Kauno apygardos teismo nutartis

procesinio dokumento kategorijos: 29; 81; 121.1; 121.21; 121.22.

2013m. sausio 9 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Nijolios Indreikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1341-568/2012 pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys J. B., N. R., dėl pripažinimo šeimos nariu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė nuo gimimo ir dabar su šeima gyvena trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Pagrindinis buto nuomininkas yra ieškovės senelis, trečiasis asmuo J. B.. Bute gyvena ieškovės mama N. R. ir ieškovės keturių asmenų šeima. Ieškovė laikinai deklaravo gyvenamąją vietą kitur – vieno kambario bute (duomenys neskelbtini), tačiau butas neatitiko ieškovės šeimos poreikių ir ieškovė butą pardavė, visas lėšas investavo į senelio nuomojamo buto pagerinimą.

Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra neteisingas, teismas nenurodo motyvų, kodėl ieškovė nepripažinta nuomininko šeimos nare, byla išnagrinėta CK 6.588 str. 4 d. pagrindu. Įstatymas giminaičiams ir vaikaičiams taiko visiškai skirtingus reikalavimus.

Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad yra nuomininko J. B. vaikaitė (b. l. 15–18). Teismas pateiktus giminystės įrodymus aprašė, tačiau ieškovei taikė įstatymo CK 6.588 str. 4 d., kurioje šeimos nariui taikomi didesni reikalavimai.

Teismas neteisingai nustatė, kad su Vilijampolės BŪT ir J. B. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis buvo sudaryta 1999-02-09. Faktiškai su J. B. nuomos sutartis buvo sudaryta jau 1975 m., apie tai yra žyma 1999-02-09 nuomos sutartyje – nurodant, kad sudarymo pagrinde nurodyta, kad sutartis sudaryta, remiantis raštu Nr. 262 p., 1975 lapkričio 14 d. (b. 1. 7).

Teismui pateiktos pažymos apie ieškovės, jos mamos N. R. gyvenamąją vietą – ieškovė buvo bute registruota nuo pilnametystės, t. y. nuo 1995-06-02 iki 1997-03-20, tačiau iš buto niekada nebuvo išvykusi, su savo keturių asmenų šeima, mama ir seneliu gyveno ginčo bute. Tai patvirtina teismo posėdžio metu ieškovės senelis J. B., kaimynė liudytoja B. S., tai įrodo rašytiniai įrodymai, pasirašyti mokesčių kvitai, išrašyti ieškovės senelio vardu, o ieškovė įvardinta kaip mokėtoja. Kvituose yra ieškovės parašas (b. l. 27–34). Kvitai yra rašytiniai dokumentai, kurie įrodo bendrą ūkio vedimą, – senelio vardu rašomi kvitai, o ieškovės sumokėti mokesčiai.

Teismas visiškai neatsižvelgia į pagrindinio nuomininko amžių, seneliui 76 metai, į tai kad ieškovės mama N. R. yra ribotai veiksni, o ieškovė 2012-05-03 teismo nutartimi yra paskirta jos rūpintoja. Šioje byloje teismas nustatė, kad ieškovė gyvena su motina ir seneliu (duomenys neskelbtini), nes ieškovės motina pati savimi rūpintis negali. Ten pat nurodyta, kad ribotai veiksnios N. R. tėvas, gyvenantis kartu, dukra pasirūpinti negali ir neprieštarauja, kad ieškovė būtų paskirta rūpintoja.

Ieškovė faktiškai globoja mamą ir senelį, kurie vienas dėl veiksnumo, kitas dėl senatvės negali savimi pasirūpinti – nusipirkti produktų, pasigaminti maisto, susimokėti mokesčių. Iš to išeina, kad ieškovės šeimos visas ūkis ir reikalai yra bendri.

Teismas įvertino aplinkybę, kad ieškovė ir jos sutuoktinis neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto.

Ieškovės turėtas ir parduotas butas (duomenys neskelbtini) buvo tik vieno kambario, 32,76 kv. m ir neatitiko keturių asmenų šeimos poreikių, į butą net nebuvo persikraustę. Senelio nuomojamame bute ieškovės šeima naudojasi dviem kambariais.

