Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001-09-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (iki 2003-05-01 galiojusi BK redakcija) laisvės atėmimu 1 metams, teistumas išnykęs;

2) 2004-03-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį areštu 60 parų, teistumas išnykęs;

3) 2009-06-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį areštu 30 parų, bausmę atliko 2009-09-17;

4) 2012-04-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nusprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, nuosprendis įsiteisėjęs, V. D. šiuo metu atlieka šią bausmę pataisos namuose;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2011 m. gruodžio 2 d., apie 20.37 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, rankoje laikydamas peilį priėjo prie nepilnamečio T. A., gim. 1994-11-07, ir laikydamas peilį, pridėtą T. A. prie kairiojo šono, pareikalavo, kad šis atiduotų jam mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5800 Express Music“, IMEI (duomenys neskelbtini), 500 Lt vertės, tokiu būdu, panaudojęs peilį, pagrobė T. A. priklausantį turtą, kurio vertė 500 Lt.

Šiais savo veiksmais V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. D. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jam inkriminuojamos veikos nedarė, tą dieną Geležinio Vilko gatvėje jis nebuvo, nukentėjusysis jam nėra matytas. 2011 m. gruodžio 2 d. apie 20.00-20.30 val. jis prie „Spartos“ sutiko iš matymo pažįstamą asmenį, vardu V., pavardės nežino. Šis paprašė jo užstatyti telefoną, nes pats neturėjo paso. Jis sutiko, nes norėjo padėti, ir jie nuvažiavo prie Kalvarijų turgaus. Ten lombarde jis (V. D.) užstatė V. jam duotą mobilaus ryšio telefoną. Kiek pamena tai buvo Nokia telefonas. Už jį gavo 100 Lt, kuriuos atidavė V., o šis už tai jam davė 20 Lt. Tada jie išsiskyrė. Jis neklausė V., iš kur tas telefonas. Po to nuvažiavo į stotį, ten buvo apie 22.00 val., gėrė su pažįstamais alų. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad 2012 m. gruodžio 2 d. buvo su V. B. stotyje, tačiau iš tiesų su juo jis buvo 2012 m. gruodžio 1 d. Jis tiesiog susipainiojo, o apklausos protokolą pasirašė neskaitęs. Nukentėjusiojo sudarytas fotorobotas yra visiškai nepanašus į jį. Atpažinimo metu tyrėja jam nurodė stoti pirmu numeriu ir nukentėjusysis iš karto, net nežiūrėjęs į kitus du, nurodė į jį. Atpažinimo metu kiti du asmenys buvo su akiniais, buvo sudarytos sąlygos, kad jie būtų panašūs. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad 2011-12-02, apie 20.30 val., tikrai buvo stotyje, ten sutiko savo iš matymo pažįstamą ir praleido visą vakarą. Grįžo namo po 22 val. Vaikiną, kuris buvo su juo 2011-12-02, apie 20.30 val. stotyje, jis pažįsta tik iš matymo, jo nei apibūdinti, nei atpažinti negali. Jam inkriminuojamo plėšimo nedarė, peilio neturėjo ir neturi, nešioja akinius metaliniais rėmeliais. Juodais rėmeliais akinių neturi (t. 1, b. l. 188, 192).

Akistatos su nukentėjusiuoju T. A. metu V. D. nurodė, kad 2011-12-02, apie 20.40 val., buvo stotyje su draugu iš Baltarusijos V. B., kuris į Lietuvą atvyko 2012-12-01 (t. 1, b. l. 194-195).

Akistatos su liudytoju V. B. metu V. D. nurodė, kad pamiršo ar klaidingai pasakė, kad buvo su V. B. 2011-12-02 apie 20.30 val. stotyje. Gal buvo kažkas kitas, jis neatsimena (t. 1, b. l. 197-198).

