Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-12-07 · Civilinė byla Nr. 2S-1375-577/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-07
Bylos Nr.
2S-1375-577/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03799-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Pareiškėjas
K. K.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Laiptų fabrikas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1375-577/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03799-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.4.5.11; 3.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (skolininko) K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Laiptų fabrikas“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėjas K. K. pateikė skundą dėl antstolio A. N. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio A. N. 2016 m. gruodžio 22 d. patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skolininko prašymą vykdomojoje byloje Nr. 0157/16/03040/D bei patenkinti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 14 d. prašymą dėl banko sąskaitų ir juose esančių lėšų arešto panaikinimo, perkeliant areštą kitam pareiškėjo prašyme nurodytam turtui – pas trečiuosius asmenis esančių ir įmonei „Medeinės parkai“ paskolintų 10 700 Eur dydžio lėšų. Skunde nurodė, kad antstolis iš įmonės „Medeinos parkai“ gavęs informaciją apie bendrovei paskolintas pareiškėjo lėšas, 2016 m. gruodžio 21 d. patvarkymu jas areštavo, tačiau areštų nuo pareiškėjo banko sąskaitų nepanaikino. Pažymėjo, kad turto arešto mastas vykdomojoje byloje yra 4 172,45 Eur mažesnis už pareiškėjo paskolintas bendrovei ir antstolio jau areštuotas lėšas. Pareiškėjo įsitikinimu, antstolis pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias areštuojamo turto mastą, taip pat skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą.A. A. N. 2017 m. sausio 26 d. patvarkymu atmetė skolininko K. K. skundą ir persiuntė jį su patvarkymu nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad 2016 m. gruodžio 29 d. antstolis gavo UAB „Medeinos parkai“ pranešimą, kuriuo ši bendrovė informavo, jog 2016 m. kovo 15 d. paskolos sutartimi K. K. suteikė įmonei 10 700 Eur dydžio paskolą, tačiau paskolos grąžinimo terminas pagal šią sutartį dar nėra suėjęs. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi užtikrinti ne formalų, o realų prievolės įvykdymą. Nukreipus laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimą į minėtas lėšas išieškotojo interesai galėtų būti tenkinami tik tolimoje ateityje, todėl skolininko turtinė teisė į UAB „Medeinos parkai“ suteiktą 10 700 Eur dydžio paskolą įkainota nebuvo. Antstolis akcentuoja, jog patvarkymo surašymo dienai skolininkas nėra pateikęs jokios informacijos apie turimą turtą, gaunamas pajamas bei informacijos į kokią sąskaitą gaunamos pajamos iš darbinės veiklos, nors procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti. Be to, skolininko atžvilgiu vykdomos kitos vykdomosios bylos.Suinteresuotas asmuo UAB „Laiptų fabrikas“ atsiliepime į skundą, prašė jį atmesti. Nurodė, kad paskolintos lėšos nėra pareiškėjo turtas; pareiškėjui priklauso tik reikalavimo teisė. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ši reikalavimo teisė yra galiojanti, neaiški jos vertė. Pažymėjo, kad paskolintų lėšų areštas neužtikrintų būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo, kadangi atsakovas turi daug skolų, yra teistas už sukčiavimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl to, kad galimai ieškovui buvo padaryta žala, atsakovui nesąžiningai perleidus areštuotą UAB „Baltasis alksnis“ turtą, todėl mano, kad gali nesąžiningai mėginti nevykdyti ir civilinėje byloje Nr. e2-3673-960/2017 priimto sprendimo. Pareiškėjas yra ir UAB „Medeinos parkai“ vadovas. Suinteresuoto asmens manymu, areštas pareiškėjo banko sąskaitoms