Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-615/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-17
Bylos Nr.
1A-615/2014
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-06032-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Gaudutienė, Linas Šiukšta (pran.), Elena Vainienė
Nuteistasis
J. K., V. J., I. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-615/2014Proceso Nr. 1-05-1-06032-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.17.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),teisėjų: Reginos Gaudutienės, Elenos Vainienės,sekretoriaujant Martynai Paušaitei,dalyvaujant prokurorui Tomui Songailai,gynėjui Vladislavui Latušinskiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. nuteistas pagal BK 199 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. J. ir I. S., dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su I. S., V. J. bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais Baltarusijos Respublikos piliečiais, 2013-02-10, apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) prieigose, tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apie 200 metrų nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) link valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką neteisėtai, nepateikiant muitinės kontrolei, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 14999 pakelius cigarečių „Fest“, 4500 pakelių „Minsk 5 S. S.“, 1500 pakelių cigarečių „NZ G. S. Slim“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 149449,36 litų, permestas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną saugančią įrengtą apsauginę tvorą cigaretes gabeno nešdamas jas į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, sukrovė ir laikė apie 70 m. atstumu nuo valstybės sienos esančiame melioracijos griovyje, vėliau jas gabeno ir pakrovė, nešdamas apie 230 m. nuo melioracijos griovio iki tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) stovintį automobilį N. P., valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Šalies argumentai

Nuteistojo J. K. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad su nuosprendžiu nesutinka, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas. Skunde nurodo, kad iš bylos medžiagos matosi, jog netoli įvykio vietos (maždaug 2 km atstumo nuo jos) buvo sulaikyti trys įtariamieji – J. K., V. J., I. S.. Nurodyti asmenys po sulaikymo pripažino savo kaltę dėl kontrabandos, bet vėliau, kai buvo paleisti iš areštinės, atsisakė savo pirminių parodymų ir nurodė, kad parodymus davė, nes buvo priversti tai padaryti, dėl to, kad prieš juos buvo vartojamas fizinis smurtas ir elektrošokas. Pirmos instancijos teismas kaltinamųjų parodymų pakeitimą teisme bei kaltės nepripažinimą vertino kaip jų pasirinktą gynybos poziciją. Teismo nuomone, ta aplinkybė, kad kaltinamieji apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, nesiskundė dėl jiems daromo poveikio ir pripažino savo kaltę, ta aplinkybė, kad nagrinėjamas įvykis buvo 2013 m. vasario mėnesio pradžioje miške šalia Lietuvos ir Baltarusijos sienos, tuomet buvo daug sniego ir aptikti 3 asmenų švieži batų atspaudai, o duomenų, jog tai galėjo būti kitų asmenų pėdsakai, nėra, leido padaryti išvadą, kad tai yra kaltinamųjų gynybinė pozicija, nepatvirtinta jokiais objektyviais faktiniais duomenimis. Su tokia teismo pozicija apeliantas nesutinka. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Akivaizdu, kad įstatymas įpareigojo teisėsaugos institucijas tinkamai atlikti savo darbą, tinkamu būdu, laikantis įstatymų normų ir reikalavimų rinkti įrodymus, juos fiksuoti, kaip nurodoma įstatyme ir įrodyti kiekvieno įtariamojo asmens kaltę. Kiekvienas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, nes tokiu atveju būtų pažeistas pagrindinis baudžiamojo proceso įstatymo principas - žmogaus nekaltumo prezumpcija.

Skunde gynėjas atkreipia dėmesį į duomenų trūkumus. Dėl aptiktų pėdsaku. Visuose pradiniuose dokumentuose nurodoma, kad nuo automobilio link valstybės sienos veda pėdsakų takelis. Pirmi pareigūnai atvyko į įvykio vietą nuo 12.36 val. iki 13.00 val. Akivaizdu, kad jie vaikščiojo aplink įvykio vietą ir turėjo palikti savo pėdsakus. Apie 3 asmenų pėdsakus rašoma, kad jie veda ne link valstybės sienos, o nuo automobilio link (duomenys neskelbtini) kaimo. Pati eismo įvykio vieta buvo apžiūrėta tik nuo 17.00 val. iki 18.00 val. Kaip seka iš pareigūnų parodymų, į įvykio vietą buvo atvykę - pasieniečiui T. B. ir E. K. (apie 13.00 val.), kiek vėliau (13.20 val.) atvyko S. J. ir A. T.. Po to, kai kitoje vietoje (2 km atstume) buvo sulaikyti įtariamieji - J. K., V. J., I. S., jie visi 3 kartu su kitais pareigūnais atvyko prie a/m N. P., v.n. (duomenys neskelbtini) kur pareigūnų nurodymu pakrovė 36 dėžes į automobilius. Nors įvykio vietos apžiūros protokolo gale pažymėta, kad matomi 3 asmenų pėdsakai, bet niekaip kitaip tai nebuvo užfiksuota. Pažeidžiant elementarius reikalavimus, keliamus įvykio vietos apžiūrai - pėdsakai (jeigu tokie buvo) nenufotografuoti, nėra jų matmenų, neužfiksuota nei vieno iš pėdsakų avalynės pado forma ar brėžinys. Kelia rimtų abejonių šių pėdsakų atsiradimo laikas, galimai jie galėjo būti palikti pačių pareigūnų, nes iki apžiūros vietoje pabuvojo nemažiau 4 pareigūnų, kurie vaikščiojo aplink ir vėliau už įtariamuosius.

