Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant ieškovei I. B., jo atstovei advokato padėjėjai Kristinai Bagdonavičiūtei, institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Simonai Dervinskaitei, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui T. P. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje (b.l. 57-59) bei atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškiniu sutinka. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, buvo ištirtos ieškovės ir jos vaikų gyvenimo sąlygos, jos visiškai atitinka vaikų interesus. Vertinant tai, kad ieškovės ryšys su vaikais yra tvirtas, patikimas, emociškai saugus, taip pat, kad skyrius neturi duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi savo vaikais ar neužtikrintu jų poreikio, nepilnamečių vaikų A. P. ir A. P. gyvenamąją vietą būtų tikslinga nustatyti su ieškove. Siekiant, kad vaikai galėtų planuoti savo dienotvarkę, nepatirtų streso konfliktuojant tėvams, būtų tikslinga nustatyti nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarką, numatant, jog atsakovas bendrauja ieškovė nurodytu metu – kas antrą savaitgalį bei kitomis dienomis, prieš dieną įspėjęs vaikų motiną. Dėl išlaikymo dydžio nurodė, kad atsakovo siūloma vaiko išlaikymo 250 Lt per mėnesį suma neatitinka nepilnamečių vaikų interesų. Siekiant išugdyti harmoningą asmenybę, negalima apsiriboti tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu, todėl išlaikymo suma turėtų būti didinama, atsižvelgiant į vaikų interesus bei poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad šalys I. B. ir T. P. yra A. P., gim. 2009-02-12, ir A. P., gim. 2012-05-04, tėvai (b.l. 30, 31). Šalys susituokę nebuvo. Ieškovės teigimu, kartu gyveno iki 2014 m. kovo mėnesio. Šalių nepilnamečiai vaikai nuo pat gimimo gyvena su motina I. B., šiuo metu jų gyvenamoji vieta yra pas ieškovės tėvus, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 11, 12). Šalių vaikai lanko lopšelį-darželį „Sadutė“ (b.l. 15). Atsakovui nuo 2014 m. kovo mėnesio nutraukus bendrą gyvenimą, ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečių vaikų A. P. ir A. P. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, išlaikymo vaikams iš atsakovo priteisimo ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosioms vietos nustatymo

