Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens G. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos pilietis G. P., gim. 1970 m. kovo 6 d., perduotas baudžiamajam persekiojimui Austrijos Respublikai pagal Austrijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Velso prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 24 d. išduotą Europos arešto orderį (toliau – ir EAO), patikslintą 2017 m. rugsėjo 21 d. Europos arešto orderiu, byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už Austrijos Respublikos teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Austrijos Respublikos BK) 127 straipsnyje, 129 straipsnio 1 dalies Nr. 1, 15 straipsnio 1 dalyje ir 125 straipsnyje.

Teisėja, susipažinusi su pateiktais EAO, vykdymo bylos Nr. 14.3-70/15 medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje (toliau – Generalinė prokuratūra) gautas Austrijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Velso prokuratūros 2017 m. rugpjūčio 24 d. išduotas Europos arešto orderis, patikslintas 2017 m. rugsėjo 21 d. Europos arešto orderiu, byloje Nr. (duomenys neskelbtini) už Austrijos Respublikos teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas.

2. EAO nurodyta, kad G. P. įtariamas Austrijos Respublikoje padaręs dvi nusikalstamas veikas – baigtą vagystę ir pasikėsinimą su įsilaužimu bei turto sugadinimą. Šios veikos numatytos Austrijos Respublikos BK 127 straipsnyje, 129 straipsnio 1 dalies Nr. 1, 15 straipsnio 1 dalyje ir 125 straipsnyje.

2.1. G. P. įtariamas tuo, kad 2017 m. gegužės 24 d. iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), įsilaužęs į pastatą, siekdamas pasisavinti svetimus daiktus ir taip neteisėtai praturtėti pats arba praturtinti trečiuosius asmenis iš svetimo turto vagysčių, pagrobė 40 eurų grynais ir pasikėsino pagrobti 10 000 eurų vertės drabužių, bet buvo užkluptas darant nusikaltimą, todėl tebuvo sugadintas įėjimo durų cilindrinis užraktas.

2.2. Be to, jis įtariamas tuo, kad sunaikino, sugadino, suniokojo ar padarė netinkamu naudoti svetimą daiktą, kai, skubėdamas pabėgti iš minėtos nusikaltimo vietos, siekdamas sutrukdyti jį persekioti, nuplėšė (duomenys neskelbtini) architektūros biuro palėpės kopėčių apatinę dalį.

3. Ilgiausias laisvės atėmimo bausmės arba įkalinimo terminas, kurį galima skirti už šiuos nusikaltimus Austrijos Respublikoje – 3 (treji) metai.

4. Generalinės prokuratūros pareiškime dėl G. P. perdavimo Austrijos Respublikai pagal EAO nurodyta, kad šie nusikaltimai atitinka dvigubo baudžiamumo principą, nes numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 2 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje.

5. Siekiant užtikrinti G. P. perdavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsniu, 2017 m. rugsėjo 7 d. jis sulaikytas. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartimi G. P. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. rugsėjo 7 d.

6. Užtikrinant perduotino asmens teises, 2017 m. rugsėjo 18 d. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė, dalyvaujant advokatei Daliai Bukelienei, supažindino G. P. su Austrijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos jam išduoto Europos arešto orderio turiniu, taip pat jam išaiškino supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarką bei tokio perdavimo teisines pasekmes. G. P. atsisakė pareikšti savo nuomonę dėl perdavimo pagal EAO tvarkos bei specialios taisyklės taikymo ir pasirašyti. Vilniaus apygardos teisme G. P. atsisakė vykti laisva valia į Austrijos Respubliką teigdamas, kad įtarime nurodytą dieną buvo Lietuvoje ir Austrijoje negalėjo padaryti jokio nusikaltimo.

7. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs Generalinės prokuratūros pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos piliečio G. P. perdavimo Austrijos Respublikai pagal EAO, 2017 m. spalio 5 d. nutartimi nutarė jį perduoti Austrijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui. Teismas nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo EAO nevykdymo pagrindų, numatytų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų (toliau – Sprendimas 2002/584/TVR) bei Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų G. P. perduoti Austrijos Respublikai.

Motyvuojamoji dalis

9. Perduotino asmens G. P. skundas atmetamas.

9.1. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis perduoti Austrijos Respublikai Lietuvos Respublikos pilietį G. P. pagal EAO baudžiamajam persekiojimui, kuri Lietuvos apeliaciniame teisme revizuojama, atsižvelgiant į skunde išdėstytus argumentus, negali būti pripažinta nepagrįsta bei neteisėta.

9.2. EAO taikymo pagrindus ir sąlygas Lietuvos Respublikoje įteisina bei reglamentuoja Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio nuostatos. Šis straipsnis sudaro teisines prielaidas Lietuvos Respublikoje įgyvendinti jau minėtą Sprendimą 2002/584/TVR.