Dėl aptikto cigarečių pakeliu kiekio. Pirminiuose dokumentuose visur vienodai rašoma, kad automobilyje N. P., v.n. (duomenys neskelbtini) buvo rasta 12 dėžių, o melioracijos griovyje dar 24 dėžės. Apelianto manymu, kelia rimtų abejonių tas faktas, kad įvykio vietos apžiūros protokole atsiranda įrašas, jog vietoje paimta - 14999 pakeliai cigarečių „Fest“, 4500 pakelių „Minsk 5 S. S.”, 1500 pakelių cigarečių „NZ G. S. Slim” su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Kaip buvo nustatytas toks tikslus rastų cigarečių kiekis? Galima padaryti prielaidą, kad kiekis buvo nustatytas žinant kiek cigarečių blokų yra vienoje dėžėje ir žinant dėžių kiekį. Tada kyla klausimas kaip pareigūnai sužinojo, kad vienoje dėžėje trūksta vieno pakelio cigarečių „Fest“? Akivaizdu, kad vietoje rastas krovinys nebuvo apžiūrėtas detaliai. Tokią išvadą galima padaryti iš to, kad 2012-02-12 (po dviejų dienų nuo įvykio vietos apžiūros) nuo 8.15 val. iki 9.20 val. buvo surašytas daiktinių įrodymų apžiūros protokolas. Iš apžiūros protokolo matosi, kad visos dėžės supakuotos, užklijuotos lipnia juosta. Apžiūros metu lipni juosta nuimama, iš dėžės ištraukiami cigarečių blokai ir atliekamas skaičiavimas. Tai reiškia, kad tik po dviejų dienų, 2013 vasario 12 d. buvo tikslai suskaičiuotas cigarečių pakelių kiekis. Tada kyla klausimas iš kur ir kaip vasario 10 dieną tas kiekis buvo nurodytas įvykio vietos apžiūros protokole. Ar patikimas toks dokumentas ir ar jis atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus?

Kalbant apie pradinius dokumentus ir rastą cigarečių dėžių kiekį, visi pareigūnai nurodė tą patį skaičių, t.y. 12 dėžių automobilyje ir 24 dėžės miške. Viso 36 dėžės. Tuo tarpu iš daiktinių įrodymų apžiūros protokolo matosi, kad apžiūrėta:

30 dėžių cigarečių „Fest“;

9 dėžių cigarečių „Minsk 5 S. S.”;

3 dėžių cigarečių „NZ G. S. Slim”

Viso - 42 dėžės.

Kyla klausimas, iš kur atsirado dar 6 cigarečių dėžes? Kaip ir kokiu būdu pareigūnai galėjo suskaičiuoti tikslų cigarečių pakelių kiekį, sutampantį pagal skaičių ne su aptiktu vietoje kiekiu (36 dėžėse 18.000 cigarečių pakelių, o 42 dėžėse 21.000 pakelių), o sutampantį su dokumentu, kuris buvo surašytas tik po dviejų dienų.

Kaltinamieji pripažinti kaltais dėl cigarečių kiekio, kuris nurodytas daiktinių įrodymų apžiūros protokole ir kuris visiškai neatitinka rasto įvykio vietoje kiekio. Esant tokiems „netikslumams" sunku nepatikėti kaltinamaisiais, kad sulaikymo metu jų atžvilgių buvo panaudotas fizinis smurtas. Negalima sutikti su teismo išsakyta pozicija, kad „...stačiakampio formos dėžių, supakuotų į polietileninis maišus, buvo 36 ir šiuos maišus nešdavo kaltinamieji, todėl ši aplinkybė suponuoja teismui mintį, jog būtent dėl to V. J. juosmens dešinėje pusėje atsirado daugybiniai smulkūs stačiakampio formos paviršutiniai nubrozdinimai...” 2012-02-15 V. J. kreipėsi pas teismo medikus, kuriems nurodė, kad 2013-02-10 buvo sulaikytas trijų pasienio darbuotojų, kurie elektrošoku paveikė juosmens sritį. Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad – “juosmens dešinėje pusėje šešiolika po 0,4 x 0,2 taisyklingo stačiakampio formos, išdėstyti poromis 3 cm atstumu tarpusavyje, bendrame apie 17 x 11 cm plote paviršiniai odos nubrozdinimai, aiškiomis ribomis...“ Jeigu, kaip teismas rašo, kaltinamasis nešė dėžes po 2 kiekvieną kartą, neaišku, kodėl vienoje kūno pusėje sužalojimai yra, o kitoje jų visiškai nėra. Pažiūrėjus į nuotraukas, akivaizdu, kad nėšti dėžę patogiu paėmus už polietileno maišo krašto ir su ištiestomis rankomis. Tokiu būdu susižaloti buvo galima tik kojas, bet ne juosmens sritį.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip parodė kaltinamieji, jie matė, kaip prieš V. J. buvo naudojamas fizinis smurtas, todėl jie, bijodami kančių, davė parodymus prieš save. Kaip buvo teisingai pastebėta ikiteisminio tyrimo metu, tas faktas, kad visus sulaikytus atstovavo vienas advokatas, liudija, kad buvo suvaržyti jų interesai dėl tinkamos gynybos šioje byloje. Be to, iš karto po paleidimo tiek V. J., tiek I. S. kreipėsi pas teismo medikus, nurodydami, kad prieš juos buvo naudojamas fizinis smurtas. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamieji ir jų gynėjai prašė papildomai juos apklausti, bet jų prašymai buvo atmesti. Todėl teigti, kad kaltinamieji pakeitė savo parodymus teisminio nagrinėjimo metu nėra jokio pagrindo.

Dėl išdėstytų aplinkybių apeliantas daro išvadą, kad jo ginamojo ir kitų kaltinamųjų kaltė nėra įrodyta. Priimti apkaltinamąjį nuosprendį remiantis suklastotų dokumentų pagrindu, kitais dokumentais (įtariamųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu), gautais neteisėtu būdu, naudojant smurtą prieš įtariamuosius, teismo prielaidomis negalima. Todėl byloje turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Šalies argumentai

Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu teismas manys kitaip, nuosprendis turi būti pakeistas dėl kitų priežasčių. J. K., V. J., ir I. S. nuteisti už kontrabandą, t.y. už tai, kad gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką neteisėtai, nepateikiant muitinės kontrolei, gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus - 14999 pakelius cigarečių „Fest“, 4500 pakelių „Minsk 5 S. S.”, 1500 pakelių cigarečių „NZ G. S. Slim” su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius viršija 250 MGL sumą ir sudaro 149449,36 Lt. Tačiau toks kiekis nebuvo rastas 2013-02-10. Nuosprendyje nurodytas kiekis atitinka 42 dėžes, o ne 36. Be to, spręstinas ir kvalifikacijos klausimas. Net ir tuo atveju, jeigu J. K., V. J., ir I. S. bandė išvežti iš miško dėžes cigarečių, nėra pagrindo manyti, kad jie gabeno cigaretes per valstybes sieną. Galimai jie tik neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199² str.).

Teismas skyrė J. K. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad jis anksčiau buvo teistas ir daug kartų baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, t.y. linkęs nesilaikyti įstatymo reikalavimų. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors J. K. ir buvo anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs. Už nusikaltimą, numatytą BK 286 str., jam paskirta 10 MGL dydžio bauda, kurią jis sumokėjo dar 2010-08-30. Nors J. K. ir buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, bet dauguma iš padarytų pažeidimų susiję su Kelių eismo taisyklų pažeidimais.

