Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Edita Lapinskienė Baudž. byla Nr. 1A–258-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2010 m. gegužės 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-05 nuosprendžio, kuriuo E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį ir nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – dvidešimt parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-27 nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suimant E. A. teismo posėdžių salėje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme būtas laikas nuo 2009-09-27 iki 2009-09-28 ir suėmime būtas laikas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2010 m. kovo 5 d. – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-29 nuosprendį iš dalies atlikta bausmė.

D. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš E. A. priteista 150 Lt D. J. naudai žalos, padarytos sugadinus turtą, atlyginimui. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Laikinai saugoti paimtus daiktus – juodą su baltu metalu grandinėlę ant rankos, raktus su pakabuku, balto metalo grandinėlę su balto metalo pakabuku, juodos spalvos pirštines, sportinę kepurę, saugomus Klaipėdos m. 1-ajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti E. A..

Laikinai saugoti paimtus daiktus – keturis atsuktuvus, dvi pilkos spalvos metalines detales, metalinį žiedą su penkiais atsuktuvų antgaliais, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 27 d., apie 04.10 val., Klaipėdos m., Pušyno g. 23 namo kieme, tyčia atsuktuvu išdaužęs nukentėjusiajam D. J. priklausančio automobilio „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 150 Lt vertės vairuotojo pusės galinių automobilio durelių lango stiklą bei tokiu būdu įsibrovęs į automobilį, tai yra saugyklą, pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam D. J. priklausantį turtą – 30 Lt vertės barzdaskutę, 15 Lt vertės mobiliojo ryšio telefono automobilinį kroviklį, 5 Lt vertės losjoną, 90 Lt DVD grotuvo „Denver“ distancinį pultelį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi buvo sulaikytas nukentėjusiojo D. J.. Šiais veiksmais E. A. pasikėsino pagrobti nukentėjusiajam D. J. priklausantį 140 Lt vertės turtą ir sugadino nukentėjusiajam D. J. priklausantį 150 Lt vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam E. A. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, teismo nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į bausmės tikslus.

Apeliantas E. A. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena –apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), kita – baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis). Jis anksčiau buvo teistas taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, teistumas jam nėra išnykęs. Naują nusikalstamą` veiką padarė iš įkalinimo vietos paleistas vos prieš pusę metų. Be to, jis niekur nedirbo. Šios aplinkybės rodo, kad E. A. jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų. Nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko E. A. bausmės rūšį. Parinkdamas atitinkamai už atskiras nusikalstamas veikas laisvės atėmimo ir arešto bausmes teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis E. A. anksčiau buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Kaip minėta, nuteistasis E. A. anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Teistumas dėl ankstesnių nusikaltimų neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka. Teistumo laikotarpiu apeliantas padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl jis pagal BK 27 straipsnį yra recidyvistas. Recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę (BK 56 straipsnio 1 dalis), todėl apeliantui tinkamai parinkta laisvės atėmimo bausmės rūšis, nes kitų bausmių nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Nors BK 178 straipsnio 2 dalies sankcija, be laisvės atėmimo bausmės, numato ir kitas alternatyvias bausmių rūšis: baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų, o BK 187 straipsnio 3 dalies sankcija – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, bet pagal BK 56 straipsnio 1 dalį teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, kaip minėta, paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę recidyvistui teismas gali tik išimtiniais atvejais, esant tam pakankamų motyvų. Aptartų duomenų visuma rodo, kad apeliantas linkęs nusikalsti, ir yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmės nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, teismas E. A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 3 dalį paskyrė atitinkamai laisvės atėmimo ir arešto bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės negu straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Nors apeliantas nurodo, kad kartu su sugyventine augina tris mažamečius vaikus, iš kurių vienas vaikas yra jo dukra, ir turi pareigą jais rūpintis, tačiau šie pozityvūs socialiniai ryšiai nebuvo pakankami sulaikyti E. A. nuo nusikalstamų veikų padarymo nepraėjus nė pusei metų nuo to laiko, kai jis išėjo iš įkalinimo įstaigos, kur kalėjo už analogiškos nusikalstamos veikos nuosavybei padarymą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis E. A. šeimai finansiškai padėjo, nes jis niekur nedirbo, darbo neieškojo. Todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi mažamečius vaikus, negali būti suabsoliutinama ir lemiama skiriant bausmę. Aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl itin sunkios materialinės padėties, nepateisina jo nusikalstamo elgesio. Taigi skirdamas E. A. bausmę apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl bausmių už atskiras nusikalstamas veikas rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumo.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam E. A., nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo E. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.