Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nepilnamečių kaltinamųjų atstovei pagal įstatymą ir civ. atsakovei A. A.

Kėdainių r. vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Danisevičienei , Inai Aleksandravičei,

A. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, Kėdainių profesinio rengimo centro moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2007-03-28 pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 5 mėn., įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose ir tęsti mokslą, teistumas išnykęs,

T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, niekur nedirbantis ir nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 2009-03-31 pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėn., įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val.. būti namuose ir mokytis, 2009-12-02 teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 paras arešto, bausmę atlikęs (b.l.25, t.2), teistumas neišnykęs;

K. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) suvirintoju, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2001-03-14 pagal LR BK 118 str. 1 d. 4 d. l/a 9 metams; 2003-09-12 teismo nutartimi jo nusikalstama veika iš BK 118 str. 1 d. perkvalifikuota į 2000 m. BK 149 str. 1 d., paskirta bausmė l/a 3 metams; iš BK 118 str. 4 d. veika perkvalifikuota į 2000 m. BK 149 str. 4 d. ir paskirta l/a bausmė 7 metams; iš BK 118 str. 4 d. dėl seksualinio prievartavimo veika perkvalifikuota į 2000 m. BK 150 str. 4 d. ir paskirta l/a bausmė 6 metams; BK 63 str. 4 d. bausmes subendrinus, paskirta galutinė 8 metų laisvės atėmimo bausmė; 2003 m. spalio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi paskirtas bausmes BK 63 str. 1, 2 p. subendrinus apėmimo būdu, paskirta 7 metų l/a bausmė; 2007-12-18 paleistas iš Marijampolės pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji K. A., T. A. ir A. A. 2009-05-20 per laikotarpį nuo 19 val. iki 19,20 val., Z. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, K. A. kumščiu 1 kartą sudavė nukentėjusiai Z. A. į kairės pusės žandą, o T. A. ne daugiau 7 kartus, o A. A. ne daugiau kaip 2 kartus, įspyrė Z. A. į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais sukeldami nukentėjusiai fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. A. padaręs nusikaltimą, fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiai, iš esmės kaltu prisipažino ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su tėvu, mama ir 4 broliais ir seserimis, viso septyniese. Nukentėjusius pažįsta, jie kaimynai, nepiktuoju. Parodė, kad 2009-05-20 buvo blaivus, apie 19 val. grįžęs namo ir iš sesers sužinojo, kad dieną buvo įvykęs konfliktas su kaimyne Z. A. dėl to, kad ji bendrame balkone numėtė jų šeimos padžiautus drabužius. Todėl tėvas ir jis apie 19,20 val. ėjo pas nukentėjusią dėl to aiškintis. Kaimynė Z. A. pati įsileido į butą, esantį (duomenys neskelbtini), niekas jos buto durų nespardė, netraukė, niekas nesikoliojo. Jai atidarius duris, jie įėjo į buto vidų, jis atėmė iš nukentėjusios lazdą, tačiau lazda jis nieko nemušė, pripažįsta, kad jis dėl įvykusio konflikto ryte, kaimynei įspyrė apie du kartus į įvairias kūno vietas. Nurodė, kad su nukentėjusiais susitaikė, jų atsiprašė.

Kaltinamasis T. A. kaltu padaręs nusikaltimą, fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiems, prisipažino ir parodė, kad jis minėtą dieną į nukentėjusios butą ėjo taip pat išsiaiškinti dėl tą dieną įvykusio konflikto tarp jo sesers bei motinos ir kaimynės Z. A.. Pripažįsta, kad bute buvo įėję visi trys, jis su broliu Z. A. įspyrė į įvairias kūno vietas, kiek kartų jis įspyrė nepamena, tačiau abu ne daugiau kaip devynis kartus, nurodė, kad jis kumščiu, o ne lazda sudavė gulinčiam nukentėjusiam P. į šoną. Nurodė, kad su nukentėjusiais susitaikė, jų atsiprašė.