Nukentėjusysis T. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2011 m. gruodžio 2 d., vakare, apie 20.30 – 21.00 val., tiksliau nepamena, buvo tamsu, jis ėjo iš treniruotės, rašė draugei žinutę. Buvo prie namų (duomenys neskelbtini), iki namų laiptinės buvo likę 20 metrų. Tuo metu prie jo pribėgo V. D., liepė tylėti, nerėkti ir atiduoti telefoną. Pridėjo prie kairiojo šono peilį ir laikė už rankos. Nori patikslinti, kad peilis buvo pridėtas būtent prie kairiojo šono, o ne prie krūtinės. Jis (T. A.) paprašė palikti jam sim kortelę, nes ten yra visi kontaktai. Po to išsiėmė tą kortelę ir atidavė jam (V. D.) telefoną. Telefonas buvo Nokia 5800, liečiamu ekranu, jo vertė yra 500 Lt. Naudojosi juo gal porą mėnesių. Peilis buvo gal su 10 cm geležte, rankenėlės nematė. Kaltinamąjį jis atpažino kategoriškai pagal veidą, kurį atsiminė, akinius. Sudarytas fotorobotas atitiko gal tik 5-10 procentų. Tiksliai neišėjo padaryti, nes nebuvo rasti akiniai, plaukai. Kontaktas su kaltinamuoju truko 3-5 minutes, nes jis (T. A.) išiminėjo sim kortelę. Veidą spėjo įsižiūrėti. Apšvietimo tam pakako, nes nuo laiptinės ir šviestuvo sklido šviesa. Kaltinamasis vilkėjo tamsią striukę ir tamsias kelnes. Jam nekyla abejonių, kad jį apiplėšęs asmuo yra V. D..

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. A. davė iš esmės analogiškus parodymus (t. 1, b. l. 3, 13, 19-20), kurių laikėsi ir akistatos su V. D. metu (t. 1, b. l. 194-195).

Pagal nukentėjusiojo nurodytus požymius ikiteisminio tyrimo metu buvo sudarytas plėšimą įvykdžiusio asmens fotorobotas (t. 1, b. l. 48-50).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų metu nukentėjusiajam T. A. buvo pateikti du fotoalbumai, kuriuose jis atpažino V. D. kaip asmenį, įvykdžiusį plėšimą. Atpažino pagal veido bruožus, akis, akinius (t. 1, b. l. 51-52).

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusysis Tomas A. V. D. tvirtai atpažino kaip asmenį, įvykdžiusį plėšimą jo atžvilgiu. Atpažino pagal veido bruožus, ūgį, bendrą išvaizdą, balsą. Protokole fiksuota, kad atpažinimo metu V. D. buvo pasiūlyta užimti bet kurią vietą tarp parodomų asmenų ir jis užėmė vietą iš kairės pusės Nr. 1. Atpažinimas atliktas dalyvaujant kaltinamojo gynėjui advokatui A. Švedui (b. l. 54-56).

Liudytojas L. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba pasininku-pardavėju lombarde „DMD LT“, esančiame Kalvarijų 59A. Nagrinėjamų įvykių nepamena, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė, kad 2011-12-02 į lombardą atėjo vyriškis, kuris pateikė savo asmens dokumentus SODROS knygutę Nr. SD (duomenys neskelbtini) ir užstatė mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 5800, IMEI (duomenys neskelbtini). Telefonas buvo be pakrovėjo, veikiantis. Buvo surašytas prekių pirkimo aktas Nr. R 0402 ir minėtam vyriškiui –V. D. – buvo sumokėta 100 Lt. V. D. ant akto pasirašė. Vėliau jis minėtą telefoną pardavė nepažįstamai moteriškei, bet kada konkrečiai, neatsimena (t. 1, b. l. 40). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino, kad buvo surašytas aktas, esantis t. 1, b. l. 47.

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jau 2 metus pažįsta V. D.. Susipažino, kai gyveno Nakvynės namuose, Vilkpėdės g. 12, Vilniuje. V. D. nėra jo draugas, yra tik pažįstamas. Jis labai dažnai važiuoja į Baltarusiją aplankyti savo motiną. Jis tvirtai parodė, kad 2011-12-02 Lietuvoje nebuvo, o buvo Baltarusijoje. Kiek jis atsimena, tai jis grįžo iš Baltarusijos 2011-12-06, apie 10.15 val., atvyko traukiniu. Jis iškart nuėjo link Šv. Stepono g., Vilniuje, nes norėjo pernakvoti Nakvynės namuose. Kai ėjo, tai stotyje, netoli nuo banko PAREX, pamatė V. D.. Jis nenorėjo kalbėti su V., bet pastarasis pirmas jį pamatė ir priėjo. Pokalbio metu V. D. jam pasiūlė pernakvoti pas jį. Jis nieko blogo nepagalvojo ir kartu su V. D. nuėjo link Šv. Stepano g., Vilniuje, po to pasuko į dešinę ir Mindaugo g., Vilniuje, V. D. jam parodė namą, kur apsigyveno. Tai buvo negyvenamas senas, apleistas namas. Jis nusprendė pernakvoti tik vieną naktį. Kitą dieną, t.y. 2011-12-07, iš ryto (atrodo apie 6 val.) atvyko policijos pareigūnai iš Vilniaus m. 3 PK ir V. D. buvo sulaikytas bei pristatytas į Vilniaus m. 3 PK. Jis irgi nuvažiavo į Vilniaus m. 3 PK, kur buvo patikrintas ir paleistas. Dar jis atsimena, kad pokalbio metu V. D. paminėjo, kad prieš dieną, kai pastarasis atvyko į Lietuvą, rado kažkokį telefoną. V. D. jam pasakė: “ja podnial dengi, t.y. podnial telefon“. Jis suprato, kad V. D. tikrai rado kažkokį telefoną, bet daugiau V. D. jam nieko neaiškino. Jis tvirtina, kad 2011-12-02 jis Lietuvoje nebuvo ir D. tą dieną ir tą vakarą nematė (t. 1, b. l. 23-24). Savo parodymų liudytojas V. B. laikėsi ir akistatos su V. D. metu (t. 1, b. l. 197-198).

