Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vilmantui Jasiukoniui,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovui M. A., trečiajam asmeniui G. K., valstybės institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, trečiojo asmens G. K. savarankišką reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš dalies sutiko su trečiojo asmens savarankišku reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo. Paaiškino, kad jis šiuo metu nedirba ir negalės mokėti prašomų 200 eurų vaiko išlaikymui. Kokią sumą galėtų mokėti nenurodė. Paaiškino, kad jis iki 2020 m. kovo 29 d. gyvens Krikščioniškuose laikino apgyvendinimo vyrų namuose, kur jam teikiama pagal dėl priklausomybės nuo alkoholio. Jis nedirba tik gauna socialinę išmoką. Iš jo yra atskaitomas priteistas išlaikymas dukrai, skolos.

Tretysis asmuo G. K. paaiškino, kad ji yra J. L. globėja. Berniukas gyvena jų šeimoje ir jie jį išlaiko. Su pateiktu ieškiniu sutinka ir mano, kad vaikas turi teisę žinoti kas yra jo biologiniai tėvai. Sutiko, kad būtų pakeista vaiko pavardė į A.. Pateikė savarankišką reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 200 eurų kas mėnesį. Mano, kad tėvas turi pareigą teikti vaikui nors minimalų išlaikymą.

Valstybinės institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad tikslinga taikyti visas įstatymo numatytas priemones ir nustatyti nepilnamečio vaiko tėvą, kuris taip pat turėtų teikti savo vaikui išlaikymą ir dalyvauti jo auklėjime. Posėdžio metu raštu duotą išvadą palaikė ir paaiškino, kad tikslinga išspręsti tėvystės ir išlaikymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Gimimo liudijimo duomenys patvirtina, kad nepilnamečio J. L., gimusio (duomenys neskelbtini), motina įrašyta ieškovė L. L. (b.l.5) Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.147 str. 2 d. pareikšti ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali vaiko motina. Ieškovė, siekdama apginti vaiko teises, kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo.

Pagal CPK 389 str. pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartimi byloje buvo paskirta tėvystės nustatymo ekspertizė. 2018 m. gruodžio 20 d. – 2019 m. sausio 15 d. ekspertizės akte Nr. ES226/2018(01) nurodyta, kad atsakovas M. A. yra vaiko J. L. biologinis tėvas. (b.l.65-68). Atsakovas ekspertizės išvadų neginčijo. Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriuos kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą (CPK 187 str. 1 d.). Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad eksperto išvada, ieškovės paaiškinimai yra pakankami bei tinkami įrodymai teismo išvadoms pagrįsti, kad atsakovas M. A. yra vaiko J. L., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

Kai vaiko gimimas yra įregistruotas ir jame nėra duomenų apie tėvą, nustatant vaiko kilmę iš tėvo, gali būti keičiama ir vaiko pavardė, jei tėvų pavardės skirtingos. Vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu ar teismo sprendimu. (CK 3.167str.2d.).

Ieškovė nori pakeisti vaiko pavardę, atsakovas su ieškovės prašymu sutiko, todėl J. L. nustačius tėvystę, pavardė keistina ir nustatytina pavardė – A.

Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti nurodytais įrodymais, juos vertina kaip nuoseklius ir neprieštaraujančius tarpusavyje. Teismas mano, kad atsižvelgiant į prioritetines vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – tėvystės nustatymas taikomas siekiant nustatyti tikrą vaiko tėvą ir priimamas sprendimas atitinkantis vaiko interesus. Priimant sprendimą nepasikeis objektyvi tikrovė ir neturės neigiamo poveikio vaiko interesams. Tai yra susiję su svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

Trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas tenkintinas iš dalies.

Tretysis asmuo G. K. pateikė savarankišką reikalavimą ir prašo iš atsakovo priteisti jos globojamo vaiko J. L. išlaikymui po 200 eurų kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis.

Nustatyta, kad atsakovas M. A. yra J. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl privalo teikti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.).

Kaip nustatyta bylos medžiaga, vaikas J. L. yra atskirtas nuo motinos – L. L.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2YT-19009-391/2018 Vaikui J. L. yra nustatyta globa ir globėjais paskirti G. K. ir Slawomir M. K. (b.l.30-32).