Baudžiamasis procesas šioje byloje buvo pradėtas 2013-02-10. Kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje buvo surašytas 2013-06-03. Nuosprendis byloje buvo priimtas 2014-06-25. Viso proceso metu J. K. dalyvavo jame. Dėl jo kaltės neįvyko teismo posėdis, bet, kaip paminėjo teismas, tai buvo susiję su darbo reikalais. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Laikotarpyje nuo 2013-02-10 iki 2014-06-25 ne vieną kartą darbo reikalais buvo išvykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Kiekvieną kartą po reiso grįždavo namo ir dalyvavo teismo posėdžiuose. Tokiais savo veiksmais parodė, kad nevengia jokios atsakomybės, jeigu bus pripažintas kaltu. Apeliantas nurodo, kad J. K. ne tik turi darbą, bet ir tvirtus socialinius ryšius, yra vedęs. Šeimoje auga mažametis vaikas - David, gim. 2013-01-02. Žmona šiuo metu vaiko priežiūros atostogose iki 2016-01-02. Šeima gyvena vien tik iš gaunamos pašalpos. Finansinė situacija šeimoje bloga, nes be tėvo auginti vaiką yra sudėtinga. Savo darbo vietoje apeliantas charakterizuojamas labai gerai.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą pažymėjo, kad skiriant bausmę turi būti atsižvelgta ir į baudžiamojo proceso trukmę. Vertinant šios bylos sudėtingumą (byla, atsižvelgiant į faktų, kuriuos reikėjo nustatyti, pobūdį, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičių, įrodymų kiekį ir jų rinkimo sudėtingumą, nelaikytina labai sudėtinga), galima padaryti išvadą, kad baudžiamasis procesas šioje byloje užtruko nepateisinamai ilgai. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad tais atvejais, kai pripažįstama, jog byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems. Šioje byloje procesas truko beveik pusantrų metų. Per tą laiką J. K. elgėsi gerai, nebuvo patrauktas atsakomybėn, nevengia atsakomybės, todėl jo atžvilgiu galėjo būti paskirta kita bausmė - piniginė bauda.

Prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį panaikinti, J. K. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba nuosprendį pakeisti ir perkvalifikuoti J. K. veiką iš BK 199 str. 1 d. į BK 199² str., arba sušvelninti J. K. bausmę ir paskirti jam baudą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir J. K. išteisinti arba jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 199² str., arba paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Prokuroras prašo nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. K. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl J. K. kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas.

Iš nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo turinio matosi, kad pagrindiniai argumentai yra susiję su aptiktu cigarečių kiekiu, kuris neva skirtingais dokumentais nustatytas skirtingas, taip pat su tuo, jog kitų dviejų nuteistųjų (V. J. ir I. S.) atžvilgiu pareigūnai vartojo fizinį smurtą, todėl jie visi trys ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino. Šiuos ir kitus apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta, nes jie yra nepagrįsti.

Apklaustas teisiamajame posėdyje J. K. parodė, kad 2013-02-10 kartu su V. J. ir I. S. buvo Šalčininkų rajone esančiame miške, prie Pepės kaimo, kur pėsčiomis vaikščiojo po mišką bei tikrino žvėrių maitinimo vietas, nors jis nėra medžiotojų būrelio narys. Koks atstumas nuo tos vietos iki valstybės sienos, jam nežinoma. Vėliau jie išėjo iš miško ir pamatė keliu važiavusį automobilį AUDI A6, jį sustabdė. Šio automobilio vairuotojas sutiko juos pavežti. Pavažiavus apie 50 metrų, juos sustabdė ir sulaikė pasieniečiai, uždėjo antrankius, susodino į automobilį ir nuvežė į Mickūnų gyvenvietę Vilniaus rajone, kur kitą dieną apklausė.

Teisiamajame posėdyje apklausiamas I. S. parodė, kad 2013-02-10 kartu su kitais kaltinamaisiais buvo Šalčininkų rajone esančiame miške, kur pėsčiomis vaikščiojo po mišką ir tikrino žvėrių maitinimo vietas, nors jie nėra medžiotojų būrelio nariai. Po to išėjo iš miško, keliu važiavo automobilis A6, sustabdė jį ir paprašė pavežti, tačiau nuvažiavus nedidelį atstumą, juos sustabdė pasieniečiai, po to liepė nešioti cigaretes iš griovio į jų džipą. Vėliau į įvykio vietą atvažiavę kiti uniformuoti pareigūnai elektrošoku mušė V. J., liepė prisipažinti cigarečių kontrabanda. Po to juos nuvežė į Mickūnuose esančią pasienio rinktinės buveinę, kur I. S. buvo apklaustas. Ten jį mušė lazda per kojas, po to jis dar buvo apklaustas teisme, kur nesakė apie fizinio smurto panaudojimą jo atžvilgiu, tačiau būdamas paleistas iš suėmimo, kreipėsi į medicinos ekspertą.

Teisiamajame posėdyje apklausiamas V. J. parodė, jog 2013-02-10 su kitais kaltinamaisiais žiūrėjo žvėrių maitinimo vietas Šalčininkų rajone, po to jie nuėjo atgal ir pakeliui sustabdė automobilį Audi A6, paprašė pavežti iki kaimo, tačiau pavažiavę nedidelį atstumą, pamatė pasieniečių automobilį, buvo sustabdyti ir sulaikyti. Po to kaltinamiesiems liepė nešioti cigaretes iš griovio į pasieniečių automobilį, liepė prisipažinti padarius cigarečių kontrabandą. Atvykę uniformuoti pareigūnai mušė kaltinamąjį V. J. į nugarą elektrošoku.

