmiškai yra, kad jis yra būtinas. K. A. sistemingai lankosi pas medikus, tai užtikrina socialinės globos namai. K. A. galėjo ir anksčiau gerti vaistus, jam buvo rekomenduojama gerti vaistus, bet jis alkoholį vartojo. Jam dabar vaistas skiriamas suleidžiant į raumenis, tai vienintelis saugiklis. Tas pabėgimas yra akivaizdus nestabilumo būsenos įrodymas. Liga nėra pilnai valdoma. Jis pabėgo ne todėl, kad buvo apklausa. Pasikartojus tokiam atvejui, reikės kreiptis į teismą dėl stacionarinio gydymo, nes gali vėl pasikartoti nusikaltimai. Jo nusikaltimai ir buvo sąlygoti ligos.
5. Prokuroras teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti.
6. Gynėja teismo posėdžio metu nurodė, kad prieštarauti dėl priverstinio gydymo pratęsimo nemato pagrindo. Gydytojas psichiatras paaiškino, kad reikalingas priverstinis gydymas, todėl mano, kad teikimas pagrįstas.
7. K. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad jam yra labai gerai (Duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose. Darbuotojai labai geri. Nori gyventi (Duomenys neskelbtini) globos namuose
Teikimas tenkinamas.
8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
9. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl konkrečios priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (BK 98 straipsnio 2 dalis).
10. BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, jeigu asmens sveikatos būklė nepasikeitė. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. BK 98 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.
11. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų medicininių dokumentų, gydytojo psichiatro paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, matyti, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo išvadai, kad K. A. sveikatos būklė reikšmingai pasikeitė teigiama linkme ir išnyko jo socialinis pavojingumas, todėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęstinas.
12. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, K. A. diagnozuota (duomenys neskelbtini), reikalaujanti dėmesio ir gydymo. Šios jo ligos eiga nepertraukiama, progresuojanti, o asmens socialinė adaptacija – sutrikusi, K. A. nesugeba gyventi savarankiškai, jam reikalinga nuolatinė struktūruojanti. Svarbu ir tai, kad yra išlikęs K. A. polinkis į alkoholizmą (pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas asmuo padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio). Be to, kaip matyti iš (Duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovo paaiškinimų, K. A. buvo pasišalinęs ir socialinės globos namų ir 9 paras slapstėsi miške. Taigi, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad asmens socialinis pavojingumas nėra išnykęs.
13. Visų šių aptartų aplinkybių visuma patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra būtinas K. A. ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kas darys teigiamą įtaką jo elgesiui ir sveikatai, o pagrindo naikinti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą nėra. Atsižvelgiant į tai, priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymas pratęstinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
(Duomenys neskelbtini) socialinės globos namų teikimą tenkinti.
Pratęsti K. A. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.