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų A. P., gim. 2009-02-12, ir A. P., gim. 2012-05-04, gyvenamąją vietą su ieškove I. B.. Atsakovas su ieškovės reikalavimui sutiko, todėl nesant ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į tai, kad vaikai dar yra maži (2 ir 5 metukų), nuo gimimo yra prižiūrimi motinos, ieškovė turi visas galimybes sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas, į Vaiko teisių apsaugos skyriaus (institucijos, teikiančios išvadą byloje) išvadą, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų A. P., gim. 2009-02-12, ir A. P., gim. 2012-05-04, gyvenamosios vietos nustatymo su motina I. B. tenkintinas (CK 3.165 str., 3.169 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovės teigimu, šalių nepilnamečių vaikų A. P. ir A. P. poreikiai ir jiems tenkinti reikalingos išlaidos, sudaro kiekvienam apie 1000 Lt kas mėnesį (b.l. 13, 14). Nors pagal formuojamą teismų praktiką išlaikymo vaikui dydis siejamas su minimalios mėnesio algos dydžiu, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami vaiko poreikiai bei realios tėvų galimybės vaiko poreikiams tenkinti. Teismo nuomone, ieškovės nepilnamečių vaikų poreikių sąrašuose nurodytos pinigų sumos, išleidžiamos nepilnamečių vaikų išlaikymui, yra realios, pagrįstos. Vaikų išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužius ir avalynę, ugdymo priemones, vaistus (b.l. 18), vitaminus, kitas prekes, mokėti už jų ugdymą (b.l. 15, 16, 17), pramogas, užtikrinti teisę į būstą. Nors vaikai neturi specialiųjų poreikių, tačiau iš pateiktos gydymo įstaigos pažymos matyti, jog vaikai dažnai serga, ne visi vaistai (skiepai) yra kompensuojami, todėl ieškovė patiria padidintas išlaidas vaikų sveikatos priežiūrai. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti pusę vaikams reikiamo išlaikymo sumos, t.y. kiekvienam vaikui po 500 Lt per mėnesį.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.), tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė iki 2014-05-04 buvo vaiko priežiūros atostogose, nuo 2014-05-08 registruota darbo biržoje ir gauna 650 Lt bedarbio pašalpą ( b.l. 19, 85, 86). Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių įgijusi neturi (b.l. 32, 20). Ieškovė kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas iki 2014-09-01 dirbo UAB „Explore Baltija“, kur gavo 1221 Lt darbo užmokestį (b.l. 50), darbo sutartis nutraukta jo paties prašymu (b.l. 65,-66, 67). VSDFV duomenimis, atsakovas nuo 2014-07-14 registruotas kaip UAB „Venatio“ darbuotojas (b.l. 77) pensijų, kompensacijų ir pašalpų negauna (b.l. 81). Atsakovas turi įgijęs dvi transporto priemones: Volvo V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Vectra-B-Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 21), nekilnojamojo turto įgijęs neturi (b.l. 33). Atsakovas nepateikė duomenų, kokias pajams gauna šiuo metu, tačiau akivaizdu, kad pajamų šaltinį atsakovas turi, kadangi savo noru nutraukė darbo sutartį, pagal kurią gavo pastovų darbo užmokestį, be to, nėra nutraukta darbo sutartis su UAB „Venatio“, ieškovės atstovė teigimu, jis galimai užsiima individualia veikla, iš kurios gauna neoficialias pajamas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad abejonės dėl atsakovo realaus darbo užmokesčio (gaunamų pajamų) ir tuo sąlygoto vaiko išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Be to, teismas pažymi, jog vien tai, kad atsakovo pajamos yra nepakankamos tam, kad būtų patenkinti nepilnamečio vaiko poreikiai, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo nepriteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui tokio išlaikymo, kuris užtikrintų jo poreikius. Atsakovas yra sveikas, darbingas žmogus, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečių vaikų, kurie negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomi nuo tėvų, poreikius. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos ar kitų problemų jis negali gauti didesnių pajamų, kurios užtikrintų jo ir jo nepilnamečių vaikų poreikius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustačius, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra darbingi, galintys ir privalantys rūpintis savo vaikais, spręstina, kad tėvai privalo taip rūpintis savo pajamų dydžiu ir stabilumu, kad galėtų užtikrinti minimalių vaiko poreikių patenkinimą. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas, žinodamas savo pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus, elgiasi neapdairiai ir neatsakingai nutraukdamas darbo sutartį ir tokiu būdu blogindamas savo turtinę padėtį ir galimybes teikti vaikams išlaikymą, toks elgesys negali būti pateisinamas mažinant vaikams priteistiną išlaikymo sumą. Atsakovas nurodė, jog jis teikia ir sutinka toliau teikti kiekvienam vaikui po 250 Lt išlaikymą, tačiau tokai suma yra nepakankama net būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti, kam pritarė ir išvadą teikianti institucija.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus vaikų poreikiams tenkinti reikiamą sumą, šalių padėtį ir realias galimybes tenkinti nustatytus vaikų poreikius (abu tėvai nėra finansiškai pajėgūs teikti nustatyto dydžio išlaikymą dviem vaikams), atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas reikalingas ne vienam, o dviem nepilnamečiams vaikams, atsakovas yra darbingas, tačiau nesirūpina savo vaikais ir neteikia pastovaus, minimalius vaikų poreikius užtikrinantį išlaikymą, ieškinio reikalavimas dėl 500 Lt periodinėmis išmokomis išlaikymo kiekvienam vaikui priteisimo iš atsakovo tenkintinas iš dalies: iš atsakovo nepilnamečių vaikų A. P., gim. 2009–02-12, ir A. P., gim. 2012-05-04, išlaikymui priteistinas išlaikymas kiekvienam vaikui po 450,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-06-11) iki jų pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Likusioje dalyje dėl išlaikymo priteisimo ieškinys atmestinas.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečių A. P. ir A. P. atstovė motina I. B., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo T. P. priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams A. P. ir A. P. kiekvienam po 350,00 Lt nuo 2014-06-11 iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15001-924/2014 priėmimo (b.l. 36-38), todėl bylą išnagrinėjus ir priėmus teismo sprendimą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės netenka galios (CK 3.65 str. 1 d.). Vykdymo proceso metu pagal laikinųjų apsaugos priemonių nutartį suteiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t.y. priteistino išlaikymo suma sumažintina išmokėto laikinojo išlaikymo suma.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo, kad atsakovas teismo sprendimu priteistą išlaikymą mokėtų į ieškovės nurodytą banko sąskaitą. Tačiau ši ieškovės reikalavimo dalis yra vykdymo proceso dalis, todėl teismas spręsdamas dėl išlaikymo (paramos) priteisimo nesprendžia kaip bus vykdomas teismo sprendimas.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

Nustačius šalių nepilnamečių vaikų A. P. ir A. P. gyvenamąją vietą su ieškove, ieškovės prašymu, spręstinas atsakovo T. P. bendravimo su vaikais tvarkos klausimas.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (Civilinio kodekso 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis).

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalis). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Ieškovė prašo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitgalį, vaikus paimdamas iš vaikų gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną (sekmadienį) iki 17:00 val. Tėvas T. P., norėdamas su nepilnamečiais vaikais susitikti darbo savaitės dienomis, dieną prieš susitikimą įspėja ieškovę apie šį ketinimą. Teismo posėdžio metu ieškovė sutiko, kad atsakovas kitomis savaitės dienomis bendrautų nebūtinai darbo dienomis, tačiau norėtų, kad atsakovas ne vėliau, kaip prieš vieną dieną, ją įspėtų. Ieškovė nurodė, kad ji neriboja atsakovo bendravimo su vaikais tvarką ir prašo nustatyti bendravimo tvarką tik todėl, kad atsirastų aiškumas, stabilumas, laiko planavimas ir nenutruktų vaikų ryšys su tėvu.