Iš visų trijų nuteistųjų teisiamajame posėdyje duotų parodymų matosi, kad jie vienodai parodė, jog įvykio dieną po mišką netoli Baltarusijos sienos vaikščiojo neva apžiūrinėdami žvėrių maitinimo vietas. Tačiau pažymėtina, ir tai nurodė teismas skundžiamame nuosprendyje, kad nuteistieji nebuvo medžiotojų būrelio nariai. Be to, jie su savimi neturėjo ir žvėrių šėrimui reikalingų daiktų. Todėl tokia versija pagrįstai atmesta kaip gynybinė, jos nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, juolab, ir nelogiška, kad asmenys, kurie nėra medžiotojai, su savimi neturėdami reikalingų įrankių, daiktų, apžiūrinėja miške žvėrių maitinimo vietas. Šioje vietoje kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti BPK 276 str. nustatyta tvarka. Pagal BPK 20 str. nuostatas ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai gali būti pripažįstami įrodymais. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, šiuo atveju pagrįstai rėmėsi būtent ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų duotais parodymais, kadangi jie atitinka kitus byloje išnagrinėtus įrodymus. Visi nuteistieji buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir savo kaltę padarius cigarečių kontrabandą pripažino (t. 1. b.l. 73-74 –J. K. parodymai, b.l. 122-123- V. J. parodymai ir b.l. 166-167 I. S. parodymai). Nuteistieji V. J. ir I. S. buvo apklausti ir ikiteisminio tyrimo teisėjo bei taip pat prisipažino padarę cigarečių kontrabandą, be to, pakankamai išsamiai parodė apie inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes (t. 1., b.l. 132-133 – V. J., b.l. 169-170 – I. S.). J. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kartu su V. J. ir I. S. važiavo link Baltarusijos sienos, iki pat sienos neprivažiavo, jis sustabdė automobilį ir paliko apie 300 m nuo valstybės sienos. Toliau jie nuėjo pėsčiomis. Matė žmones, nešančius cigarečių dėžes per valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritorijoje iki upelio. Jie trise, su V. J. ir I. S., nešė po dvi dėžes į džipą, kuriuo atvažiavo, padarė du reisus. Duobėje dar buvo likę dėžių. Tada susėdo į džipą, tačiau jis nuvažiavo tik kelis šimtus metrų. Pamatę pasieniečių automobilį, jie džipą paliko ir ėmė bėgti, nubėgo apie du kilometrus. Keliu važiavo automobilis, jie jį sustabdė, įsėdo, tačiau pavažiavus kelis šimtus metrų juos sustabdė ir sulaikė pareigūnai. Kitas nuteistasis V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dieną kartu su J. K. ir I. S. važiavo link Baltarusijos sienos, buvo daug sniego, automobilis klimpo, jį paliko apie 200-300 metrų nuo valstybės sienos ir ėjo pėsčiomis, iki pat sienos nepriėjo. J. K. žinojo kur eiti, kur sudėtos cigaretės, ir rodė kelią. Jie visi nuėjo prie melioracijos griovio, ten buvo sumestos cigarečių dėžės. Nešė po dvi dėžes, suvaikščiojo du kartus. Cigaretes sudėjo į džipą ir tada pamatė atvažiuojantį pasieniečių automobilį. Tuomet susėdo į automobilį ir pradėjo važiuoti, tačiau automobilis, pavažiavęs kelis šimtus metrų, sustojo. Palikę džipą nubėgo į mišką, bėgo mišku, tada išbėgo į kelią, ten bėgo. Tada prie jų privažiavo V. A., jie įsėdo į jo automobilį, pavažiavo apie 100 metrų ir juos sustabdė pasieniečiai. Mano, kad cigaretės priklauso J. K.. Trečias nuteistasis I. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio dieną apie 10 val. atvažiavo J. K., jis su V. J. įsėdo ir kartu važiavo prie valstybės sienos, žinojo, kad reikės nešioti cigaretes. Važiavo Šalčininkų rajonu, prie pat sienos neprivažiavo, nes buvo daug sniego, džipas klimpo, todėl jį paliko apie 300 metrų nuo sienos ir toliau ėjo pėsčiomis. Matė valstybės sieną žyminčius ženklus, taip pat žmones, grįžtančius į Baltarusiją, suprato, kad jie atnešė cigaretes į Lietuvos teritoriją. Jie nuėjo prie melioracijos griovio, ten buvo sumestos cigarečių dėžės, supakuotos į juodos spalvos polietileną. Į džipą sunešė 12 dėžių cigarečių, susėdo į džipą, pavažiavo kelis šimtus metrų, pamatė pasieniečių automobilį ir išlipę iš jo nubėgo į mišką. Bėgo mišku, paskui bėgo keliu. Prie jų privažiavo automobilis, jie įsėdo, pavažiavo dar apie 100 metrų ir juos sustabdė pasieniečiai.