Kaltinamasis K. A. kaltu padaręs nusikaltimą, fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiai, prisipažino ir parodė, kad nukentėjusius, pažįsta, niekada nebuvo su jais piktuoju. G. P. pažįsta apie 20 metų, o Z. A. apie 2 metus, gyvena kaimynystėje. 2009-05-20 buvo blaivus. Kuomet vakare grįžo namo iš darbo, bute dukra pasakė, kad dienos metu Z. A. iškoliojo mamą, sakė, kad Z. A. rūbai bendrame balkone džiūsta 3-4 dienas, todėl ji negalinti pasidžiauti savo rūbų. Sakė, kad niekas į butą neįsileidžia, Z. A. geria visas dienas, todėl ji pati nuėmusi jos rūbus, padėjo juos ant kėdės, savo rūbus pasidžiovė, o Z. A. juos numetė ant žemės ir išpurvino. Todėl pradžioje jis vienas nuėjo pas Z. A. dėl to išsiaiškinti, kodėl ši numetusi ir išpurvinusi rūbus. Pabeldęs į jos buto duris, įėjo į butą, durys buvo nerakintos. Bute vyko išgertuvės. Jis klausė nukentėjusios, kodėl ji numetė žmonos padžiautus rūbus, tuomet G. P. pradėjo rėkti, griebė jam už krūtinės. Tuomet jis išėjo namo, o Z. A. išlėkė iš paskos, iškoliojo visokiais žiauriais necenzūriniais žodžiais. Maždaug po pusvalandžio - valandos jis ėjo į tualetą, matė, kaip T. klebeno nukentėjusios buto durų rankeną, jis taip pat beldėsi su kumščiu į nukentėjusios butą, tikslu užeiti ir išsiaiškinti dėl tų pačių numestų skalbinių, nes jos bute nėra skambučio, bendrabutyje pas nieką nėra skambučių. Nukentėjusiai atidarius duris jis vieną kartą ranka, gal delnu ar kumščiu, sudavė nukentėjusiai į veido sritį. Ar vaikai įspyrė nukentėjusiai nematė. Parodė, kad jis nesikeikė nes buvo blaivus. Nurodė, kad su nukentėjusiais susitaikė, jų atsiprašė.

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltė padarius minėtą nusikaltimą pilnai įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais.

Nukentėjusi Z. A., parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, yra kaimynai, nepiktuoju, iki įvykio nekonfliktavo. Parodė, kad 2009-05-20 pas ją į svečius buvo atvažiavę vaikų krikšto tėvai, jie vaišinosi, buvo išgėrę. Atėjęs jos vaikas pasakė, kad bendrame balkone išmėtyti jų padžiauti rūbai tuomet ji išėjo į koridorių, kur buvo E. A. ir motina A. A.. Paklausė jų, kodėl balkone išmėtyti rūbai. E. pradėjo koliotis, motina nieko nesakė. Kilo konfliktas, ji pasakė, kad ji prižiūri balkoną, jame pati yra ištempusi virves skalbiniams džiauti, tuomet E. pasakė, kad nusipjauk ir pasiimk tas virves. Taip ji padarė, virves nupjovė ir pasiėmė, o jų padžiauti drabužiai nukrito ant grindų. Tuomet E. pagrasino, „palauk, grįš tėvas, pamatysi kas tau bus“. Parodė, kad maždaug po 18 val. į butą įlėkė vienas K. A., nes buto durys buvo nerakintos. Jis rėkė, jos sugyventinis G. P. jį ramino, liepė išeiti iš buto, tuomet K. A. kumščiu trenkė sugyventiniui į akį ir išėjo iš buto. Po pusvalandžio išgirdo spardant duris, nes buto durys buvo užrakintos, duryse skambučio nėra, tuomet ji pradarė duris, K. A. nustūmė ją nuo durų ir iš karto trenkė vieną kartą kumščiu į kairės pusės žandą, nuo ko ji parkrito koridoriuje. Tuomet visi trys kaltinamieji įlėkė į kambarį, sugyventinis miegojo ant lovos. T. rankose turėjo lazdą, kurią atsinešė su savimi, ir trenkė lazda gulinčiam G. P. per nugarą. Ji pasikėlė nuo grindų, ėjo raminti, tuomet jai kažkuris spyrė į nugarą, kas spyrė nematė, ji nugriuvo prie spintos. Tuomet ją pradėjo spardyti T. ir A. į įvairias kūno vietas. T. spyrė daug kartų, A. gal porą kartų įspyrė. Nurodė, kad buvo iškviesta greitoji, buvo nuvežta į ligoninės priimamąjį. Nurodė, kad jai suduoti smūgiai sukėlė fizinį skausmą. Nurodė, kad visi trys kaltinamieji jos atsiprašė, ji atleidžia jiems, taikosi ir nori gyventi ateityje kaimyniškai, draugiškai. Patvirtino, kad minėtas konfliktas įvyko dėl nieko – dėl skalbinių virvės. Kaltinamieji atėjo išsiaiškinti dėl tos virvės ir nukritusių skalbinių, nes E. tėvui pasakė apie dieną įvykusį konfliktą dėl skalbinių. Jokio civ. ieškinio ji nereiškia.

