- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-03
- Bylos Nr.
- 1S-70-628/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rūta Mickevičienė, Valdimaras Bavėjanas, Sigita Bieliauskienė
- Kaltinamasis
- M. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės (pirmininkė ir pranešėja), Valdimaro Bavėjano ir Rūtos Mickevičienės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. L. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su teismui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 181 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2015 m. birželio 17 d. nuo apie 11.30 val. iki apie 00.00 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. T., V. Z. ir V. B., neteisėtai atėmė M. B. ir E. Š. laisvę bei minėtu laikotarpiu veikdamas bendrininkų grupėje su D. T. ir V. Z., naudodami psichinę prievartą ir demonstruodami akivaizdžią jėgų persvarą, bendrais veiksmais dėl savanaudiškų paskatų naudodami fizinį smurtą M. B. ir E. Š. atžvilgiu, taip sunkiai sutrikdydami M. B. sveikatą ir nesunkiai sutrikdydami E. Š. sveikatą, vertė M. B. ir E. Š. jiems perduoti 5 000 eurų, o būtent:
2015 metų birželio 17 d. apie 11.30 val. V. Z., paprašytas D. T. ir M. L., paskambinęs mobilaus ryšio telefonu nukentėjusiajam M. B., susitarė su juo susitikti. Apie 15.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžys, jam (M. L.), D. T., V. Z. ir M. B. susitikus, jis (M. L.) jėga įsodino M. B. į tyrimo metu nenustatytą lengvąjį automobilį BMW 525, vairuojamą D. T. ir jis (M. L.), kartu su D. T. ir V. Z. prievarta pargabeno nukentėjusįjį M. B. į jo gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, kur jam (M. L.), D. T. ir V. Z. būnant minėto gyvenamojo namo viduje, demonstruojant akivaizdžią jėgų persvarą, jis (M. L.) ir D. T. bendrais veiksmais suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, naudojo fizinę prievartą nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu ir neturėdami teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė M. B. perduoti 5000 eurų.
Po to, jis (M. L.), D. T. ir V. Z., palaužę nukentėjusiojo M. B. pasipriešinimą, įsodino M. B. į tą patį automobilį ir, D. T. vairuojant automobilį, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, o jam (M. L.) ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale ir jam (M. L.) suduodant kumščiu M. B. į įvairias kūno vietas, prievarta nukentėjusįjį M. B. gabeno į Kėdainių miestą, tikslu surasti nukentėjusįjį E. Š.. Pakeliui sustojus degalinėje VENTUS, esančioje (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajonas, ir prie nusikalstamos veikos - neteisėto laisvės atėmimo - darymo prisijungus V. B., pastarajam vairuojant automobilį, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, o jam (M. L.), D. T. ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale ir jam (M. L.) ir D. T. suduodant kumščiais M. B. į vairias kūno vietas, toliau prievarta nukentėjusįjį M. B. gabeno į Kėdainių miestą. Nuvykus į Kėdainių miestą, prie namo Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), jis (M. L.) ir D. T. jėga ištraukė iš tyrimo metu nenustatyto automobilio nukentėjusįjį E. Š., o pastarajam bandant pabėgti, jis (M. L.), D. T. ir V. Z. pasivydami nukentėjusįjį E. Š. sulaikė ir vesdami link automobilio BMW 525, vairuojamo V. B., bendrais veiksmais suduodami smūgius kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, nukentėjusiojo E. Š. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą.