Iš šių išdėstytų parodymų matosi, kad J. K. ne tik dalyvavo darant cigarečių kontrabandą, bet būtent jis buvo aktyvus nusikalstamos veikos vykdytojas, vairavo automobilį, būtent jis žinojo, kurioje tiksliai vietoje bus paliktos cigaretes ir rodė kelią. Nors nuteistojo J. K. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji pripažino kaltę, nes prieš juos buvo vartojamas fizinis smurtas, tačiau pažymėtina tai, kad J. K. atžvilgiu joks smurtas naudojamas nebuvo. Dėl kitų dviejų nuteistųjų V. J. ir I. S. atžvilgiu neva vartoto smurto ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai, apie tai nuosprendyje išsamiai pasisakė ir pirmosios instancijos teismas. Baudžiamojoje byloje yra teismo medicinos specialisto 2013-02-15 I. S. apžiūros išvada (t. 2., b.l. 104-105), kurioje nurodoma, kad galimai 2013-02-10 jam galėjo būti padaryta kraujosruva dešinio peties srityje ir nubrozdinimas dešinėje plaštakoje. Kitose kūno vietose sužalojimų nenustatyta. Teisiamajame posėdyje I. S. teigė, kad jį mušė lazda per kojas, tačiau medicinos specialisto išvada šios jo nurodytos aplinkybės nepatvirtina. Neaišku kokiu būdu ir kada I. S. dešinėje plaštakoje atsirado nubrozdinimas, apie kurį jis neminėjo nei medicinos ekspertui, nei teisiamajame posėdyje, o kraujosruva dešinio peties srityje tik galimai buvo padaryta 2013-02-10, tačiau patikimų duomenų, patvirtinančių, jog ši kraujosruva buvo padaryta būtent 2013-02-10, teismui nepateikta. 2013-02-15 teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 2., b.l. 96-97) nurodyta, kad nurodytą dieną teismo medicinos specialistas iš tikrųjų nustatė, jog V. J. buvo padaryti daugybiniai smulkūs stačiakampio formos paviršiniai nubrozdinimai juosmens dešinėje pusėje galimai 2013-02-10. Specialisto išvadoje taip pat pažymėta, kad kreipdamasis į medicinos ekspertą kaltinamasis V. J. teigė, neva pasienio pareigūnai rankomis sumušė jam dar pakaušį ir sprandą, tačiau medicinos ekspertas šiose kūno vietose jokių sužalojimų nenustatė, o teisiamajame posėdyje V. J. jau netvirtino, jog pareigūnai rankomis mušė jį per pakaušį ir sprandą. Baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta, kad kontrabandinės cigaretės buvo stačiakampio formos dėžėse ir suvyniotos į juodos spalvos polietileninius maišus, ką patvirtina liudytojų S. J. ir T. B. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, fotonuotraukos ( t. b.l. 7-13 ). Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad V. J. juosmens dešinėje pusėje daugybiniai smulkūs stačiakampio formos paviršiniai nubrozdinimai galėjo atsirasti jam nešant dėžes iš griovio į automobilį. Be to, kaip pagrįstai nuosprendyje nurodė teismas, I. S. ir V. J. buvo sulaikyti 2013-02-10 ir paleisti iš sulaikymo 2013-02-12, tačiau į medicinos ekspertą kreipėsi tik 2013-02-15, tai yra ne iš karto po paleidimo, o pasienio tarnybos pareigūnų, jų teigimu, neteisėtų veiksmų, susijusių su fiziniu ir psichologiniu poveikiu panaudojimu jų atžvilgiu siekiant išgauti tyrimui naudingus parodymus, neskundė. Kolegija pritaria teismo išvadoms, kad įvertinus nurodytas aplinkybes bei V. J. ir I. S. parodymų nenuoseklumą fizinio smurto naudojimo dalyje, teismas šiuos jų paaiškinimus pripažino nepatikimais. Be to, kaip jau minėta, ir pats nuteistasis J. K. parodė, kad jo atžvilgiu pareigūnai fizinio smurto nenaudojo, todėl teigti, kad jo parodymai savo naudai pakito dėl šios priežasties, net nelogiška. Taip pat neįtikėtina, kad pareigūnai būtų liepę viską taip pasakoti, kaip parodė nuteistasis I. S., kadangi visi trys nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu tą pačią dieną vienas po kito, ir negirdėję vieni kitų parodymų, vienodai parodė apie esmines įvykio aplinkybes. Be to, kaip jau minėta, du nuteistieji – I. S. ir V. J. tą patį parodė ir apklausiami ikiteisminio tyrimo teisėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendį grindė nuteistųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Juolab, kad tuos jų parodymus patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytojas S. J., dirbantis VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus specialistu, teisme parodė, kad 2013-02-10 Vilniaus rinktinės G. Ž. užkardos sargyba „mobilusis patrulis“ Sargybų skyriaus pasienietis E. K. ir Sargybų skyriaus vyresnysis pasienietis T. B. pranešė, kad suveikė sienos apsaugos mobilus imtuvas. Jis, būdamas pamainos vyresniuoju, nurodė sargybai „mobilusis patrulis“ nuvykti į suveikimo vietą ir patikrinti valstybės sieną. Apie 13.00 val. sargyba jam pranešė, kad vykstant link Šalčininkų r., Jankūnų k. prieigų, apie 300 metrų nuo valstybės sienos pastebėjo laukuose stovinčią transporto priemonę N. P.. Apžiūrint automobilį, galinėje automobilio dalyje pastebėjo apie 10 stačiakampio formos dėžių, supakuotų į juodos spalvos polietileninius maišus. Sargyba pranešė, kad asmenų prie automobilio nebuvo, tačiau nuo automobilio matėsi trijų asmenų avalynės pėdsakai, vedantys į mišką link Peckelių k. Sargyboje buvusiam pareigūnui E. K. nurodė eiti asmenų pėdsakais, o kinologui su tarnybiniu šunimi saugoti aptiktą automobilį. Jis pats tarnybiniu automobiliu išvyko link aptiktos transporto priemonės. Siekdamas sulaikyti valstybės sienos pažeidėjus, kartu su Sargybų skyriaus pasieniečiu A. T., Šalčininkų r., Peckelių k. prieigose patikrinimui sustabdė įtarimų sukėlusią transporto priemonę Audi A6 Avant, kurią vairavo Lietuvos Respublikos pilietis V. A.. Automobilyje kaip keleiviai vyko I. S., J. K. ir V. J.. Visi trys automobilio gale sėdėję asmenys buvo iki pusės šlapi bei suprakaitavę nuo bėgimo. Kilus įtarimui, kad tai galimi valstybės sienos pažeidėjai, jis kartu su jais iš Peckelių k. nuvyko prie aptikto automobilio N. P., kur kartu su kinologu T. B. aptikto automobilio padangų protektoriaus vėžiomis ėjo link valstybės sienos. Beeidamas pamatė asmenų avalynės pėdsakų takelį. Einat pėdsakų takeliu, melioracijos griovyje, esančiame Lietuvos Respublikos teritorijoje, apie 70 metrų nuo valstybės sienos, aptiko 24 stačiakampio formos dėžes, suvyniotas į juodos spalvos polietileninius maišus. Apie 200 m ant patrulio tako, kontrolinės pėdsakų juostos bei valstybės sienos linijos sniege matės stačiakampio formos dėžių atspaudus ir kelių žmonių avalynės pėdsakų takelį, vedantį per valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir atgal. Apie įvykį informavo Vilniaus rinktinės Operatyvinį budėtoją. Liudytojas S. J. teisiamajame posėdyje taip pat parodė, jog įvykio vietoje buvo nustatytas kaltinamojo I. S. bato pėdsakas (protektorius), tuomet jokių medžiotojų liudytojas nesutiko, o takelis ėjo link sienos bei matėsi kelių žmonių pėdsakai. Kaltinamieji savo noru padėjo sunešti cigarečių dėžes į automobilį. Jie aiškino, kad norėjo šerti žvėris. Atvykę į įvykio vietą pasienio tarnybos pareigūnai kaltinamųjų atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas T. B., dirbantis VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės Sargybų skyriaus vyresniuoju pasieniečiu, parodė, kad jis 2013-02-10 vykdė tarnybą Vilniaus rinktinės G. Ž. užkardos veikimo teritorijoje kartu su Sargybų skyriaus pasieniečiu E. K.. 12.36 val. suveikė sienos apsaugos mobilus imtuvas. Apie tai jis pranešė užkardos pamainos vyresniajam S. J., kuris nurodė nuvykti į suveikimo vietą ir patikrinti valstybės sieną. Vykstant link Šalčininkų r. Jankūnų k. prieigų, apie 300 metrų nuo valstybės sienos pastebėjo laukuose stovinčią transporto priemonę N. P.. Apžiūrint automobilį, galinėje automobilio dalyje pamatė apie 10 stačiakampio formos dėžių, supakuotų į juodos spalvos polietileninius maišus. Tuo metu asmenų prie automobilio nebuvo, tačiau nuo automobilio matėsi trijų asmenų avalynės pėdsakai, vedantys į mišką link (duomenys neskelbtini). Apie tai informavo pamainos vyresnįjį, kuris nurodė pasieniečiui E. K. eiti asmenų pėdsakais, o jam su tarnybiniu šunimi „K.“ saugoti aptiktą automobilį. Apie 13.20 val. prie aptikto automobilio N. P. atvyko užkardos pamainos vyresnysis S. J., su kuriuo kartu aptikto automobilio padangų protektoriaus vėžias, kurios vedė link valstybės sienos. Beeinant pamatė asmenų avalynės pėdsakų takelį. Einat pėdsakų takeliu, melioracijos griovyje, esančiame LR teritorijoje, apie 70 metrų nuo valstybės sienos, aptiko 24 stačiakampio formos dėžės, suvyniotas į juodos spalvos polietileninius maišus. Apie 200 m ant patrulio tako, kontrolinės pėdsakų juostos bei valstybės sienos linijos sniege matėsi stačiakampio formos dėžių atspaudai ir kelių žmonių avalynės pėdsakų takelis, vedantis per valstybės sieną iš LR į BR ir atgal. Liudytojas T. B. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad aiškiai matėsi, jog pėdsakai ėjo iki sienos per mišką ir per sieną bei buvo akivaizdžiai švieži. Jie ėjo pėdsakais ir atėjo iki griovio, kuriame rado cigaretes.