privalo būti ir toliau taikomas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjo K. K. skundą dėl antstolio A. N. veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjo K. K. siūlomas laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimas apie tolimos ateities galimą jo reikalavimo gavimą (paskolos terminai sueitų tik 2018 m. kovo mėn.) yra formalus, neužtikrinantis realaus prievolės įvykdymo ieškinio patenkinimo atveju. Pažymėjo, kad antstolis 2016 m. gruodžio 6 d. atliko turto aprašo patikslinimus, kuriuo papildomai įtraukė K. K. nurodytą paskolą UAB „Medeinės parkai“ 6 527,55 Eur sumai, tačiau šios neįkainavo. Sprendė, kad antstolio areštuoto ir aprašyto turto apraše mastas neviršija teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytos sumos (6 527,55 Eur), kadangi turto apraše ir jo patikslinime aiškiai nurodyta, jog apribojimas yra 6 527,55 Eur sumai, todėl antstolio veiksmus (atsisakant perkelti areštus) laikė tinkamu teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymu. Teismo nuomone, prašymo tenkinamas iš esmės pažeistų ieškovo interesus, kadangi ieškinio patenkinimo atveju, nebūtų realiai užtikrinti jo reikalavimai. Taip pat teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartyje nurodė, jog antstolis privalo nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota, kaip lėšos, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, paliekant po 1 MMA dydžio lėšas atsakovo pragyvenimui, atsiskaitymams su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas ir su ieškovu, tačiau K. K. nepateikė antstoliui informacijos, į kokią banko sąskaitą gaunamos pajamos iš jo darbinės veiklos, todėl antstolis negalėjo nustatyti šio apribojimo konkrečiai pareiškėjo banko sąskaitai.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas K. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nes pareiškėjas nepateikė antstolio reikalaujamos informacijos apie turimą turtą, gaunamas pajamas bei informacijos, į kokią sąskaitą gaunamos pajamos iš darbinės veiklos. Pažymėjo, kad 2016 m. gruodžio 14 d. prašymo pateikimo metu pareiškėjas nežinojo apie antstolio patvarkymus bei prievolę pateikti informaciją; patvarkymą dėl informacijos pateikimo iš antstolio gavo tik 2017 m. sausio 6 d. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 654 straipsnį, procesiniai dokumentai šalims turi būti įteikiami. Pasak apelianto, tinkamu dalyvaujančio byloje asmens informavimu pripažįstamus atitinkamo antstolio patvarkymo išsiuntimas šio asmens nurodytu adresu, išskyrus tuos atvejus, kai toks pranešimas teismui grįžta neįteiktas.Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjui ateityje nevykdant priimto teismo sprendimo, tikėtina jo nevykdys ir jo vadovaujama įmonė „Medeinės parkai“. Pažymi, kad tokie sandoriai yra įprasti; lėšos bendrovei buvo paskolintos bankiniu pavedimu; sandoris sudarytas prieš metus, todėl teismas negali tokio sandorio pripažinti kaip neegzistuojančio ir nepakankamu taikyti areštą.Teismas nepagrįstai nustatė, kad skolininko turimas turtinis reikalavimas iš esmės neegzistuoja vien todėl, kad jis atsiras ateityje. Atkreipė dėmesį, kad teismo sprendimas byloje taip pat dar nėra priimtas.Teismas nevertino pareiškėjo nurodytų argumentų, kad areštuotos sumos visiškai pakanka visam galimam kreditoriaus reikalavimui (sprendimui) įvykdyti, todėl nebūtina areštuoti visą pareiškėjo turtą. Pasak apelianto, antstolis viršijo teismo nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių sumą. Antstolis turi nepažeisti CPK 675 straipsnio 2 dalyje ir 677 straipsnio 2 dalyje nustatytų draudimų, neleidžiančių areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teigia, jog šiuo atveju antstolis pažeidė procesines normas, reglamentuojančias areštuojamo turto mastą, taip pat skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą.