Po to, jis (M. L.), D. T. ir V. Z. prievarta įgrūdo nukentėjusįjį E. Š. į automobilio BMW 525 bagažinę ir, V. B. vairuojant automobilį, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, jam (M. L.), D. T. ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale, o nukentėjusiajam E. Š. būnant automobilio bagažinėje, prievarta nukentėjusiuosius M. B. ir E. Š. nugabeno į Babėnų mišką, esantį Kėdainių rajone, kur jis (M. L.) ir D. T. bendrais veiksmais suduodami smūgius rankomis, kojomis ir pagaliu į įvairias kūno vietas bei diržu pririšdami E. Š. prie medžio, naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo E. Š. atžvilgiu ir neturėdami teisėto pagrindo savo naudai vertė jį perduoti 5000 eurų. Į įvykio vietą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu atvykus ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, nukentėjusysis E. Š. nenustatytų asmenų iš miško buvo išgabentas.
Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, V. B. vairuojant automobilį BMW 525, V. Z. sėdint priekinėje keleivio sėdynėje, jam (M. L.), D. T. ir nukentėjusiajam M. B. sėdint automobilio gale, ir jam (M. L.) ir D. T. suduodant kumščiais M. B. į įvairias kūno vietas, apie 00.00 val. nukentėjusįjį M. B. pargabeno į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Tokiu būdu M. L., D. T. ir V. Z. dėl savanaudiškų paskatų bendrais veiksmais viso suduodami nukentėjusiajam M. B. ne mažiau šešių smūgių, taip padarydami poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose ir kairės akies apatiniame voke, muštines žaizdas dešiniame antakyje ir pakaušio kairėje pusėje, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje ir dešinėje blauzdoje, kraujo išsiliejimą po kietuoju dešiniojo galvos smegenų pusrutulio dangalu ir smegenų medžiagoje, galvos smegenų suspaudimą ir paburkimą, sunkai sutrikdė nukentėjusiojo M. B. sveikatą ir dėl savanaudiškų paskatų bendrais veiksmais suduodami smūgius nukentėjusiajam E. Š., taip padarydami jam poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, nesunkiai sutrikdė E. Š. sveikatą.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi M. L. paskirta kardomoji priemonė suėmimas. 2015 m. vasario 5 d. jo vardu išduotas Europos arešto orderis. 2015 m. kovo 10 d. 17.30 val. M. L. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka Vilniaus oro uoste. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi M. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. M. L. suėmimas pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones - piniginį užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. M. L. įtariant naujos nusikalstamos veikos padarymu, jis 2015 m. rugsėjo 30 d. 11.20 val. buvo sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. jam buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio ir apygardos teismų nutartimis buvo tęsiamas.
Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi kaltinamajam M. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindus, t. y., kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
Kaltinamasis M. L. skunde nurodo, kad apygardos teismo nutartis turi būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Kaltinamasis skunde nesutinka su prokuroro teiginiais, kad jis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nors jis buvo pargabentas į Lietuvą pagal jo vardu išduotą Europos arešto orderį, tačiau į Jungtinę Karalystę jis išvyko dirbti, prieš tai nebuvo apklaustas, jokie įtariamai jam nebuvo pareikšti. Didžioje Britanijoje jis nesislapstė, deklaravo gyvenamąją vietą ir kai jį sulaikė, sutiko būti išduotas Lietuvai.
Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad jis laikomas suimtas ilgiau kaip 18 mėnesių, o ikiteisminis tyrimas buvo specialiai vilkinamas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta procesinių pažeidimų. Prieš atiduodant bylą teismui jis kreipėsi į pareigūnus su prašymu jį apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nes norėjo prisipažinti. Pareigūnai tokios galimybės jam nesuteikė, paskubomis perdavė bylą su kaltinamuoju aktu teismui. Prokuroras taip pat nepagrįstai atmetė kitus jo prašymus, tuo pažeisdamas jo teisę į gynybą.
Kaltinamasis skunde dėsto argumentus dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės ir jos reikšmės bausmės paskyrimui, pateikdamas Baudžiamojo proceso kodekso, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) bei kitų įstatymų nuostatų, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikos analizę.