Minėtų liudytojų pareigūnų parodymai patvirtina nuteistųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pareigūnai parodė, kad sustabdžius automobilį, kuriame važiavo visi trys nuteistieji, jie buvo uždusę, suprakaitavę, šlapi. Tai atitinka jų parodymus, kad pamatę pasienio pareigūnus, jie išlipo iš džipo ir pasileido bėgti į mišką. Todėl nustačius, kad būtent nuteistųjų džipe buvo rasta cigarečių dėžių, ir paskui sekant pagal pėdsakus nuo džipo iki melioracijos griovio, ten taip pat rasta cigarečių dėžių, akivaizdu, kad būtent tai jie ir darė – sulaukę kol tyrimo nenustatyti asmenys iš Baltarusijos į sutartą vietą atneš cigarečių dėžes, jas ėmė ir nešė į automobilį, kuriuo atvažiavo. Teisme išsakyta gynybinė versija apie tai, kad jie apžiūrinėjo žvėrių šėrimo vietas, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo pagrįstai atmesta.

Dar viena grupė apeliacinio skundo argumentų yra susijusi su rašytiniais bylos įrodymais. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad pirminiuose dokumentuose visur vienodai nurodoma, jog automobilyje rasta 12 dėžių, o melioracijos griovyje 24 dėžės. 2013 m. vasario 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodomos 36 dėžės, o 2013 m. vasario 12 d. daiktinių įrodymų apžiūros protokole jau 42 dėžės. Kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus taip pat atmeta.

2013 m. vasario 10 d. įvykio vietos apžiūros metu buvo apžiūrėta Lietuvos Respublikos valstybės sienos juostos atkarpa, kuri pažymėta VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini), ir atkarpa nuo valstybės sienos pažeidimo vietos iki automobilio N. P., v/n (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini) prieigose, laukuose buvo matomas stovintis automobilis N. P., v/n (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo priekiu į (duomenys neskelbtini). Automobilio galinėje dalyje buvo matomos 12 stačiakampio formos pakuočių, įvyniotų į juodos spalvos polietileninius maišus. Nuo automobilio matomos padangų protektoriaus vėžios, vedančios link valstybės sienos. Sekant šiais pėdsakais apie 200 m. buvo aptiktos automobilio apsisukimo žymės. Toliau nuo šios vietos matomas asmenų avalynės pėdsakų takelis, kuris vedė apie 30 m. iki melioracijos griovio. Melioracijos griovyje buvo rastos sumestos 24 stačiakampio formos pakuotės, įvyniotos į juodos spalvos polietileno maišus. Nuo aptiktų pakuočių toliau buvo matomas asmenų avalynės pėdsakų takelis, vedantis link valstybės sienos. Paėjus apie 70 m prie patrulio tako, kur įrengta apsauginė tvora, asmenų avalynės pėdsakų takelis kelis kartus vedė per patrulio taką, palei apsauginę tvorą, per kontrolinę pėdsakų juostą bei valstybės sienos liniją iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir atgal. Visose minėtose vietose ant sniego buvo matyti stačiakampio formos sniege palikti įspaudai. Apžiūrėjus įvykio vietoje surastas visas pakuotes viso buvo rasta (automobilyje ir melioracijos griovyje) 14999 cigarečių pakelių „Fest“, 4500 pakelių cigarečių „Minsk 5 S. S.“ ir 1500 pakelių cigarečių „NZ gold“ su Baltarusijos Respublikos akciziniais ženklais. Sugrįžus atgal prie automobilio N. P., v/n (duomenys neskelbtini) buvo matomi trijų asmenų avalynės pėdsakai, vedantys į mišką link (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 7-13).

2013 m. vasario 12 d. apžiūros metu apžiūrėta 14999 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, 4500 pakelių cigarečių „Minsk 5 S. S.“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, 1500 pakelių cigarečių „NZ G. S. Slim“, rastų ir paimtų įvykio vietos ir apžiūros metu 2013-02-10 (duomenys neskelbtini) prieigose, LR valstybės sienos juostos atkarpoje tarp VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) automobilyje N. P., v/n (duomenys neskelbtini) ir apie 230 m. atstumu nuo automobilio melioracijos griovyje (1 t., b.l. 48-53).