2012-12-02 Prekių pirkimo akte užfiksuota, kad V. D. UAB „DND LT“ pardavė mobilaus ryšio telefoną Nokia 5800, IMEI (duomenys neskelbtini), be pakrovėjo už 100 Lt (t. 1, b. l. 47).

2012 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu V. D. pripažintas kaltu padaręs BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, o būtent, kad jis turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011-12-07 apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini) progimnazijos tualete, (duomenys neskelbtini), laikydamas dešinėje rankoje peilį, priėjo prie nepilnamečio D. V. ir pagrasinęs peiliu pareikalavo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, D. V. neįvykdžius jo reikalavimo, jis pradėjo mosikuoti peiliu prieš D. V., imituodamas smūgius į pilvą, į šoną, D. V. išsigando ir atidavė mobiliojo ryšio telefoną, po ko jis pareikalavo atiduoti ir pinigus, D. V. pasakė jam, kad pinigų neturi, tada jis liepė jam užeiti į kabiną ir uždarė duris, o pats išėjo, tokiu būdu pagrobė nukentėjusiajai I. V. priklausantį turtą: mobiliojo ryšio telefoną „X6“ 350 Lt vertės, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai 350 Lt turtinę žalą (t. 2, b. l. 64-66).

Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje V. D. negydytas. Vilniaus priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę nuo 2010-09-21, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. 2012-01-26 specialisto išvadoje nurodyta, kad teismo psichiatrijos ekspertizę atlikti netikslinga (t. 2, b. l. 30, 31, 37).

Nors kaltinamasis V. D. savo kaltės nepripažino, ją patvirtina kiti minėti byloje teisėtai surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti faktiniai duomenys, kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas pripažįsta juos įrodymais ir jais remiasi spręsdamas, jog kaltinamasis padarė minėtą nustatytą nusikalstamą veiką. Nukentėjusysis T. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje atpažino V. D. kaip asmenį, įvykdžiusį plėšimą jo atžvilgiu, davė jį kaltinančius parodymus, o būtent jis patvirtino, jog būtent V. D. 2011 m. gruodžio 2 d., apie 20.37 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), pridėjęs peilį jam prie kairio šono pagrobė turėtą mobilaus ryšio telefoną Nokia 5800, 500 Lt vertės. Nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir kategoriški. Ikiteisminio tyrimo metu pagal nukentėjusiojo nurodytus pažymius buvo sudarytas fotorobotas, tačiau nukentėjusysis pats nurodė, kad jis tik 5-10 procentų atitinka plėšimą įvykdžiusį asmenį, nes nėra akinių, neatitinka plaukai. Nukentėjusiajam atpažinimui buvo pateikti du fotoalbumai, kuriuose jis atpažino V. D.. V. D. taip pat buvo parodytas nukentėjusiajam atpažinti kartu su kitais dviem asmenimis. Kaip matyti iš parodymo atpažinti protokolo, kaltinamajam buvo pasiūlyta pačiam užimti vietą tarp jų, ką jis ir padarė. Atpažinimas vyko dalyvaujant kaltinamojo gynėjui, protokolą pasirašė, taip patvirtindami jame fiksuotus duomenis, visi šiame procesiniame veiksme dalyvavę asmenys. Tuo remiantis teismui nekilo abejonių dėl minėto procesinio veiksmo teisėtumo. Kaltinamasis tvirtina, kad neturi akinių juodais rėmeliais, kokius nurodė nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu, tačiau, kaip matyti iš atpažinimo protokolų, Tomas A. V. D. atpažino ne vien pagal akinius, bet ir pagal veido bruožus, ūgį, balsą. Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent 2012-12-02 prekių pirkimo aktas bei liudytojo L. K. parodymai, kuriais nustatyta, kad būtent V. D. tą pačią dieną, tai yra 2012-12-02, T. A. priklausiusį mobilaus ryšio telefoną pridavė lombarde. To neneigia ir pats kaltinamasis. Kaip netiesioginį kaltinamojo kaltės įrodymą teismas vertina ir tai, kad įsiteisėjusiu 2012-04-19 nuosprendžiu buvo pripažinta, jog V. D. 2011-12-07, tai yra praėjus vos kelioms dienoms po nagrinėjamų įvykių, įvykdė iš esmės analogišką veiką, pagal braižą atitinkančią nagrinėjamąjį nusikaltimą, o būtent grasindamas peiliu apiplėšė mažametį asmenį, iš jo pagrobdamas mobilaus ryšio telefoną. Kaip minėta, visuma šių duomenų sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, abejonių dėl šių duomenų patikimumo teismui nekilo, tad teismas rėmėsi šiais duomenimis darydamas išvadą, kad V. D. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą.