Ieškovės šeima atitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 8 ir 11 straipsnių nuostatas, todėl turi teisę į socialinį būstą. Jokio kito gyvenamojo ploto ieškovė neturi.

Tretieji asmenys neprieštarauja, kad ieškovė būtų pripažinta nuomininko šeimos nare. Faktiškai ieškovė atitinka CK 6.590 str. 3 d. nuostatas, tik ieškovės gyvenimas gyvenamojoje patalpoje nėra įteisintas.

Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atmetė ieškovės ieškinį, netinkamai vertino pateiktus įrodymus, nesivadovaudamas teisės ir moralės, protingumo principais, kurie įpareigoja globoti savo tėvus, senelius, jais rūpintis, slaugyti ir prižiūrėti senatvėje. Savo pareigas vykdyti ieškovė gali tik gyvendama kartu.

Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie sutuoktinio A. Z. turimą nekilnojamąjį turtą, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4674-748/2012, patalpų nuotraukas bei duomenis apie ieškovės sutuoktinio A. Z. darbo užmokestį

Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas bei teisės aktams neprieštaraujančias išvadas.

Kauno miesto savivaldybė nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą pripažinti ieškovę R. Z. ginčo gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), pagrindinio nuomininko J. B. šeimos nare.

Pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo įrodyti visas LR CK 6.588 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sąlygas: artimą giminystę, išgyvenimą ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrą namų ūkio tvarkymą. Tik nustatęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas galėjo pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose dėl asmens pripažinimo pagrindinio nuomininko šeimos nariu ne kartą yra pasisakęs, kad (civ. byla Nr. 3K-3-601/2003) reikalinga nustatyti aplinkybes, patvirtinančias gyvenimą kartu su buvusiu nuomininku ne mažiau kaip vienerius metus bei bendro ūkio vedimą. Tik nustačius visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme.

Ieškovė pateikė teismui tik giminystės ryšį su ginčo gyvenamųjų patalpų Kaune, (duomenys neskelbtini), pagrindiniu nuomininku J. B. patvirtinančius įrodymus, tačiau nepateikė teismui įrodymų, jog gyveno kartu su J. B. ne mažiau nei vienerius metus ir kartu vedė bendrą ūkį.

Priešingai, byloje esantys įrodymai (Kauno miesto savivaldybės administracijos Žaliakalnio seniūnijos pažymos apie gyvenamosios vietos deklaraciją) nurodo, kad ieškovės ir jos vaikų gyvenamoji vieta nuo 1997-03-20 yra (duomenys neskelbtini), o ieškovės sutuoktinio deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1990-01-11 yra (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog ieškovė, pardavusi jai nuosavybės teise priklausiusias gyvenamąsias patalpas, prižiūrėjo ginčo gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), jas remontavo ar kitaip investavo į aukščiau nurodytas gyvenamąsias patalpas.

Byloje esantys mokėjimų nurodymai tik patvirtina, jog buvo mokami komunaliniai mokesčiai už ginčo gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė asmeniškai prisidėjo finansiškai prie ginčo gyvenamųjų patalpų išlaikymo. Teismui pateiktose sąskaitose mokėtojo skiltyje yra nurodoma J. B. pavardė.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų suformuotą praktiką tokio pobūdžio civilinėse bylose (LAT 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006), vien mokesčių mokėjimas negali būti pakankamas pagrindas pripažinti šeimos nariu LR CK 6.588 str. prasme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, jog su ginčo gyvenamųjų patalpų pagrindiniu nuomininku veda bendrą ūkį.

Apeliacinio skundo motyvas, jog teismas netinkamai nurodė nuomos sutarties ginčo gyvenamosioms patalpos (duomenys neskelbtini), sudarymo datą, yra nepagrįstas. Ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra sudaryta 1999-02-09, tačiau, nepriklausomai nuo to, kada buvo sudaryta ginčo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu, ieškovė turėjo teismui įrodyti ir pagrįsti aplinkybes, kad yra ginčo gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), pagrindinio nuomininko J. B. artima giminaitė, pragyveno su juo ne mažiau kaip vienerius metus ir veda bendrai namų ūkį.

Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad globoti ir rūpintis savo artimaisiais galima tik prisipažinus jų šeimos nariais bei deklaravus savo gyvenamąją vietą jų nuomojamose gyvenamosiose patalpose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinė byla Nr. 3K-3-601/2003) yra konstatavęs, kad „Gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tai, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai. Analogiškai šioje civilinėje byloje manoma, kad ieškovės pateikti argumentai, kad ji turi rūpintis artimaisiais giminaičiais, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti ieškovės nuolatinį gyvenimą kartu su ginčo gyvenamųjų patalpų pagrindiniu nuomininku ir jo šeimos nariais ir tuo labiau bendro ūkio vedimą.

Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, kad ieškovės šeimos atžvilgiu neturėjo būti analizuojamas ieškovės ir jos šeimos narių atitikimas LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo nuostatoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-06-07 civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006 yra pasisakęs, kad teismas, įpareigodamas atsakovę sudaryti su ieškove ginčo buto nuomos sutartį, privalo taikyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 8 straipsnio ir 11 straipsnio 3 dalį, nes nuomos sutarties pakeitimas yra vienas iš aprūpinimo gyvenamosiomis patalpomis būdų. Aukščiau minimoje teismo nutartyje taip konstatuojama, kad pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, teisę į savivaldybės socialinį būstą, t. y. nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamas savivaldybės gyvenamąsias patalpas, skirtas mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal šio įstatymo nustatytas sąlygas, turi šiame įstatyme nurodyti asmenys (šeimos), jeigu jie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto ir turi mažas pajamas, t. y. jų įstatymų nustatyta tvarka deklaruotas turtas ir pajamos turi neviršyti LR Vyriausybės nutarimu nustatytų didžiausių dydžių.

Ieškovė duomenis apie sutuoktinio turimą nekilnojamąjį turtą pateikia tik su apeliaciniu skundu, nors tokius duomenis turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo išsamiai ištirti visų įrodymų ir pripažinti, jog ieškovė ir jos šeimos nariai atitinka visas LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti įstatymo nuostatas. Be to, kaip jau nurodyta aukščiau, vadovaujantis LAT praktika, turi būti įrodoma aplinkybių visuma, numatyta LR CK 6.588 straipsnio 4 dalyje, kad būtų galima pripažinti asmenį nuomininko šeimos nariu nuomos santykiu prasme.

Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie sutuoktinio A. Z. turimą nekilnojamąjį turtą, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4674-748/2012, neaprašytas nuotraukas bei duomenis apie ieškovės sutuoktinio A. Z. darbo užmokestį. LR CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujuose įrodymuose esantys duomenys, išskyrus teismo nutartį, kuri įsiteisėjo jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo, turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir ieškovė turėjo galimybę juos pateikti laiku.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovės pripažinimo šeimos nariu CK 6.588 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu: išgyvenus kartu su pagrindiniu buto nuomininku ilgiau kaip vienerius metus ir tvarkius bendrą ūkį.

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-58/2008). Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė VĮ RC Kauno filialo 2012-05-29 pažyma Nr. (3.7.2.) S-3836375, kad A. Z., centrinio banko 2012-05-28 duomenimis, nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvos Respublikos teritorijoje neturi, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-03 nutartį, kuria nustatyta rūpyba N. R., patalpų nuotraukų kopijos, patvirtintos advokatės 2012-06-20, pažyma apie A. Z. gaunamą darbo užmokestį UAB „Vaisbos statyba“. Ieškovė šiais dokumentais byloje įrodinėja, kad ji ir jos sutuoktinis asmeninės nuosavybės teise gyvenamojo ploto neturi, ir tai, kad ieškovė paskirta motinos rūpintoja. Teisėjų kolegija yra tos nuomonės, kad duomenys apie tai, jog ieškovės sutuoktinis nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl šio dokumento prie bylos neprijungia. Duomenys apie ieškovės motinai 2012 -05-12 paskirtą rūpybą, teisėjo kolegijos vertinimu, nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes ieškovė ieškinio pareiškime šios aplinkybės, kaip pagrindo ieškinio reikalavimui patenkinti, nenurodė ir pagrindė savo motyvus ieškiniui patenkinti visai kitais argumentais. Ieškovės pateiktos nuotraukų fotokopijos nebuvo paminėtos ieškinio pareiškime, kaip įrodymas, patvirtinantis ieškovės gyvenimą ginčo bute nuo 1979 m., be to, ieškovė apeliaciniame skunde taip pat nenurodė, kaip šios nuotraukų kopijos ir ieškovės sutuoktinio pažyma apie darbo užmokestį patvirtina ieškovės gyvenimą ginčo bute nuo 1979 m. Todėl ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, remiantis CPK 314 str., priimti atsisakoma, nes būtinybė pateikti rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismui nenustatyta.

Civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis ginčo šalių rungimosi principo. Įgyvendindamas šį teisės principą, įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi, t. y. vadinamąją įrodinėjimo pareigą (onus probandi), bet ir šią pareigą šalims paskirstė. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

Pripažinimo gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu teisiniai pagrindai reglamentuoti CK 6.588 straipsnio 4 dalyje. Pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra gyvenamosios patalpos nuomininko artimieji giminaičiai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Kadangi nurodytame straipsnyje nepateikiama artimųjų giminaičių sampratos, aiškinant šią normą, turi būti laikomasi CK 3.135 straipsnyje apibrėžiamos artimųjų giminaičių sampratos – artimaisiais giminaičiais yra tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Byloje nėra ginčo, jog ieškovė R. Z. yra trečiojo asmens J. B. vaikaitė (b. l. 15–18), todėl ši aplinkybė laikoma įrodyta (CPK 182 str. 1 d. 5 p., 187 str. 1 d., CK 3.135 str.).

Bylos medžiaga patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b. l. 54). Remiantis pateikta byloje 1999-02-09 gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipine sutartimi (b. l. 52–53), trečiasis asmuo J. B. naudojasi ginčo patalpa nuomos pagrindu neterminuotai (CK 6.577 str. 1 d.). Todėl atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad nuomos santykiai tarp trečiojo asmens J. B. ir Vilijampolės BŪT susiklostė nuo 1999-02-09, o ne, kaip nurodo apeliantė, nuo 1975 m., pripažintinas pagrįstu. Teisėjų kolegijos vertinimu, gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinės 1999-02-09 sutarties teksto įžanginėje dalyje nurodytas 1975-11-14 raštas Nr. 262 p. nepatvirtina apeliantės motyvų, kad nuomos sutartis buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu J. B. nuo 1975 m., nes tokių duomenų byloje nėra, o minėtas raštas apeliantės nurodytos aplinkybės nepatvirtina (CK 318 str., 319 įst. Red. 1964 m. su vėlesniais pakeitimais).

Ieškovė R. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) teigia, kad ginčo bute gyvena nuo gimimo dienos (b. l. 3), tačiau šiai aplinkybei įrodyti, teisėjų kolegijos vertinimu, jokių objektyvių įrodymų byloje nepateikta. Priešingai, bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantės ir jos nepilnamečių vaikų (b. l. 19, 20) gyvenamoji vieta, apeliantės nuo 1997-03-20, ieškovės nepilnamečių vaikų A., gim. (duomenys neskelbtini), ir M., gim. (duomenys neskelbtini)., nuo gimimo dienos, deklaruota (duomenys neskelbtini). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįrodytas ieškovės argumentas, kad vien dėl galimybės ateityje gauti dėdės H. B., mirusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 137), testamentinį palikimą – butą (duomenys neskelbtini), ieškovė nuo 1997-03-20 deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nors faktiškai su šeima gyveno ginčo bute.