Šie du dokumentai vienas kitam neprieštarauja, priešingai nei nurodo gynėjas. Įvykio vietos apžiūros metu vasario 10 dieną buvo apžiūrėta pati įvykio vieta – automobilis, pėdsakų takelis, melioracijos griovys, taip pat apžiūrėtos rastos pakuotės ir jose esantys cigarečių pakeliai. O objektų apžiūros metu vasario 12 dieną, kaip ir nurodyta protokole, apžiūrėti konkretūs cigarečių pakeliai, ne tik nurodyta kokios rūšies cigaretės, bet ir blokų matmenys, pakelių spalvos ir kiti tikslūs duomenys. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad iš tiesų jame nurodomas tikslus aptiktų cigarečių pakelių skaičius, kaip ir tai, kad vieno pakelio viename iš blokų trūksta. Viena vertus, tai paaiškinama tuo, jog įvykio vietos apžiūros protokolas galėjo būti atspausdintas ne pačioje įvykio vietoje lauke, o iš tiesų jau nustačius cigarečių pakelių kiekį, kita vertus, po dviejų dienų jau detaliai apžiūrint cigaretes ir rašant objektų apžiūros protokolą, cigarečių pakelių kiekis nustatytas toks pat, todėl abejonių dėl gabento cigarečių kiekio nekyla. Dėl gynėjo skunde nurodomų dėžių skaičiau – neva iš pradžių 36, o paskui jau 42. Iš tiesų pareigūnų parodymuose ir įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad automobilyje rasta 12, o melioracijos griovyje 24 stačiakampio formos pakuotės, įvyniotos į juodos spalvos polietileninius maišus. O objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėta 30 dėžių cigarečių „Fest“, 9 dėžės cigarečių „Minsk 5 superslims“, 3 dėžės cigarečių „NZ G. S. Slims“. Advokatas daro išvadą, kad 36 stačiakampio formos pakuotės, įvyniotos į celofaninius juodus maišus, ir minėtos 42 dėžės tai yra tas pats, nors niekur apie tai dokumentuose nerašoma. Iš apžiūros protokolų matosi, kad ne visos cigaretės buvo standartinio dydžio, dalis buvo plonos, todėl jų dvi dėžės galėjo tilpti ir į vieną stačiakampio formos pakuotę. Todėl gynėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su dokumentų klastojimu ir rastų dėžių nesutapimu dokumentuose, yra nepagrįsti ir atmetami.

Taip pat kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl aptiktų pėdsakų. Skunde nurodoma, kad pėdsakai nenufotografuoti, nėra jų matmenų, kelia abejonių jų atsiradimo laikas, jie galėjo būti palikti ir pareigūnų. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad nuo automobilio matomos padangų protektoriaus vėžios, vedančios link valstybės sienos. Sekant šiais pėdsakais apie 200 m. buvo aptiktos automobilio apsisukimo žymės. Toliau nuo šios vietos matomas asmenų avalynės pėdsakų takelis, kuris vedė apie 30 m. iki melioracijos griovio. Nuo aptiktų pakuočių toliau buvo matoma asmenų avalynės pėdsakų takelis, vedantis link valstybės sienos. Paėjus apie 70 m. prie patrulio tako kur įrengta apsauginė tvora, asmenų avalynės pėdsakų takelis kelis kartus vedė per patrulio taką, palei apsauginę tvorą, per kontrolinę pėdsakų juostą bei valstybės sienos liniją iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką ir atgal. Visose minėtose vietose ant sniego buvo matyti stačiakampio formos sniege palikti įspaudai. Sugrįžus atgal prie automobilio N. P., v/n (duomenys neskelbtini) buvo matomi trijų asmenų avalynės pėdsakai, vedantys į mišką. Minėti pėdsakai iš tiesų nebuvo atskirai nufotografuoti, išmatuoti. Tačiau nuotraukose užfiksuotas jų takelis, kuris ir rodė kryptis nuo automobilio link melioracijos griovio ir atgal, ir tai logiška, kadangi nuteistieji iš griovio į automobilį nešiojo cigaretes. Taip pat pėdsakai užfiksuoti ir nuo melioracijos griovio per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Baltarusijos Respubliką ir atgal, ir šie faktiniai duomenys sutampa su nuteistųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad jie matė žmones iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką nešančius dėžes. O gynėjo apeliacinio skundo argumentas apie tai, kad protokole užfiksuota, jog trijų asmenų pėdsakai veda ne link valstybės sienos, o nuo automobilio link (duomenys neskelbtini) kaimo, niekaip nepaneigia J. K. kaltės, o priešingai, ją patvirtina, kadangi byloje nustatyta, to neneigė ir nuteistieji, kad jie, pamatę pasienio pareigūnus, išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti į mišką, nustatyta kryptis ir buvo link (duomenys neskelbtini) kaimo, kur jie įsėdę į Audi automobilį ir, pavažiavę apie 100 metrų, buvo sulaikyti.

Gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo apie tai, kad J. K. nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 199² str. 1 d., kadangi byloje nėra įrodymų, kad nuteistieji cigaretes gabeno per valstybės sieną. Šie apelianto argumentai taip pat nepagrįsti. Pagal BK 199² str. 1 d. atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Kolegija pažymi, kad jau minėta, jog asmenų pėdsakai veda iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką link melioracijos griovio bei atgal, būtent melioracijos griovyje paliktas cigarečių pakuotes nuteistieji ir nešė į automobilį, reiškia, jie veikė kartu su nenustatytais Baltarusijos Respublikos piliečiais. Be to, kaip jau irgi minėta, ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji parodė, kad matė asmenis, nešančius tas pakuotes per valstybės sieną. Be to, prie valstybės sienos, kur paliktas pėdsakų takelis, yra ant sniego matomi stačiakampio formos sniege palikti įspaudai. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienam iš bendrininkų nėra būtina įgyvendinti visus nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, todėl tai, kad pats J. K. neperžengė valstybės sienų ribų gabendamas cigaretes, dar nereiškia jo nekaltumo padarius kontrabandą, tai tik rodo, kad jis veikė kartu su kitos valstybės – Baltarusijos Respublikos piliečiais, kurie rastas cigaretes pergabeno per sieną, o jis su kitais dviem nuteistaisiais dalį jų iš sutartos vietos pasiėmė. Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad J. K. tikslas būtent ir buvo privalomų pateikti muitinei daiktų – cigarečių nepateikimas muitinei, tai yra cigarečių kontrabanda. Tai rodo visa įvykių eiga: jo su bendrininkais vykimas link Baltarusijos Respublikos sienos, pėdsakų takeliai link sienos, nuo automobilio link melioracijos griovio ir atgal, pati cigarečių radimo vieta – melioracijos griovys netoli valstybės sienos. Tai, kad jis jau ir Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno cigaretes, nepaneigia fakto, jog jo tikslas buvo būtent cigarečių kontrabanda. 2013-02-21 Vilniaus teritorinės muitinės specialisto išvadoje Nr. 20 yra nurodyta, kad 14999 pakelių cigarečių „FEST“, 4500 pakelių cigarečių „Minsk 5 S. S.“, 1500 pakelių cigarečių „NZ G. S. Slim“ bendra muitinė vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 149449,36 litų (1 t., b.l. 58). Taigi gabenamų daiktų vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. J. K. suvokė, kad, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus, jų nepateikė ir norėjo taip veikti. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad J. K. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas taip pat dar prašo sušvelninti J. K. bausmę. Nurodo, kad baudžiamasis procesas šioje byloje buvo pradėtas 2013-02-10. Kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje buvo surašytas 2013-06-03. Nuosprendis byloje buvo priimtas 2014-06-25. Viso proceso metu J. K. dalyvavo jame. Dėl jo kaltės neįvyko teismo posėdis, bet kaip paminėjo teismas, tai buvo susiję su darbo reikalais. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“. Laikotarpyje nuo 2013-02-10 iki 2014-06-25 ne vieną kartą darbo reikalais buvo išvykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Kiekvieną kartą po reiso grįždavo namo ir dalyvavo teismo posėdžiuose. Tokiais savo veiksmais parodė, kad nevengia jokios atsakomybės, jeigu bus pripažintas kaltu. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad nuteistasis ne tik turi darbą, bet ir tvirtus socialinius ryšius, yra vedęs. Šeimoje auga mažametis vaikas – D., gim. (duomenys neskelbtini). Žmona šiuo metu vaiko priežiūros atostogose iki 2016-01-02. Šeima gyvena vien tik iš gaunamos pašalpos. Finansinė situacija šeimoje bloga, nes be tėvo auginti vaiką yra sudėtinga. Savo darbo vietoje nuteistasis charakterizuojamas labai gerai.

Visus šiuos apeliacinio skundo argumentus kolegija irgi atmeta. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas J. K. paskyrė 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Taip pat teismas įvertino tai, kad padaryta veika priskiriama prie sunkių tyčinių nusikaltimų, o J. K. anksčiau jau buvo teistas, be to daug kartų baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, tai yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad J. K. Vilniaus apygardos teismo 2010-04-26 nuosprendžiu buvo nuteistas 10 MGL dydžio bauda, kuri išieškota 2010-08-30, todėl teistumas jo atžvilgiu jau išnykęs, ką, beje, teismas ir nurodė nuosprendžio įžanginėje dalyje. Todėl į šią aplinkybę teismas skirdamas bausmę neturėjo atsižvelgti. Tačiau nors nepagrįsta teismo išvada apie J. K. teistumą iš tikrųjų buvo vienu iš motyvų, dėl kurių teismas šiam nuteistajam pagal BK 199 str. 1 d. paskyrė ne sankcijoje numatytą švelnesnės rūšies bausmę – baudą, o terminuoto laisvės atėmimo bausmę, šis teismo sprendimas skirti būtent šios rūšies bausmę, kolegijos nuomone, yra pagrįstas.

Skiriant bausmę teismai vadovaujasi BPK 41 str. 2 d. nuostatomis apie bausmės paskirtį, taip pat ir nuostata apie tai, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bei BK 54 str. reikalavimais. Taip pat pažymėtina, kad skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją ir kt. Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kontrabandos dalyko vertė 149 449,36 Lt ne nežymiai, o iš tikrųjų net labai ženkliai viršija 250 MGL dydžio sumą. BK 199 str. numatyta nusikalstama veika yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei nepateikimo ar kitokio jos išvengimo momento, nereikalaujanti jokių padarinių (turtinės žalos valstybei ir kt.) atsiradimo. Taip pat nustatyta, kad nors visi trys nuteistieji buvo kontrabandos bendravykdytojai, tačiau nuteistojo J. K. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo pagrindinis ir pats aktyviausias. Būtent jis buvo nusikaltimo sumanytojas, jis vežė kitus du bendrininkus į nusikaltimo vietą, jis rodė kur yra cigaretės. Šios aplinkybės parodo ne tik didesnį nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tačiau patvirtina ir pagrindinį J. K., kaip bendrininko, vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad paskirdamas laisvės atėmimo bausmę J. K., teismas tokios bausmės paskyrimą motyvavo ir tuo, kad jis baustas administracine tvarka. Iš tiesų byloje yra duomenys, kad J. K. administracine tvarka baustas daug kartų. Kolegija daro išvadą, kad BK 199 str. 1 d. sankcijoje numatytos švelnesnės rūšies bausmės, t.y. baudos, paskyrimas prieštarautų ir BK 41 str. 2 d. nuostatoms apie bausmės paskirtį. Kolegijos nuomone, tokios rūšies bausmės paskyrimas ir nesulaikys nuteistojo nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, ir neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo (BK 41 str. 2 d. 1 p., 5 p.). BK 199 str. 1 d. sankcija numato baudą ir laisvės atėmimą iki 8 metų. Teismo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, nėra aiškiai per griežta ir atitinka bausmės paskirtį, todėl ją švelninti pagrindo nėra.

Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl tariamai nepateisinamai ilgo proceso, kolegija atmeta. Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2013 m. vasario 10 d., kaltinamasis aktas surašytas 2013 m. birželio 3 d., o nuosprendis priimtas 2014 m. birželio 25 d. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad net šeši teisiamieji posėdžiai buvo atidėti dėl to, kad į juos neatvyko kaltinamieji arba gynėjai. Todėl teigti, kad procesas truko nepateisinamai ilgai ir tai įvyko dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo nuteistųjų, nėra pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad nuteistasis turi žmoną, mažametį vaiką, nepaneigia paskirtos bausmės pagrįstumo ir nėra pakankamas pagrindas švelninti bausmę.

Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, paskirta bausmė taip pat yra teisinga. Keisti nuosprendį nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

Nuteistojo J. K. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Linas ŠiukštaTeisėjai Regina GaudutienėElena Vainienė