Nukentėjęs G. P. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, yra kaimynai, nepiktuoju. Parodė, kad 2009-05-20 apie 17.30 val. stipriai girtas grįžo namo iš darbo, namuose dar gėrė alaus. Netrukus pas juos į butą atėjo K. A., pradėjo konfliktuoti su jo sugyventine dėl bendrame balkone išmėtytų drabužių. Jis su K. A. susistumdė, K. A. jam vieną kartą rodos trenkė į veidą, tačiau dėl to jam jokių pretenzijų neturi. Po ko K. A. išėjo, o jis atsigulė miegoti. Nurodė, kad jis miegojo, nieko nematė, smūgių nejautė, tačiau kai atsikėlė skaudėjo kairį šoną. Pas medikus nesikreipė. Nurodė, kad kai atsikėlė sugyventinė jau buvo grįžusi iš ligoninės, ji buvo su mėlyne kairėje veido pusėje. Sugyventinė pasakė, kad ją sumušė A., grįžę į butą. Nurodė, kad jis jokių pretenzijų kaltinamiesiems neturi, civilinio ieškinio nereiškia, jiems atleidžia, jis jokio pareiškimo policijai nerašė ir nerašys.

Liudytoja N. B. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamuosius ir nukentėjusius pažįsta, nepiktuoju. Nurodė, kad 2009-05-20 visą dieną buvo namuose, niekur nebuvo išėjusi, jokio triukšmo negirdėjo. Nurodė, kad jos butas tame pačiame koridoriuje kaip ir A. bei nukentėjusių. Vakare apie 20 val. nuėjusi pas Z. A. rado ją ir jos sugyventinį bute sumuštus. G. P. gulėjo lovoje pamušta akimi, su juo nekalbėjusi, o Z. A. dejavo, veidas buvo sumuštas, stipriai patynęs, mėlynas žandas, akis. Ji pasakė, kad juos sumušė A., tėvas ir du sūnūs. Parodė, kad einant pas Z. A. matė stovint T. ir A. A., tėvo nebuvo, bendrame bendrabučio koridoriuje, bet ne prie nukentėjusios buto durų. Praeinant girdėjo vieną iš jų sakant, „geras smūgis buvo“. Nurodė, kad Z. A. sakė, kad konfliktas su A. kilo dėl rūbams pakabinamų virvių.

Liudytoja K. K., parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamuosius ir nukentėjusius pažįsta, nepiktuoju, gyvena su jais kaimynystėje, tame pačiame bendrabučio aukšte. Parodė, kad 2009-05-20 ji buvo namuose. Apie 16-17 val. girdėjo bendrame balkone konfliktą tarp E. A. ir Z. A.. Jos konfliktavo dėl išmėtytų balkone drabužių. E. A. nueidama Z. A. pasakė, „nu palauk, tėvas grįš“. Maždaug po pusantros valandos rengdama savo vaiką, buto durys buvo praviros, išgirdo bildesį, trenksmą. Girdėjo K. A. sakant, „atidaryk duris, pasišnekėsime“. Po kiek laiko matė visus 3 A. einančius link Z. A. buto durų bei girdėjo rėkiančią Z. A., „baikit, baikit, ką čia darot, nemuškit“. Maždaug po 15 minučių ėjo į bendrą virtuvę, sutiko Z. A., kuri atrodė nekaip, buvo susiėmusi už klubų, sumušta, ji pasakė, kad ją sumušė K. A. su savo vaikais dėl virvių rūbams balkone džiauti. Parodė, kad būtų spardomos durys tikrai nematė, K. A. durų nelaužė, girdėjo kaip jis plūdosi, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Didelis triukšmas nebuvo sukeltas, kad reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį. Kaimynai susirinko tik po valandos aptarti įvykio, dėl įvykio jos poilsis nebuvo sutrikdytas, dėl to jokių problemų nebuvo. Kažkuris iš A. lazdą turėjo, bet kuris negali pasakyti.