A. A. N. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti skolininko K. K. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą bei palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiai argumentais:Skolininkas nenurodė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, pagrindžiančių jo teiginius, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.Antstolis privalo imtis tokių veiksmų, kad taikant skolininko turto areštą būtų užtikrinamas proporcingumo principas ir turto būtų aprašyta tiek, kad jo pakaktų realiam teismo sprendimui įvykdymui užtikrinti.CPK 585, 645 straipsnių normos imperatyviai nurodo prievolę pateikti duomenis apie turimą turtą, kurių reikalauja antstolis, o ne pasirinkti, kokią informaciją nori pateikti; teisės normose nėra išlygų, dėl kurių skolininkas galėtų antstolio reikalavimų nevykdyti. Teiginys, kad banko sąskaitoje esančių lėšų užtenka laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimui, nepateikus tai įrodančių dokumentų, taip pat nepagrįstas. Pareiškėjas nėra pateikęs informacijos, į kokią sąskaitą gaunamos pajamos iš darbinės veiklos, ir atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymo dieną. Suinteresuotas asmuo UAB „Laiptų fabrikas“ atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas. Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0157/16/03040 medžiagos nustatyta, kad antstolis A. N. 2016 m. gruodžio 5 d. priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį Nr. 2-50292-960/2016 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. atsakovo K. K. 6 527,55 Eur sumos turto arešto (vykd. b. l. 6-7, 65-66). 2016 m. gruodžio 6 d. antstolio patvarkymu buvo areštuotos K. K. banko sąskaitos bei sudarytas areštuoto turto aprašas, taip pat priimtas patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą bei dėl priverstinio poveikio priemonių taikymo vykdomojoje byloje (įskaitant ir informaciją, kuriai sąskaitai antstolis turi nustatyti lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota 2016 m. gruodžio 1 d. nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti) (vykd. b. l. 74-81). Dokumentai išsiųsti K. K. (vykd. b. l. 82-83, 98-101, 106, 131-133). 2016 m. gruodžio 19 d. antstolio kontoroje gautas K. K. prašymas dėl arešto panaikinimo (vykd. b. l. 118), kuriame skolininkas informuoja antstolį, kad 2016 m. gruodžio 13 d. jis pateikė skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat, kad įmonei „Medeinės parkai“ yra suteikęs 10 700 Eur dydžio paskolą, todėl prašo perkelti areštą šiam turtui ir panaikinti visų jo bankų sąskaitų areštą, kad galėtų atsiskaityti už kasdienes paslaugas, kaip ir nurodyta nutartyje. 2016 m. gruodžio 22 d. antstolis į turto aprašą įtraukė skolininkui nuosavybės teise pagal paskolos sutartį Nr. 2016/03/15 priklausančias išmokėtinas lėšas iš paskolos gavėjo UAB „Medeinos parkai“ 6 527,55 Eur sumai (vykd. b.l. 121). UAB „Medeinės parkai“ pranešė, kad 2016 m. kovo 15 d. paskolos sutartimi K. K. suteikė įmonei 10 700 Eur dydžio paskolą, tačiau paskolos grąžinimo terminas pagal šią sutartį dar nėra suėjęs (vykd. b. l. 148). 2016 m. gruodžio 22 d. patvarkymu Nr. B-98959 antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą (vykd. b. l. 123-124). Nesutikdamas su šiuo patvarkymu, pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kurio antstolis 2017 m. sausio 26 d. patvarkymu netenkino. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė pareiškėjo skundą. K. K. pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia iš esmės tuo, kad: 1) pareiškėjas nežinojo apie antstolio patvarkymus bei prievolę pateikti atitinkamą informaciją, todėl teismo išvadą, kad antstolis pagrįstai netenkino skundo, nes pareiškėjas neteikė informacijos, laiko neteisinga; 2) teismo išvada, kad skolininko turimas turtinis reikalavimas neegzistuoja, nes jis atsiras ateityje, taip pat nepagrįsta; pasak apelianto, areštuotos paskolos sumos pakanka visam galimam kreditoriaus reikalavimui įvykdyti; palikdamas areštą banko sąskaitose esančioms lėšoms, antstolis viršijo teismo nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių sumą. Pažymėtina, kad antstolio įgalinimų ribas vykdymo procese apibrėžia nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, nagrinėjamu atveju – teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 587 straipsnio 4 punktas), kurioje nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas, vykdymo tvarka ir būdai (CPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Vykdydamas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis vadovaujasi ir CPK XLVII skyriaus „Išieškojimo iš skolininko turto bendros taisyklės“ nuostatomis, įskaitant ir CPK 662 straipsniu. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis šio Kodekso 664 ir 665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas. Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą (CPK 675 straipsnio 3 dalis). CPK 677 straipsnio 2 dalies normoje nustatyta, kad antstolis negali aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.Teisės normos antstolį taip pat įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra ne vien formaliai, tačiau ir realiai užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, šiuo atveju tiek teismas, tiek antstolis nagrinėdami pareiškėjo prašymą perkelti areštą nuo skolininko sąskaitų kitam turtui (priklausančioms išmokėti lėšoms pagal Paskolos sutartį Nr. 2016/03/15), pagrįstai vertino išieškojimo galimybes iš šio turto realumo bei pakankamumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamos teismo nutarties išvados, kad antstolis, netenkindamas prašymo panaikinti skolininko banko sąskaitose esančių piniginių lėšų arešto, ir papildomai aprašydamas skolininko turtinę teisę, neviršijo teismo nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytos sumos. Reikalavimo teisė yra prievolinė turtinė teisė. Turėdamas reikalavimo teisę, pareiškėjas neturi nuosavybės teisės į pas skolininkus esančias lėšas. Taigi, turtinių teisių arešto (aprašymo) negalima prilyginti lėšų areštui. Akivaizdu, kad prievolės pagal paskolos sutartį vykdymas priklauso nuo trečiojo asmens veiksmų, taip pat kitų aplinkybių. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad UAB „Medeinės parkai“ mokėjimo prievolės terminas dar nėra suėjęs, kas reiškia, kad civilinėje byloje priėmus sprendimą, jo vykdymas negalėtų būti nukreiptas į šį turtą. Duomenų apie prašymo nagrinėjimo metu UAB „Medeinės parkai“ turimas mokėtinas sumas, t. y. esamą turtą, byloje nėra. Vien reikalavimo teisės turėjimas, nesant duomenų apie realų paskolos gavėjo ketinimą pervesti lėšas (lėšų pervedimą antstoliui ar pan.), nesudaro pagrindo spręsti apie tinkamą teismo nutarties vykdymą bei realų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimą. Apeliantas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad areštuotose banko sąskaitose buvo visa Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi areštuota pinigų suma (iš 2017 m. sausio 19 d. antstolio pažymos apie vykdymo eigą (vykd. b.l. 152), matyti, kad piniginių lėšų likutis AB „Swedbank“ 92,89 Eur, AB „Šiaulių bankas“ – 51,94 Eur, UAB „Paysera LT“ – 3,03 Eur). Taigi, nesant duomenų, kad antstolio A. N. patvarkymų (aprašo) pagrindu realiai esančiam turtui pritaikyti apribojimai viršija 6 527,55 Eur sumą, antstolio veiksmai, neperkeliant apribojimų skolininko nurodytam turtui, bei nepanaikinant arešto jo piniginėms lėšoms, nelaikytini neteisėtais ar pažeidžiantys skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą.Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą, nes jis nepateikė antstolio reikalaujamos informacijos apie turimą turtą, gaunamas pajamas bei informacijos, į kokią sąskaitą gaunamos pajamos iš darbinės veiklos. Šiuos argumentus sieja su tuo, kad prašymo pateikimo dieną jis nežinojo apie antstolio priimtus patvarkymus bei prievolę pateikti informaciją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, teismo motyvai dėl skundo netenkinimo nėra siejami su pareiškėjo prievolių nevykdymu (reikalaujamos informacijos neteikimu). Tokia išvada padaryta įvertinus tai, kad antstolis neturėjo duomenų apie skolininko turtą, kurio pakaktų nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymui. Kaip minėta, atskirajame skunde apie kitą turimą turtą (neskaitant turimos teisės ateityje reikalauti grąžinti paskolos sumą) apeliantas taip pat nenurodė. Taigi, argumentai, susiję su nežinojimu apie prievolę antstoliui pateikti informaciją atmestini, kaip nesusiję su skundžiamos nutarties turiniu.Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 19 d. prašė antstolio perkelti areštą kitam turtui bei panaikinti banko sąskaitų areštą, kad galėtų atsiskaityti už paslaugas, kaip nurodyta nutartyje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 12³ p. numatyta, kad jeigu laikinąsias apsaugos priemones pritaikęs teismas leido atlikti tam tikras operacijas su kredito įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis ir nurodė antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nurodytoms operacijoms atlikti, antstolis vykdomosios bylos neužbaigia ir skolininko prašymu nustato lėšų sumą ir kredito įstaigos sąskaitą, su kurioje esančiomis lėšomis leidžiama atlikti nurodytas operacijas. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė ir nepateikė duomenų, kad žinodamas apie teismo nutartyje esančius leidimus naudoti dalį areštuotų piniginių lėšų, teikė prašymą dėl tokios lėšų sumos nustatymo. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisė naudoti areštuotą lėšų sumą nutartyje nurodytoms reikmėms, yra ribojama būtent dėl antstolio veiksmų. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jadvyga Mardosevič