Kaip buvo minėta, kaltinamasis V. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kategoriškai neigė jam reiškiamus kaltinimus, tačiau jo duodami parodymai nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad plėšimo neįvykdė, įvykio metu buvo stotyje su V. B.. Tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. tai paneigė nurodydamas, kad minėtą dieną, tai yra 2011-12-02, buvo išvykęs iš Lietuvos. Šios pozicijos liudytojas nuosekliai laikėsi ir akistatos su kaltinamuoju metu, kai tuo tarpu kaltinamasis akistatos metu jau nurodė suklydęs, su kuo buvęs nepamenantis. Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu V. D. jau nurodė, kad įvykio metu buvo susitikęs su asmeniu, vardu V., kuris ir perdavė jam mobilaus ryšio telefoną, kurį vėliau jis pridavė lombarde. Teismas kaltinamojo paaiškinimus, kad jis susipainiojo dienose, nevertina kaip pakankamus tam, kad išsklaidyti kilusias abejones dėl jo duodamų parodymų patikimumo. Atsižvelgęs į kaltinamojo parodymų nenuoseklumą, jų prieštaravimą kitiems byloje surinktiems įrodymams, kuriuos teismas vertino kaip patikimus, teismas kaltinamojo parodymais nesivadovavo.

Nukentėjusysis nuosekliai ir kategoriškai nurodė, kad plėšimo metu jam buvo grasinta peiliu, jį apibūdino kaip turintį apie 10 cm geležtę. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, veika baigta. Tuo remiantis spręstina, kad nustatyti V. D. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Teismas, vadovaudamasis nukentėjusiojo parodymais, patikslino kaltinamajame akte nurodytą faktinę aplinkybę konstatuodamas, kad peilis buvo pridėtas nukentėjusiajam ne prie krūtinės, o prie kairiojo šono.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą, veika yra baigta, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nusikalstama veika buvo nukreipta prieš nepilnametį asmenį, taip pat į pagrobto turto vertę, kas apibūdina veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: V. D. anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą nuosavybei, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), po nagrinėjamos veikos padarymo padarė naują analogišką nusikalstamą veiką, už ką buvo nuteistas 2012-04-19 nuosprendžiu, jis ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už pažeidimus nuosavybei. Visuma šių duomenų leidžia spręsti, kad V. D. nedaro jokių išvadų, o skiriamos bausmės ir nuobaudos savo prevencinių tikslų nepasiekia. Jis šeimos nėra sukūręs, išlaikytinių neturi, nedirba, vartoja narkotines medžiagas. Įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant realią laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos trukmę, artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.

Skirta bausmė yra subendrintina su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-04-19 įsiteisėjusiu nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalių nuostatomis taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą bei įskaitant pagal minėtą 2012-04-19 nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė R. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 500 Lt civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 9), kurį palaikė teisiamojo posėdžio metu. Nurodė, kad tai yra jiems padaryta turtinė žala, nes tokia yra pagrobto telefono įsigijimo vertė. Telefonu buvo naudotasi kiek daugiau nei mėnesį. Byloje surinkti duomenys patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą, tad civilinis ieškinys tenkintinas pilnai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

V. D. šiuo metu atlieka 2012-04-19 nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę, tad jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina nesant būtinybės ją taikyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

V.D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir nubausti trijų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis subendrinti skirtą bausmę su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu skirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – penkis metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Įskaityti į bausmę pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.

Priteisti iš V. D. R. A. naudai penkis šimtus litų turtinei žalai atlyginti.

V. D. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.