CK 2.17 straipsnyje išvardyti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t. y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Vienas iš būdų nustatyti asmens gyvenamąją vietą yra gauti informaciją iš Gyventojų registro, kuriame yra kaupiami duomenys apie Lietuvos Respublikos piliečių asmens duomenis, taip pat gyvenamąją vietą (1992 m. sausio 23 d. Gyventojų registro įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 1 punktas, 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas), t. y. Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikytinas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys yra nepaneigti kitų įrodymų. Apeliantė pateikė pirmosios instancijos teismui Gyventojų registro tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos bei Kauno miesto savivaldybės administracijos Dainavos seniūnijos 2011-09-28 pažymą Nr. 2011-47742-PD)-3920, kurioje ieškovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Ši pažyma yra oficialusis rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis), tačiau vertintina kartu su kitais įrodymais, ir jos įrodomoji galia gali būti paneigta kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006).

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė ne formaliai deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) , bet ir turėjo ryšį su šia gyvenamąja vieta. Ši teisėjų kolegijos išvada pagrįsta Nekilnojamo turto registro Centrinio duomenų banko 2012-12-10 išrašu, kuris patvirtina, kad remiantis paveldėjimo teisės liudijimu, 2010-12-21 reg. Nr. 6475, ieškovė įgijo paveldėjimo pagrindu asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė nuosavybės teise valdė iki 2011-09-05, o vėliau šį butą pardavė (b. l. 138–139), ir tik po to 2011-11-24 kreipėsi į teismą dėl ieškovės pripažinimo trečiojo asmens J. B. šeimos nare (b. l. 3–4 ).

Vertinant laikotarpį, per kurį ieškovė deklaravo savo ir šeimos narių gyvenamąją vietą ginčo bute (duomenys neskelbtini) , matyti, kad remiantis Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2012-01-17 pažyma Nr. (29)3V-109-2 (b. l. 64), ieškovė deklaravo gyvenamąją vietą ginčo bute iki 1997-03-20, o bute (duomenys neskelbtini), ieškovė deklaravo gyvenamąją vietą nuo 1997-03-20 iki 2011-09-28 (b. l. 13). Ieškovės sutuoktinio A. Z. gyvenamoji vieta taip pat nebuvo deklaruota ginčo bute (b. l. 14), nors ieškovė teigia, jog ginčo bute gyveno jos keturių asmenų šeima: ieškovė, jos sutuoktinis (b. l. 18) ir du nepilnamečiai vaikai (b. l. 19–20). Todėl viešas ieškovės pareiškimas apie jos gyvenamąją vietą (gyvenamosios vietos deklaraciją) labiau patvirtina, kad ieškovė nuo 1997-03-20 iki 2011-09-28 gyveno bute (duomenys neskelbtini) , o ne ginčo bute (duomenys neskelbtini) . Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija, vertindama surinktus byloje įrodymus, vadovaujasi byloje Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus veikalų ministerijos 2012-01-17 pažyma Nr. (29)3V-109-2 (b. l. 64), kuri patvirtina, kad ieškovės gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), iki 1997-03-20, o ne liudytojos B. S. paaiškinimu byloje, kuri teigia, kad ieškovė nuolat gyveno ginčo bute (b. l. 100).