Skunde kaltinamasis prašo atsižvelgti į tai, kad yra vedęs, turi mažametį sūnų, gyvenamąją vietą, paleistas į laisvę įsidarbintų, ką liudija prokurorui pateikti dokumentai. Pradėjo atlyginti Ligonių kasų patirtas išlaidas, susijusias su nukentėjusiųjų gydymu, o būdamas nesuimtas tai galėtų padaryti greičiau.
Šalies argumentai
Kaltinamasis M. L. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį ir pakeisti suėmimą į vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. L. skundas atmetamas.
Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos M. L. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.
Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.
Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Patikrinus pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, jog byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad M. L. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra iš dalies paties M. L., kitų kaltinamųjų V. Z. ir V. B., nukentėjusiųjų M. B., E. Š., liudytojų M. P. ir kt. parodymai, taip pat duomenų šaltiniais yra elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje, kratų bei daiktų apžiūros protokolai, specialisto išvados bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Suėmimas M. L. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.
BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
M. L. kaltinamas padaręs keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis), viena – sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir viena – labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, padarymą baudžiamasis įstatymas nustato gana griežtą laisvės atėmimo bausmę - laisvės atėmimą nuo dviejų iki dvylikos metų; už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 181 straipsnio 2 dalyje, padarymą - taip pat be jokių alternatyvų nustato gana griežtą laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Taigi kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.
Kita vertus, nusikaltimų sunkumas, pavojingumas ir gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo bei gresiančios griežtos bausmės esant paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos nustatytos faktinės aplinkybės.
Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad M. L. iki sulaikymo nedirbo, nors ir buvo registruotas darbo biržoje, didesnių pastangų pakeisti savo gyvenimo būdą nedėjo. Pastarąją teismo išvadą patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, kad per tą laikotarpį, kai jam suėmimas buvo pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones, jis vėl galimai nusikalto. Be to, M. L. teistas praeityje penkis kartus, eilę kartų baustas administracine tvarka. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę, rodo, jog jis nelinkęs paisyti nustatytų elgesio normų.
Bylos duomenys patvirtina, jog dėl M. L. buvo išduotas Europos arešto orderis, nes jis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir pagal Europos arešto orderį buvo grąžintas į Lietuvą. Ši aplinkybė, įvertinus paties M. L. parodymus dėl gyvenimo Jungtinėje Karalystėje, leidžia spręsti apie jo ryšius užsienyje.
Kaltinamojo skundo argumentai, jog būdamas laisvėje jis įsidarbintų ir galėtų greičiau atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, atsižvelgiant į tai, kad M. L. per daugiau kaip 18 mėnesių laikotarpį pagal Ligonių kasų pareikštą ieškinį 8046,63 Eur sumai atlygino tik 10 Eur, vertinami kaip deklaratyvūs.
Taigi nepaisant to, jog kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir sutuoktinę, mažametį vaiką, išdėstytų duomenų visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog M. L., siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys).
Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos jis kaltinamas padaręs, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei mano kaltinamasis, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.
Pagrįstą teismo manymą, jog M. L. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąlygoja tai, kad nusikalstamos veikos (BK 181 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktas), kurias padaręs jis kaltinamas, numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, padarytos veikiant bendrininkų grupe, M. L. aktyviai veikiant kartu su bendrininkų grupe, kurioje jo vaidmuo nebuvo antraeilis. Be to, M. L. teistas 5 kartus, baustas administracine tvarka, kaltinamas vėl nusikaltęs esant neišnykusiam teistumui. Būnant laisvėje ir prieš jį taikant kompleksą švelnesnių kardomųjų priemonių: rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei užstatą, jis galimai vėl nusikalto, dėl ko jam vėl buvo taikyta pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Tokios aplinkybės neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę, rodo, kad jis yra linkęs sistemingai nusikalsti, taigi, būdamas laivėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas.
Pagal bylos duomenis M. L. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, o tai, įvertinus inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, leidžia pagrįstai manyti, kad nusikaltimų darymas buvo jo pragyvenimo šaltinis.
Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.