Liudytoja E. A., parodė, kad kaltinamieji - broliai ir tėvas. Nukentėjusius pažįsta, nepiktuoju. Parodė, kad 2009-05-20 apie 17 val. nukentėjusi bendrame balkone numėtė nuo virvių jų padžiautus rūbus. Dėl to kilo konfliktas, Z. A. puolė ant mamos, ji mamą užstojo, tuomet Z. A. iškoliojo ją, o ji -Z. A.. Konfliktas kilo tik dėl numėtytų balkone rūbų. Ji pasakė Z. A., kad apie konfliktą pasakys tėčiui, kuomet jis sugrįš. Vakare grįžus tėčiui ji pasakė apie įvykusį konfliktą su Z. A., pasakė, kad Z. A. koliojo mamą, numėtė balkone jų padžiautus rūbus. Tėtis labai susinervino ir vienas išėjo aiškintis pas Z. A.. Ji su mama liko namie, girdėjo kaip tėvas su Z. A. vienas kitą koliojo. Kaip buvo atimta lazda iš Z. ji nematė, tik grįžęs brolis A. pasakė, jog lazdą atėmė iš Z. Bendrabučio koridoriuje iš tiesų taip buvo, koliojosi visi dėl numestų rūbų. Parodė, kad mama girtauja, tėtis negeria, jis vienintelis dirba, juos išlaiko, tėtis jiems yra geras. Mama ne kartą buvo gydoma nuo alkoholizmo.

Liudytoja R. V., parodė, kad pažįsta kaltinamuosius ir nukentėjusius, nepiktuoju. Dirba Kėdainių bendruomenės socialiniame centre socialine darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis. Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, pirmame aukšte. Kaltinamųjų šeimoje lankosi per savaitę 3-4 kartus. A. A. smarkiai geria. 2009-05-21 ryte pas ją į kabinetą atėjo A. A., kuri pasakė, kad 2009-05-20 kilo konfliktas su Z. A. dėl skalbinių, kadangi ji geria kelias savaites, todėl A. nukabino jos rūbus ir pasidžiovė savo rūbus bendrame balkone, o Z. A. juos numetusi nuo virvių ant grindų. Todėl jos vyras K. A. ir sūnūs T. ir A. ėjo pas Z. A. dėl to aiškintis bei susimušė. Nuėjusi pas Z. A. pasidomėti, rado ją sumuštą, buvo stipriai sumuštas veidas. Ji pasakė, kad ją sumušė K. A..

Liudytoja J. S., parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Pažįsta kaltinamuosius ir nukentėjusius, nepiktuoju. Žino, jog 2009-05-20 K. A. ir Z. A. susipyko, matė K. A. bendrabučio bendrame koridoriuje petimi stumiant Z. A. buto duris, jis nesidaužė, nesikeikė. Ji nuėjusi į savo kambarį, nematė, ar Z. A. buvo atidariusi duris. Maždaug po 20 minučių bendrabučio koridoriuje sutiko sumuštą Z. A., ji prašė iškviesti greitąją. G. jos telefonu iškvietė greitąją pagalbą. Parodė, kad ji negirdėjo, kad K. A. keiktųsi. Nebuvo sukeltas toks triukšmas, kuris galėtų sutrikdyti poilsį. Į koridorių ji išėjo pati, o ne dėl triukšmo.

