- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-05
- Bylos Nr.
- 2-120-470/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03801-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- A. P., M.N. K., O. K., B. P., J. N., M. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų
- Kategorijos
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant pareiškėjams A. P., M.N. K., O. K., B. P., J. N.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P., M. N. K O. K., B. P., J. N. pareiškimą su suinteresuotaisiais asmenimis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba dėl juridinio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. P., M. N. K., O. K., B. P., J. N. prašo nustatyti juridinį faktą nukentėjusiojo nuo 1939-1990 metų okupacijų asmens – tremtinio statuso suteikimo tikslu, kad jie nuo 1945m. vasario mėnesio iki 1949m. kovo mėnesio kaip nuteistojo J. P. nepilnamečiai vaikai tėvo įkalinimo metu, vengdami tuometinių Lietuvos Respubliką okupavusių valdžios struktūrų represijų, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Semeniškių kaime, Alytaus rajone ir siekdami išvengti tremties, buvo priversti slapstytis Alytaus rajono kaimuose ir Alytuje pas pažįstamus ir giminaičius.
Pareiškėjai paaiškino, kad jų tėvas J. P., gimęs 1907m., gyvenęs Alytaus apskrities Miroslavo valsčiuje, Semeniškių kaime, buvo neteisėtai represuotas ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos 1947m. kovo 29d. nuosprendžiu pagal RTFSR BK 58³ straipsnį nuteistas ketveriems metams įkalinimo pataisos darbų stovykloje, dvejiems metams atimant civilines teises, numatytas RTFSR BK 31 straipsnio a, b, c punktuose, konfiskuojant jo turtą. Jis laisvės atėmimo vietose buvo nuo 1945-02-28 iki 1949-02-28. Pareiškėjai nurodo, kad tėvas buvo įkalintas Komijos ATSR įkurtoje Vorkutos pataisos darbų stovykloje. Iki nuteisimo tėvas su šeima - žmona ir nepilnamečiais vaikais - pareiškėjais gyveno savo asmeniniame ūkyje Semeniškių kaime, Alytaus apskrityje. Po tėvo ištrėmimo jų motina T. P., bijodama, kad jos su vaikais, kaip nuteistojo šeimos nariais, valdžios struktūros neištremtų į tremtį, buvo priversta slapstytis. Ji nenakvodavo savo namuose, slapstėsi aplinkiniuose kaimuose pas giminaičius ir pažįstamus, o visus vaikus perdavė auklėti ir prižiūrėti kitiems asmenims. Pareiškėjai nurodo buvę atskirti vieni nuo kitų ir priglausti pas tėvo pusbrolį Šiupienį, gyvenusį Buckūnų kaime, pas Baranauskus, gyvenusius Viešnagių kaime, pas mamos seserį Eglinskienę Alytuje ir pas kitus asmenis, be to savo laikinas gyvenamąsias vietas taip pat keisdavo. Pareiškėjai nurodo, kad tik 1949 metų pavasarį grįžus iš įkalinimo vietos tėvui visa išsklaidyta šeima vėl galėjo laisvai gyventi savo namuose.
Suinteresuotieji asmenys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius pareiškimui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Nustatyta, A. P., M. N. K., O. K., B. P., J. N., būdami nepilnamečiai, dėl savo tėvo J. P., gim. 1907m. , įkalinimo, vengdami tuometinių Lietuvos Respubliką okupavusių valdžios struktūrų represijų, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Semeniškių kaime, Alytaus rajone laikotarpiu nuo 1945m. vasario 28d. iki 1949m. vasario 28d.
Juridinis faktas nustatytas remiantis pareiškėjų A. P., M. N. K., O. K., B. P., J. N. paaiškinimais, liudytojų S. B., V. U., J. C., G. B. parodymais, kurie patvirtino pareiškėjų nurodytus faktus apie jų slapstymąsi pas giminaičius ir kitus asmenis dėl grėsusio pavojaus būti ištremtiems.
Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą pareiškėjai laikomi tremtiniams prilyginamiems asmenims, nes tėvo J. P. įkalinimo metu jie buvo nepilnamečiai ir kalinio vaikai negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje – Semeniškių kaime, Miroslavo valsčiuje, Alytaus apskrityje.
Pareiškėjų tėvas J. P. buvo neteisėtai represuotas ir Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos 1947m. kovo 29d nuosprendžiu pagal RTFSR BK 58³ straipsnį nuteistas ketveriems metams įkalinimo pataisos darbų stovykloje, dvejiems metams atimant civilines teises, numatytas RTFSR BK 31 straipsnio a, b, c punktuose, konfiskuojant jo turtą. Jis laisvės atėmimo vietose buvo nuo 1945-03-27 iki 1949-02-28, paleistas iš Komijos ATSR Vorkutos pataisos darbų stovyklos. Šį faktą patvirtina Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo 2011-02-10 pažymėjimas Nr.2R-3 (b.l. 5). Tuo pačiu dokumentu nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 1 straipsnį jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės.
Pareiškėjai kita tvarka negali įrodyti, kad jie dėl okupacinio režimo represijų negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, šis faktas jiems sukuria teisines pasekmes, t.y. pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jiems gali būti pripažintas nukentėjusių nuo okupacijų –tremtinių statusas. Nustatytinas juridinis faktas.
Pareiškėjų pareiškimus sujungus į vieną civilinę bylą ir nustačius vieną juridinį faktą dėl visų asmenų bendrai, žyminis mokestis laikytinas permokėtu (permokėta suma sudaro 556 litus) ir kiekvienam iš pareiškėjų proporcingai grąžintinas (CPK 87str. 1d.1p.). Atsižvelgiant į tai, kad iš pareiškėjų turėtų būti priteisiama 25,54 Lt pašto išlaidų, šios sumos dydžiu atitinkamai mažintinas grąžintinas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str, 260str., 268str., 270str., 448str.
nusprendė:
Nustatyti juridinį faktą nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 metų okupacijų asmenų – tremtinių statuso įgijimui, kad A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) M. N. K.(a.k. (duomenys neskelbtini) O. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) B. P. (duomenys neskelbtini) J. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) dėl savo tėvo J. P., gim. 1907m., įkalinimo, vengdami tuometinių Lietuvos Respubliką okupavusių valdžios struktūrų represijų, negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Semeniškių kaime, Alytaus rajone laikotarpiu nuo 1945m. vasario 28d. iki 1949m. vasario 28d.
Pareiškėjams A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) M. N. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) O. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) B. P. (duomenys neskelbtini) J. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti po 106 (vieną šimtą šešis) litus valstybei permokėto žyminio mokesčio. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.
Sprendimas per 30d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.