Baudžiamoji byla, kurioje M. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2017 m. sausio 27 d. perduota Panevėžio apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kardomoji priemonė – suėmimas M. L. paskirta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi, po Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. M. L. faktiškai 5 mėnesius buvo laisvėje ir vėl buvo suimtas. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų.
Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad jis yra suimtas ilgą laiko tarpą, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už M. L. inkriminuojamą sunkiausią nusikalstamą veiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.
Sutiktina, kad suėmimas, kaip pati griežčiausia kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
EŽTT savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.
Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti teisme bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu laisvės atėmimu, turto prievartavimu ir sunkaus sveikatos sutrikdymu, veikiant bendrininkų grupe.
Nors kaltinamasis yra suimtas daugiau kaip 18 mėnesių, tačiau įvertinus aukščiau pateiktų duomenų visumą, nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas M. L., pobūdį ir sunkumą, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi (bylą sudaro 13 tomų) bei sudėtingumu (byloje yra 4 kaltinamieji, du nukentėjusieji, pirminis ikiteisminis tyrimas vyko dėl daugiau nei keturių asmenų neteisėto laisvės atėmimo, kuris buvo išskirtas į atskirus dėl objektyvių priežasčių) kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.
Kaltinamasis skunde remiasi EŽTT sprendimais, siekdamas pagrįsti Konvencijos nuostatų pažeidimą. Pasak M. L., kiekvienas įtariamasis (kaltinamasis) turi teisę į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per trumpiausią terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad skunde cituojamų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamos bylos aplinkybėms, kurioje kaltinamas M. L.. Be to, kaltinamojo nurodytais Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais aiškinami iš Konvencijos 5 straipsnio kylantys bendrieji reikalavimai vertinant kardomosios priemonės – suėmimo trukmės pagrįstumą ir tokių reikalavimų pažeidimo reikšmė bausmės skyrimui.
Kaltinamasis taip pat nesutinka su prokuroro priimtais nutarimais, kaip buvo išnagrinėti jo prašymai, tačiau M. L. įstatymo nustatyta tvarka turėjo teisę apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų sprendimus aukštesniajam prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuria iš dalies ir pasinaudojo.
Suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai. Sutiktina su apygardos teismo išvada, jog LR BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti tik taikant kaltinamajam suėmimą. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šių tikslų pasiekti neįmanoma.
Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.
Pagal susiformavusią teismų praktiką pratęsus suėmimo terminą nepasibaigus ankstesniam terminui, jo pradžia skaičiuojama pasibaigus anksčiau paskirtam suėmimo terminui. Apie tokią šio termino skaičiavimo pradžią teisėjas privalo nurodyti nutartyje, t. y. teismas privalo nurodyti konkrečią datą (metus, mėnesį ir dieną), nuo kurios bus skaičiuojamas suėmimo pratęsimo terminas.
Kaip matyti iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies, apygardos teismas šiuo atveju nenurodė konkrečios datos, nuo kada turėtų būti skaičiuojamas trijų mėnesių suėmimo pratęsimo terminas.
M. L. pagal BPK 140 straipsnį laikinai sulaikytas 2015 m. rugsėjo 30 d. 11.20 val. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartimi jam paskirtas suėmimas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas 1 mėnesiui 10 dienų, šį terminą skaičiuojant iki 2016 m. vasario 9 d. Vėliau suėmimo terminas įtariamajam buvo tęsiamas po 3 mėnesius, nurodant, kad 3 mėnesiams pratęstas suėmimo terminas skaičiuojamas nuo tos pačios dienos (atitinkamo mėnesio 9 d.). Taigi, skundžiama nutartimi M. L. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas taip pat turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. vasario 9 d. Šioje dalyje Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis tikslinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartimi kaltinamajam M. L. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams.
Patikslinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartį, nurodant, kad kaltinamajam M. L. trims mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2017 m. vasario 9 d.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.