Liudytoja V. P. parodė, kad pažįsta ir kaltinamuosius, ir nukentėjusius, su jais nepiktuoju. Gyvena (duomenys neskelbtini). 2009-05-20 pavakary, tikslaus laiko nepamena, su kaimyne M. T. koridoriuje gėrė kavą. Matė kaip iš buto išėjo visi kaltinamieji ir nuėjo prie Z. A. buto durų. Kažkuris iš kaltinamųjų, kuris nepamena, pradėjo spardyti Z. A. buto duris, įspyrė 2-3 kartus, spardymas jokio triukšmo nesukėlė, taip pat beldė į duris. Prie nukentėjusios buto durų kaltinamieji nesikeikė. Nukentėjusiai atidarius duris, K. A. jai trenkė, po ko ji nugriuvo. Kur trenkė nematė. Visi kaltinamieji įėjo į butą. Kas vyko bute nematė. Vėliau matė sumuštą Z. A., buvo mėlynas ištynęs veidas, skundėsi, kad skauda šonus. Ji pasakė, kad konfliktas su A. įvyko dėl virvių. Sakė, kad ją mušė bachurai. Nukentėjusi rodos buvo išgėrusi, ar kaltinamieji buvo išgėrę negali pasakyti. Dėl šio konflikto jai nekilo jokių nepatogumų, koridoriuje nebuvo sukelta didelio triukšmo. Kad būtų sumuštas G. P., Z. A. nieko nesakė. Matė kaip A. A. iš nukentėjusios buto išsinešė lazdą, o į butą ėjo tikrai be lazdos. Žino, kad šiuo metu jie bendrauja toliau, yra nepiktuoju.

Liudytoja M. T., parodė, kad pažįsta kaltinamuosius ir nukentėjusius, nepiktuoju. Gyvena (duomenys neskelbtini). 2009-05-20 pavakary, tikslaus laiko nepamena, su kaimyne koridoriuje gėrė kavą. Matė kaip vienas K. A. baladojo kumščiu nukentėjusios buto duris. Jis buvo įleistas į butą, bute triukšmo negirdėjo. Po to su kaimyne G. išėjo pasivaikščioti, o kuomet grįžo kaimynė K. pakvietė pažiūrėti kas atsitiko Z. A.. Jos veidas buvo visas mėlynas, ištinęs, paakiai pajuodę, ji pasakė, kad ją sumušė K. su vaikais dėl nieko. Prieš tai dienos metu girdėjo Z. A. šaukiant ant E. A. kodėl jos skalbiniai nuimti. Girdėjo E. sakant, : „kai grįš tėvas viską papasakosiu“. Žino, kad šiuo metu jie vėl normaliai bendrauja, nesipyksta.

Nepilnamečių kaltinamųjų A. ir T. A. atstovė pagal įstatymą A. A. paaiškino, kad vaikai jos klauso, pripažįsta, jog ji vartoja alkoholį. Nurodė, kad šiuo metu šeimos maitintojas yra jos vyras K. A., kuris dirba, maitina šeimą. Patvirtino, jog minėtą dieną konfliktas pirmiausiai įvyko tarp jos, ir jos dukros E., su nukentėjusia dėl balkone sukabintų skalbinių. Nukentėjusi bendrame balkone buvo sukabinusi skalbinius, ji gėrė tris dienas, skalbinių nenusiėmė, o jos neturėjo kur sukabinti skalbinius. Nukentėjusi jas iškoliojo, numetė jų skalbinius, todėl dukra pasakė, kai grįš tėvas iš darbo ji apie tai jam pasakys. Tėvui, K. A., grįžus dukra viską papasakojo, jis buvo blaivus ir išėjo su kaimyne išsiaiškinti.

Kėdainių r. vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Daiva Danisevičienė patvirtino, jog A. šeimoje padėtis pasitaisė tik tėvui grįžus iš įkalinimo vietos, kuris rūpinasi šeima, vaikais, juos išlaiko, vaikai tėvo klauso, todėl tėvui paskyrus realią l/a bausmę, vaikai būtų paimti į vaikų namus, kadangi A. A. piktnaudžiauja alkoholiu.

Iš byloje esančios Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kėdainių poskyrio, teismo medicinos 2009-07-15 specialisto išvados Nr. G155/09(12) matyti, kad apžiūrėjus nukentėjusiąją (apžiūrai atvyko 2009-07-08) Z. A., jokių kūno sužalojimų nekonstatuota, atvežta VšĮ Kėdainių ligoninės greitosios med. pagalbos į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių nuo apžiūros atsisakė (ambulatorinėje kortelėje jokių sužalojimų neaprašyta); konstatuota, kad jei Z. A. buvo suduotas smūgis į galvą, ji buvo spardoma, tai jai buvo sukeltas fizinis skausmas (b.l.15-16, t.1);

Iš byloje esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji Z. A. patvirtino savo duotus parodymus, parodė, kaip ji laikė buto duris, kad neįeitų A., parodė vietą kur nuo pirmojo K. A. smūgio į veidą ji parkrito, parodė vietas kurioje buvo mušamas T. A. jos sugyventinis ir kur ji buvo spardoma T. ir A. A. (b.l.10-13, t.1);

Iš teisiamojo posėdžio metu atliktos ir pateikto ekspertizės akto 2010-02-19 matyti, kad 2 smūgių sudavimas mediniu pagaliu G. P. į nugaros sritį nukentėjusiam sukėlė fizinį skausmą (b.l. 24,t.2 ).