Atsakovas iš esmės neprieštaravo ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, tik, jo manymu, bendravimo tvarkos aplamai nustatinėti nereikia, kadangi ginčų dėl to nekyla.

Teismas sutinka kad nustačius ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, nei vaikų, nei atsakovo interesai nenukentės, kadangi siūloma nustatyti tvarka yra maksimali, ieškovė sutinka, kad atsakovas bet kurią dieną su vaikais bendrautų, o jos reikalavimas prieš dieną pranešti apie ketinimą bendrauti su vaikais, yra suprantamas ir teisingas, kadangi tiek ieškovei, tiek vaikams, tiek pačiam atsakovui būtina planuoti savo dienotvarkę. Iš anksto suderinus pasimatymų laiką, bus išvengta situacijų, kai bendravimas neįvyksta dėl kitų, anksčiau suplanuotų veiklų. Teismas neturi duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaikais kenktų jų interesams, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo yra tenkintinas.

Nustačius atsakovo T. P. bendravimo su nepilnamečiais A. P. ir A. P. tvarką, ir susidarius situacijai, kai atsakovas neturi galimybės pasimatyti su vaikais nustatytą dieną, teismas mano esant tikslinga įpareigoti atsakovą apie neįvyksiantį susitikimą informuoti ieškovę prieš vieną kalendorinę dieną iki numatyto susitikimo, o ieškovė įpareigotina pranešti T. P. apie priežastis, galinčias sutrukdyti jam susitikti su vaikais ir su jais bendrauti.

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jos auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ieškinio patenkinimo iš dalies situacijoje išsprendžiamas pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą atsižvelgimo į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas taisyklę. Byloje buvo pareikšti reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo patenkinti 100 proc. Ieškovės siekis prisiteisti išlaikymą periodiniais mokėjimais teismo sprendimu negali būti laikomas pagrindu nustatinėti patenkintų/nepatenkintų reikalavimų proporcijas, todėl pripažintina, kad patenkinta 100 proc. viso ieškinio.

Pripažinus, jog ieškinio reikalavimai patenkinti 100 proc., iš atsakovo ieškovei priteistina jos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 288,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 29) ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už advokato suteiktą pagalbą jai buvo pateikta 970,00 Lt sąskaita (b.l. 104, 108), tačiau ieškovė pateikė tik 710,50 Lt išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus (b.l. 105, 106, 107), todėl darytina išvada, kad iki bylos išnagrinėjimo patyrė 710,50 Lt teisinei pagalbai išlaidas, kurios priteistinos iš atsakovo. Likusi suma, dėl kurios ieškovė nepateikė apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų, iš atsakovo nepriteistina.

Valstybei iš atsakovo priteistina 12,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat 324,00 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė paduodama ieškinį yra atleista, kas iš viso sudaro 336,18 Lt sumą (CPK 79 str., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. P., gim. 2009-02-12, ir A. P., gim. 2012-05-04, gyvenamąją vietą su motina I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti tokią atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. P., gim. 2009-02-12, ir A. P., gim. 2012-05-04, tvarką:

Atsakovas T. P. su nepilnamečiais vaikais A. P. ir A. P. bendrauja kas antrą savaitgalį, vaikus paimdamas iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią dieną (sekmadienį) iki 17:00 val. Tėvas T. P., norėdamas su nepilnamečiais vaikais susitikti kitomis savaitės dienomis, ne vėliau, kaip prieš vieną dieną iki susitikimo įspėja ieškovę apie šį ketinimą.Ieškovė privalo iš anksto, ne vėliau kaip prieš vieną dieną (įvertinant kokia priežastis) iki savaitgalį numatytų bendravimo dienų, bei kiek įmanoma anksčiau kitomis sutartomis bendravimo dienomis, pranešti T. P. apie priežastis, galinčias sutrukdyti jam susitikti su vaikais ir su jais bendrauti.Atsakovas T. P. privalo informuoti I. B. apie numatytą neįvyksiantį susitikimą su vaikais, ne vėliau kaip prieš vieną dieną (įvertinant kokia priežastis) iki savaitgalį numatytų bendravimo dienų, bei kiek įmanoma anksčiau kitomis sutartomis bendravimo dienomis.

Priteisti iš atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. P., gim. 2009-02-12, ir A. P., gim. 2012-05-04, periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 450,00 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) (130,33 Eur) per mėnesį, nuo ieškinio pateikimo dienos (2014-06-11) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečių A. P., gim. 2009-02-12, ir A. P., gim. 2012-05-04, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. B., a.k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 998,50 Lt (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus, 50 ct) (289,19 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 336,18 Lt (tris šimtus trisdešimt šešis litus, 18 ct) (97,36 Eur) bylinėjimosi išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.