Ieškovė teigia, kad bute (duomenys neskelbtini) , negyveno ir butą pardavė, nes šis 32,75 kv. m bendrojo ploto butas neatitiko ieškovės keturių asmenų šeimos poreikių. Trečiojo asmens J. B. paaiškinimu (b. l. 99), ieškovė su šeima ginčo bute gyvena viename kambaryje, o trečiasis asmuo J. B. kitame kambaryje su dukra. Trečiojo asmens paaiškinimas prieštarauja ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad senelio nuomojame bute ieškovė naudojasi dviem kambariais (b. l. 115). Iš Nekilnojamo turto registro Centrinio duomenų banko 2011-12-16 išrašo matyti, kad ginčo butas (duomenys neskelbtini), yra su krosniniu šildymu, bute įrengtas komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas, bendras buto plotas 52,51 kv. m (b. l. 54). Tad įvertinus surinktus byloje įrodymus apie patalpų būklę, teisėjų kolegijos vertinimu, yra mažai tikėtina, kad ginčo butas (duomenys neskelbtini) su daliniais patogumais (b. l. 98, 54), kuriame gyvena du ligoti žmonės – ieškovės motinos tėvas J. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 62, 64), ir jo duktė, ieškovės mama N. R. (b. l. 69), kuri yra tik 20 procentų darbinga, serga psichine liga (b. l. 119–121, 67), labiau atitiko ieškovės šeimos interesus negu butas (duomenys neskelbtini) , kuriame yra visi komunaliniai patogumai ir kuriame buvo deklaruota ieškovės ir jos vaikų gyvenamoji vieta, ir dėl to ieškovė gyveno ginčo bute, o ne deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Todėl ieškovės motyvas apie nuolatinį gyvenimą ginčo bute nuo 1979 m. atmestinas kaip neįrodytas (CPK 12, 178 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės motyvais, kad byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė savo lėšomis atliko buto remontą. Tačiau patikėjus tuo, kad ieškovė remontavo ginčo butą, labiau tikėtina, kad šiuos buto pagerinimo darbus ieškovė galėjo atlikti po to, kai pardavė butą (duomenys neskelbtini) , taigi po 2011-09-05. Todėl ieškovės paaiškinimas apie tariamai investuotas lėšas į ginčo butą nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė bute (duomenys neskelbtini) , gyveno iki 2011-09-05, o ne po to, kai buvo atliktas ginčo buto sąlygų pagerinimas, t. y. po 2011 m. Taigi labiau tikėtina, kad ieškovė apsigyveno ginčo bute po 2011 m. rugsėjo mėnesio.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės motyvais, jog faktinė aplinkybė, kad ieškovės motinai paskirta rūpyba (b. l. 119–121), nesudaro pagrindo vien šiuo pagrindu pripažinti ieškovės ginčo buto (duomenys neskelbtini), pagrindinio nuomininko trečiojo asmens J. B. šeimos nare, nes to nenumato įstatymas (CK 6.588 str.).

Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad ieškovė sumoka mokesčius už ginčo butą trečiojo asmens J. B. lėšomis (b. l. 27–34). Šios teismo išvados yra pagrįstos trečiojo asmens J. B. paaiškinimu (b. l. 99), kuris teismo posėdyje patvirtino, kad jis duoda ieškovei pinigus mokesčiams sumokėti. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nesant kitų patikimų įrodymų, jog ieškovė trečiojo asmens vardu apmoka nuomojamo būsto mokesčius savo lėšomis, nėra pagrindo pripažinti, kad šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas nustatė neteisingai (CPK 185 str.).

Negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog ieškovės šeima neatitinka Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 8str. nuostatų, yra nepagrįsta.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme nustatyta teisė į savivaldybei priklausančių ar patikėjimo teise valdomų gyvenamųjų patalpų nuomą turi specifinę socialinę prigimtį, tai yra valstybės paramos mažas pajamas turinčioms šeimoms forma. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios ar patikėjimo teise valdomos gyvenamosios patalpos sudaro savivaldybės socialinio būsto fondą, kuris turi įstatyme konkrečiai nustatytą tikslinę paskirtį – jis yra skirtas nuomoti asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Savivaldybės socialiniam fondui priklausantis būstas nuomojamas pagal įstatymo nustatyta tvarka sudarytas atskirų kategorijų asmenų eiles (Įstatymo 11 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turimą butą (duomenys neskelbtini), 2011-09-05 pardavė, šis apeliantės motyvas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir konstatuoja, kad apeliantė nuo 1997 metų negyveno ginčo bute (duomenys neskelbtini) (b. l. 13), kaip nuomininko J. B. vaikaitė ir bendrai netvarkė namų ūkį, todėl ieškovė neįgijo teisės būti pripažinta nuomininko šeimos nare pagal 1964 m. CK 329 straipsnį, šios teisės ieškovė neįgijo ir įsigaliojus 2000 m. CK (1964 m. CK 329 straipsnis, 2000 m. CK 6.588 straipsnio 1 dalis), taip pat ieškovei netaikytinos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 8str. nuostatos (CPK 185 str.).

Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.), apeliacinis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimo nekeisti.