Iš byloje esančio 2009-07-02 protokolo -pareiškimo (b.l.3, t.1) matyti, kad nukentėjusi Z. A. prašo nubausti A. už jos sumušimą. Byloje G. P. skundo -prašymo nubausti A. nėra.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamieji padarė minėtą nusikaltimą, t.y. visi trys kaltinamieji 2009-05-20 per laikotarpį nuo 19val. iki 19,20 val, Z. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, K. A. kumščiu 1 kartą sudavė nukentėjusiai Z. A. į kairės pusės žandą, o T. A. ne daugiau 7 kartus, o A. A. ne daugiau kaip 2 kartus, įspyrė Z. A. į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais sukeldami nukentėjusiai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veika kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1d. Pagal LR BK 284str. 1d. yra baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis tas, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, nusikaltimo baigtumo momentas siejamas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko veiksmų – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jeigu daroma išvada, kad BK 284 str. 1 d. dispozicijoje numatyti kaltininko veiksmai viešoje vietoje neturėjo realios įtakos visuomenės rimčiai ar tvarkai, o kaltininko veiksmų tyčia buvo apspręsta asmeninių motyvų ir jais nebuvo siekiama pažeisti viešąją tvarką, kaltininko veiksmai turi būti kvalifikuojami tik pagal tuos BK straipsnius, kurie numato atskirą atsakomybę už jų padarymą – šiuo atveju pagal BK 140 str. 1d., nes nukentėjusiems dėl suduotų smūgių buvo sukeltas fizinis skausmas. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis LR BPK 6 str. 2 d., ir 3 d. ir 20 str. 5 d., ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad visi trys kaltinamieji savo veiksmais nesiekė tyčia (neturėjo nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios) sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, jie buvo sąlygoti asmeninių paskatų bei motyvų dėl nesutarimų su kaimynais - nukentėjusiais, dėl minėtą dieną įvykusio konflikto t.y. dėl bendrame balkone išmėtytų A. skalbinių, bei nupjautų skalbiniams džiauti virvių – šią aplinkybę, patvirtino visi trys kaltinamieji, patvirtino abu nukentėję, bei patvirtino visi teisiamojo posėdžio metu apklausti 7 liudytojai bei nepilnamečių kaltinamųjų atstovė pagal įstatymą A. A.. Nusikalstamos veikos motyvai yra esminis požymis, atribojantis viešosios tvarkos pažeidimą kaip nusikaltimą nuo nusikaltimo žmogaus sveikatai. Teisiamojo posėdžio metu išanalizavus įrodymų visumą neginčytinai nustatyta, kad kaltinamųjų veiksmais akivaizdžiai viešoji tvarka nebuvo pažeista, nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis arba tvarka, taip pat kaltinamųjų tyčia nebuvo nukreipta pažeisti viešąją tvarką, demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyti visuomeninę rimtį. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamieji ir nukentėję gyvena tame pačiame bendrabutyje, tame pačiame aukšte, bei, kad minėtą dieną kaltinamieji ėjo pas nukentėjusią į namus išsiaiškinti dėl dienos metu įvykusio konflikto tarp E. A., A. A. ir nukentėjusios, dėl bendrame balkone išmėtytų skalbinių bei skalbiniams džiauti virvės t.y. dėl nukentėjusios netinkamo elgesio, tai patvirtino ir visi trys kaltinamieji ir abu nukentėję, tai patvirtino byloje visi apklausti liudytojai, kad tarp kaimynų konfliktas įvyko dėl išmėtytų skalbinių, bei skalbiniams džiauti virvės. Nustatyta, kad dėl minėtos skalbiniams džiauti virvės konfliktas vyko ir dienos metu, pirmiausiai tarp nukentėjusios ir A. bei jos dukros A., kuri grįžus tėvui pasakė apie įvykusį konfliktą, vėliau tarp kaltinamųjų ir nukentėjusių. Teismas daro išvadą, kad kaltinamieji naudojo smurtą nukentėjusių atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Patys nukentėję tai patvirtino, jog su kaltinamaisiais tą dieną konfliktavo dėl išmėtytų skalbinių ir skalbiniams džiauti virvės. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad minėtą dieną įvyko net trys konfliktai dėl bendrame balkone išmėtytų skalbinių ir skalbiniams džiauti virvės, pirmiausiai tarp nukentėjusios ir A. bei A., vėliau tarp nukentėjusių ir K. A. ir dar vėliau tarp nukentėjusių ir visų trijų kaltinamųjų, t.y. aptartas incidentas tą dieną tarp kaimynų – nukentėjusių ir kaltinamųjų šeimos buvo ilgalaikis, į incidentą buvo įtraukti įvairiomis formomis šeimos nariai. Bet kuriuo atveju visi paminėti bylos duomenys duoda pagrindą teigti, kad kaltinamųjų veiksmai buvo visų pirma prieš nukentėjusią Z. A., jos sugyventinį ir apspręsti asmeninių paskatų, byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamųjų tyčia būtų nukreipta į viešos tvarkos pažeidimą. Teisiamojo posėdžio metu nėra nustatyta, kad kaltinamieji tyčia siekė sukelti ir savo elgesiu sukėlė įstatyme numatytas pasekmes - sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Priešingai, teisiamojo posėdžio metu apklausti visi 7 liudytojai, kaimynai parodė, kad triukšmo, kad reiktų atkreipti dėmesį negirdėjo, jų poilsis nei gyvensena sutrikdyta nebuvo. Teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, bei veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad visi trys kaltinamieji Z. A. sukėlė fizinį skausmą , o kaltinamasis T. A. ir G. P., sukėlė fizinį skausmą, dėl asmeninių paskatų, t.y. kilusio tarpusavio konflikto metu suduodami smūgius.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems buvo inkriminuota, kad T. ir A. A. ne daugiau 9 kartus įspyrė nukentėjusiai, tačiau teisiamojo posėdžio metu buvo nustatyta, kad nukentėjusiai buvo įspirta abiejų kaltinamųjų ne daugiau 9 kartų , iš jų - T. A. ne daugiau 7 kartus, o A. A. ne daugiau kaip 2 kartus, įspyrė Z. A. į įvairias kūno vietas, teismas tikslina minėtą aplinkybę ( BPK 305str,) nes patikslinus minėtą aplinkybę įstatymas nepažeidžiamas, faktinės bylos aplinkybės nesikeičia, kaltinamųjų teisės nesuvaržomos. Teisiamojo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad G. P. T. A. sudavė du kartus į nugarą ne kumščiu kaip jis pats nurodė, o pagaliu, tai patvirtino teisiamojo posėdžio metu nukentėjusi, kuri nurodė, kad ji gerai matė šių smūgių sudavimą, netikėti nukentėjusios nuosekliais parodymais teismas neturi pagrindo.