9.3. EAO paskirtis yra valstybių Europos Sąjungos (toliau – ES) narių tarpusavio santykiuose pakeisti visas tarptautines sutartis, reglamentuojančias ekstradicijos klausimus.

9.4. EAO yra ES valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita ES valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį, siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos bei turinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos BPK 17¹ straipsnio 1 dalis).

9.5. Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį, patikrina tik šiuos du kriterijus: 1) ar laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju Austrijos Respublikai.

9.6. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl G. P. perdavimo Austrijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui pagal Europos arešto orderį, šiuos reikalavimus įvykdė, todėl skundo argumentai dėl netinkamo įstatymo taikymo ir padarytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

9.7. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo teisėja nenustatė, kad iš Austrijos Respublikos gautame EAO ir vėliau jį patikslintame EAO, vertinant juos kaip visumą, yra esminių trūkumų dėl turinio, kurie dar reikalautų papildomos informacijos. Šiuose dokumentuose nurodyta informacija atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje EAO turiniui keliamus esminius reikalavimus. Juose suprantamai nurodytos aplinkybės, kurioms esant padarytos nusikalstamos veikos, nurodyti faktiniai bei juridiniai veikų požymiai.

9.8. Vilniaus apygardos teismas, priėmęs nutartį G. P. perduoti Austrijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui, taip pat nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos BPK 71¹, 73 straipsnių bei Sprendimo 2002/584/TVR nustatytų reikalavimų ir pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta jokių privalomo ar neprivalomo EAO nevykdymo pagrindų, kurie neleistų EAO išdavusiai Austrijos Respublikai perduoti G. P. baudžiamajam persekiojimui už šios valstybės teritorijoje galbūt padarytas nusikalstamas veikas. Aukštesnės instancijos teismo teisėja atkreipia dėmesį, jog G. P. skundo teiginiai, susiję su perdavimo procedūros išlaidomis, ir objektyviais duomenimis nepagrįsti argumentai dėl jo teisių bei interesų pažeidimo yra nepakankami skundžiamai Vilniaus apygardos teismo nutarčiai panaikinti.

9.9. G. P. prašomas perduoti kitai ES valstybei narei, siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą Austrijos Respublikoje dėl kvalifikuotos vagystės ir turto sugadinimo. Nors šios veikos neįrašytos į EAO I skirsnyje išvardintų nusikaltimų sąrašą ir nepatenka į nusikalstamų veikų, išvardintų Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje, baigtinį sąrašą, tačiau EAO nurodyti nusikaltimai atitinka dvigubo baudžiamumo principą, nes numatyti Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje (Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 4 dalis).

9.10. Atkreiptinas dėmesys, jog Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, kad EAO mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos duomenimis. Dėl to spręsdamas asmens perdavimo pagal EAO klausimą, teismas netikrina G. P. inkriminuojamos veikos įrodytumo. Šios aplinkybės bus tiriamos, vykstant baudžiamajam procesui Austrijos Respublikoje.

9.11. G. P., nesutikdamas su prokurorės pareiškimo motyvais dėl jo perdavimo pagal EAO Austrijos Respublikai, Vilniaus apygardos teisme nurodė, kad įtariamų nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo Lietuvos Respublikoje.

9.12. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja tokiam skundo argumentui pateikia savo argumentus.

9.13. Iš pateiktos medžiagos dėl G. P. perdavimo Austrijos Respublikai pagal EAO matyti, jog jo asmens tapatybė nustatyta pagal įvykio vietoje rastus pirštų atspaudus (Europolo informacija). Nors Vilniaus apygardos teismo posėdyje G. P. aiškino jam inkriminuojamų veikų negalėjęs padaryti, nes EAO nurodytą dieną buvo Lietuvoje, tačiau negalėjo pagrįsti savo versijos ir nurodyti, kokioje poliklinikoje bei pas kokį gydytoją jis lankėsi. Tokių jo teiginius patvirtinančių medicininių dokumentų G. P. nepateikė nė vienam teismui, taip pat nesudarė sąlygų Vilniaus apygardos teismui tokius dokumentus, jeigu jie būtų, išreikalauti iš gydymo įstaigos. Dėl šios priežasties G. P. skundo argumentas, kad jis 2017 m. gegužės 24 d. buvo Lietuvoje, nėra svaresnis už Austrijos Respublikos išduotame EAO esančius duomenis, jog tuo metu jis buvo Austrijos Respublikoje ir įtariamas ten padaręs nusikalstamas veikas. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, nurodydama šiuos duomenis, nepasisako dėl jų įrodomosios reikšmės, nes tikrąsias įvykio aplinkybes nustatys kompetentinga Austrijos Respublikos teisminė institucija.

9.14. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja konstatuoja, kad turima informacija apie G. P. inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus yra pakankama sprendimui pagal pateiktą EAO priimti.

9.15. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra teisinio pagrindo jos naikinti skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.