Pagal Civilinio kodekso 3.192 str. 1 d. nuostatas tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtiniai padėčiai. Pagal trečiojo asmens G. K. paaiškinimą atsakovas nesirūpino vaiku, neteikė išlaikymo.

Iš atsakovo paaiškinimo, žinotina, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką- dukrą A. A. ir jai reikalinga parama, iš jo yra priteistas išlaikymas po 150 eurų kas mėnesį. Priteisdamas išlaikymą vaikui, teismas turi vadovautis CK 3.198 straipsnyje įtvirtintu vaikų lygybės principu, reiškiančiu, kad nepriklausomai nuo to, vaikai gimę iš vienos ar iš skirtingų santuokų, turi vienodą teisę į išlaikymą. Vienodos teisės į išlaikymą turėjimas, nereiškia, kad vaikams turi būti priteistas vienodas išlaikymas iš to paties išlaikyti privalančio vaikus tėvo. Konkretus išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių vaiko poreikių. CK 3.192 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų sutarimu. Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio, priteistinas išlaikymas apskaičiuojamas atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes, nusakančias vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Sprendžiant išlaikymo dydį, prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesams.

Ieškovė L. L. turi negalę, dirbti negali, gyvena Aknystos socialinės globos namuose. Iš jos sūnaus Justino išlaikymui yra priteista periodinėmis išmokomis po 38 eurus kas mėnesį (b.l.8-9). Atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo. Ieškovės ir atsakovo sūnus gyvena pas globėjus- trečiojo asmens G. K. šeimoje, kuri juo rūpinasi ir išlaiko. Atsakovas yra vaiko tėvas ir būdamas vaiko tėvu, turi pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų. Atsakovo padėtis yra geresnė nei ieškovės L. L.. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad prašomos sumos išlaikymui mokėti negali, nes jo pajamos – 377 eurų pašalpa. Jis turi mokėti teismo priteistą išlaikymą dukrai, turi skolų ir antstoliai atskaičiuoja pinigų sumas skolų gražinimui .

Išlaikymas turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui augti, vystytis, realizuoti ir tobulinti įgimtus ir įgytus gebėjimus. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Atsakovės sūnus gyvena trečiojo asmens G. K. šeimoje, kuri imasi aktyvių priemonių jo turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia pilną išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą. Be to, jiems tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nėra pagrindo perkelti sūnaus išlaikymo pareigos tik trečiajam asmeniui ir ieškovei- vaiko motinai, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.

Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiui vaikui išlaikymas kas mėnesį periodinės išmokos po 150 eurų iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet, Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.194 str., 3.208 str. ). Išlaikymas priteisiamas nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. nuo 2019 m. vasario 12 d. (CK 3.200 str.). Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Teismas pažymi, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ( motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. ( LR CK 3.201 str. 1d.)

Ieškovei L. L. pagal Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. 2.4-(NTP-2)-18-T-1241-10271 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (b.l.10). Todėl ieškovė buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų pagal įstatymą. Tačiau pagal CPK 96 str. 1 d. bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Įvertinus tai iš atsakovo į valstybės pajamas išieškotinos teisinės pagalbos (atstovavimo) išlaidos -499 eurai . Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą išieškotinas žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista pagal įstatymą ir teismo turėtos pašto išlaidos. (CPK 80, 83, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti, trečiojo asmens savarankišką reikalavimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad M. A., a.k(duomenys neskelbtini) yra L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) vaiko – J. L., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas .

Įregistruojant tėvystę J. L., pakeisti pavardę į „A“.

Priteisti iš atsakovo M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus J. L., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokėti išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokamomis po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų , nuo 2019 m. vasario 12 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti globėją G. K..

Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubai, sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.

Išieškoti iš atsakovo M. A. į valstybės biudžetą 154(vieną šimtą penkiasdešimt keturis) eurus žyminio mokesčio, 20,08eurų (dvidešimt eurų 08ct) teismo turėtų pašto išlaidų ( sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 ) ir 499(keturis šimtus devyniasdešimt devynis) eurus teisinės pagalbos išlaidų (sąskaita LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630)

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, kad Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nustatymą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.