Kaltinamųjų nusikalstama veika, t.y. nusikaltimo padarymo metu pagal pasekmes, turi būti vertinama tik kaip nusikaltimas prieš asmenį , numatytas LR BK 140 str.1 d. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusios Z. A. pareiškime (skunde) yra aiškiai išdėstytas nukentėjusios prašymas, kad kaltinamieji atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus ir būtų nubausti (b. l. 3,4 t.1), nes baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 140 str.1d. galima tik esant nukentėjusio skundui ( LR BPK 407str.), gi nukentėjusio G. P. skundo byloje nėra ( LR BPK 407str.); Todėl esant minėtoms aplinkybėms visų trijų kaltinamųjų veika iš LR BK 284 str.1d. perkvalifikuotina į LR BK 140str.1d. ( dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiai Z. A.). Esant minėtoms aplinkybėms iš kaltinamųjų kaltinimo šalintina kaltinimo dalis, kad kaltinamieji bendrame koridoriuje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, K. A. plūdosi necenzūriškais žodžiais, spardė buto duris, įsibrovė į butą, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Paminėti veiksmai nevertinami kaip sudarantys nusikalstamų veikų numatytų LR BK 284str.1d. ar 2d. sudėtis. Teisiamojo posėdžio metu be to ir nesurinkta objektyvių neginčytinų įrodymų, kad kaltinamasis K. A. plūdosi necenzūriškais žodžiais, spardė buto duris, bei visi trys kaltinamieji sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad K. A. baladojo nukentėjusios buto duris (buto duryse nėra skambučio), siekdamas įeiti į butą išsiaiškinti, jis pats teigė, kad baladojo kumščiu, teisiamojo posėdžio metu 6 liudytojai patvirtino, kad durys nebuvo spardomos, triukšmo nebuvo, tik viena liudytoja V. P. parodė, kad K. A. būdamas prie durų įspyrė į duris 2-3 kartus, tačiau tuo triukšmo sukelta nebuvo; taip pat teisiamojo posėdžio metu nei kaltinamieji, nei nukentėję nepatvirtino, kad kaltinamasis K. A. plūdosi necenzūriškias žodžiais, to nepatvirtino ir 6 įvykį matę liudytojai, tik viena liudytoja K. K., girdėjo, kaip K. A. prašė nukentėjusios „atidaryk duris pašnekėsime“ durų tikrai nespardė, tačiau prie durų keikėsi necenzūriškais žodžiais, nurodė, kad dėl įvykio jokių problemų nebuvo, jos poilsis nebuvo sutrikdytas.

