Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. (A. T.) ieškinį atsakovei I. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdyje ieškovas pateikė paaiškinimus.

5. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant, apie teismo posėdį jai pranešta asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

6. Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 3541). A. T. neturi pilietybės, turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, I. T. yra Baltarusijos Respublikos pilietė. Bylos duomenimis, šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. Sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 29 straipsniu, byla dėl santuokos nutraukimo teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 268 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė sutinka su ieškiniu, sprendimas surašomas sutrumpintais motyvais.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

9. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

10. Ieškovas teigia, kad išsiskyrė sutuoktinių požiūriai į santuokinį gyvenimą, bendro ūkio vedimą, šeimos materialines ir dvasines vertybes, sutuoktinių pareigas šeimoje. 5 metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, išsaugoti šeimos nebeįmanoma. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo. Teismas, įvertinęs tai, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, sutuoktiniai negyvena kartu 5 metus ir neveda bendro ūkio, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

11. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka faktiškai iširusi, todėl netikslinga šalims skirti terminą susitaikyti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, A. T. ir I. T. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 3541), nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

12. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė nepareiškė nuomonės dėl pavardės po santuokos nutraukimo, sutinka su ieškiniu. Todėl ieškovo prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovui A. T. (A. T.) paliktina jo pavardė „T.“, o atsakovei paliktina santuokinė pavardė – „T.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

13. Ieškovas išlaikymo buvusiems sutuoktiniams priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir prievolių kreditoriams vykdymo

14. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis).

15. Valstybės įmonių Registrų centro ir „Regitra“ bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto neįgijo, nepadengtų kreditorinių įsipareigojimų neturi, todėl turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimo vykdymo klausimai šioje byloje nesprendžiami (CPK 178 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų

16. Ieškovas nurodė, kad šalys santuokoje nesusilaukė vaikų. Ieškovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. Č.-T., kurios motina yra K. Č.. Iš Gyventojų registro duomenų nustatyta, kad bendrų vaikų šalys nesusilaukė, todėl nespręstini klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymu bei išlaikymo priteisimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

18. Ieškiniu reiškiamas neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susiję reikalavimai, už kuriuos mokėtinas bendras 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

19. Ieškovas, kreipdamasis į teismą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai (100 proc.), ieškovui iš atsakovės priteistina 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20. Ieškovas nepateikė kitų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jos nėra paskirstomos.

21. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 5,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovo A. T. (A. T.) (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 3541), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. T. (A. T.) palikti pavardę – „T.“, atsakovei I. T. palikti santuokinę pavardę – „T.“.

Priteisti iš atsakovės I. T. ieškovui A. T. (A. T.) 75 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės I. T. į valstybės biudžetą 5,37 Eur pašto išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Swedbank“, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.