Teisiamojo posėdžio metu, iki baigiamųjų kalbų pabaigos, nukentėjusi nurodė, kad ji susitaiko su kaltinamaisiais, prašo bylą kaltinamųjų atžvilgiu nutraukti (LR BPK 417str.2d.),kaltinamieji taip pat nurodė, kad susitaikė su nukentėjusia, jos atsiprašė, prašo bylą nutraukti. Todėl esant minėtoms aplinkybėms, kadangi nukentėjusi susitaikė su kaltinamaisiais, vadovaujantis LR BPK 416 str. 3 d. ir LR BPK 3str.1d.5p. baudžiamoji byla visų trijų kaltinamųjų atžvilgiu (dėl nukentėjusiai Z. A. fizinio skausmo sukėlimo) nutrauktina. Kadangi LR BK 140str.3d. nustatyta, kad už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveiktos sutrikdymą asmuo atsako tik tuomet, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Byloje nėra nukentėjusio G. P. pareiškimo patraukti kaltinamąjį T. A. baudžiamojon atsakomybės, nėra ir prokuroro reikalavimo, priešingai, teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs nurodė, kad jokių pretenzijų jis kaltinamiesiems neturi, jis nerašė pareiškimo policijai ir nerašys, byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs nepageidavo dėl kaltinamojo T. A. veikos – dviejų smūgių sudavimo, sukeliant jam fizinį skausmą, pradėti procesą, teisiamojo posėdžio metu, jis taip pat nurodė, kad jokių pretenzijų kaltinamiesiems neturi. Prokuroras motyvuoto reikalavimo nepateikė. Todėl esant paminėtoms aplinkybėms kaltinamojo T. A. atžvilgiu bylos dalis dėl G. P. sukelto fizinio skausmo negalimas dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 str.1d., todėl baudžiamoji byla (procesas) šioje dalyje nutraukiama ( BPK 3 str. 1 d. 6 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje: medinė lazda - saugoma Kauno a. VPK, Kėdainių r. PK (b.l. 64), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina.

Sutinkamai su LR BPK 103str., 105str. iš kaltinamųjų, iš kiekvieno, priteistina proceso išlaidos (pašto) – po 8,61 Lt, valstybei.

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 4 d; 318 str.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

K. A., T. A. ir A. A. baudžiamąją bylą dalyje dėl Z. A. sukelto fizinio skausmo pagal LR BK 140 str.1d., kaltinamiesiems susitaikius su nukentėjusia Z. A., nutraukti ( LR BPK 3str.1d.5p. ir 416 str.3d.)

T. A. baudžiamąją bylą (procesą) dalyje dėl G. P. sukelto fizinio skausmo, pagal LR BK 140 str.1 d. nutraukti (LR BPK 3 str. 1 d. 6 p.)

Kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje: medinę lazdą - saugomą Kauno a. VPK, Kėdainių r. PK , nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintina

Priteisti iš K. A., T. A., A. A., proceso išlaidas – iš kiekvieno, po 8,61 Lt, valstybei.

Nutartis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per šį teismą.