Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. D.

atsakovei J. D.

viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo A. D. ieškini atsakovei J. D. del santuokos nutraukimo del kito sutuoktinio kaltes ir kitu su santuokos nutraukimu susijusiu reikalavimu ir atsakoves J. D. priešieškini ieškovui A. D. del santuokos nutraukimo del kito sutuoktino kaltes ir kitu su santuokos nutraukimu susijusiu reikalavimu, tretieji asmenys V. B., Valstybine mokesciu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos,-

Aprašomoji dalis

nustate:

Teismo posedyje ieškovas ieškini palaike, praše ji tenkinti, su priešieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad turto padalijimo budas, nurodytas priešieškinyje yra netinkamas, nes patalpos, esancioms (duomenys neskelbtini) yra pereinamos, naudotis minetu turtu kartu šalys negali, nes ju santykiai yra konfliktiški. Paaiškino, kad irodyti atsakoves smurto atvejus ieškovo atžvilgiu butu sunkoka, nes jie nebuvo specialiai fiksuojami, teige, jog šalims gyvenant kartu vieninteles šeimos pajamos buvo ieškovo gaunama pašalpa, atsakove dirbo 3-4 menesius per visus 17 santuokos metu, turejo individualia imone, taciau iš jos veiklos gautas pajamas slepe arba imone negaudavo pajamu. Teige, kad santuoka faktiškai iširo po žemes sklypo pardavimo 2006 m., kuomet gavusi pinigus atsakove susirado drauga, nurode, kad mineti pinigai nebuvo panaudoti šeimos poreikiams. Teige, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo igytas iš šeimos santaupu (3 t. 65-74 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šalys iregistravo santuoka 1994-10-15 Vilniaus m. CMS (irašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini)) (1 t., 19 b.l.), bendru vaiku neturi.

Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažistamas kaltu del santuokos iširimo, jeigu jis iš esmes pažeide savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK III knygoje (tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralines bei materialiosios paramos, visapusiško rupinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos istatyme numatytos pareigos), ir del to bendras sutuoktiniu gyvenimas tapo negalimas. Ieškovas teige, kad santuoka tarp šaliu iširo del atsakoves kaltes, kuri niekur nedirbo, neprisidejo prie šeimos poreikiu tenkinimo, provokuodavo ieškova barniams, buvo irzli, priekabi, pasisavino pinigus, gautus 2006 m. pardavus 2/4 dalis žemes sklypo, santuokos metu susirado drauga. Atsakove, teigdama, kad santuoka iširo del ieškovo kaltes, nurode, jog jis smurtaudavo, piktnaudžiavo alkoholiu, gadino namuose esanti turta, provokavo konfliktus.

Iš bylos duomenu matyti, kad atsakove J. D. nuo 2009-04-27 registruota darbo biržoje (1 t., 128, 142 b.l.), taciau santuokos metu ji dirbo keliose darbovietese (2 t., 107-116 b.l.), teismo posedžio metu atsakove paaiškino, kad ji santuokos metu dirbo ne vienoje darbovieteje (3 t. 68 b.l.), todel atmestinas ieškovo argumentas, kad santuokos metu atsakove neprisidejo prie šeimos poreikiu tenkinimo. Teismo posedyje atsakove paaiškino, kad ieškovas yra vartojes prieš ja smurta, Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 5296/08 (01) nurodyta, kad J. D. padaryti sužalojimai galimai aplinkybese nurodytu laiku paveikus kietais bukais daiktais (1 t., 129-130 b.l.). Teismo posedyje ieškovas paaiškino, jog irodyti atsakoves smurto atvejus butu sunkoka, nes jie nebuvo specialiai fiksuojami. Byloje yra 2009-12-24 ieškovo rašytas skundas del ikiteisminio tyrimo pradejimo atsakoves atžvilgiu pagal BK 145 srt. 2 d., adresuotas Vilniaus rajono apylinkes prokuraturai (1 t., b.l. 97), taciau irodymu, kad mineta skunda adresatas gavo, ikiteisminis tyrimas buvo pradetas ir kokia jo eiga, i byla nepateikta (CPK 178 str.). Teismo posedyje atsakove paaiškino, kad yra sudavusi ieškovui, taciau tai atliko siekdama apsiginti nuo ieškovo smurto (3 t. b.l.69). Liudytoja apklausta D. S. parode, kad atsakove yra jos teta, liudytoja žino apie konfliktus, vykusius tarp sutuoktiniu, taciau nurode, kad konfliktu metu budavo kitame kambaryje, viska tik girdedavo (3 t. 71 b.l.), todel teismas minetos liudytojos parodymais vertindamas konfliktus šeimoje nesiremia. Atsakove neneige, kad dalis pinigu, gautu pardavus 2006 m. miška buvo duota jos tevams, taciau teige, kad iš esmes už sandori gauti pinigai buvo naudojami bendrai šeimos poreikiams (3 t., 70 b.l.). Ieškovas teige, kad atsakove 250 000 Lt, gautu pardavus 2006 m. miška pasisavino (3 t. 10-15 b.l.), taciau pacioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad pinigus už parduodama turta šalys gavo lygiomis dalimis (1 t. 38-42 b.l.), be to, ieškovas nepateike teismui irodymu, kur butent buvo panaudoti pinigai, todel aplinkybe, jog visus už sandori gautus pinigus atsakove panaudojo ne šeimos poreikiams, teismas laiko neirodyta (CPK 178 str.). Ieškovas teige, kad atsakove buvo jam neištikima, susirado kita vyra, atsakove neige minetas aplinkybes. Liudytoja parode, kad teta eidavo pas kaimyna i svecius, kaimynas ateidavo i svecius (3 t., 71 b.l.), taciau šaliu paaiškinimams del atsakoves santykiu su kitu vyru esant skirtingiems, vien mineti liudytojos parodymai neirodo atsakoves neištikimybes fakto (CPK 178 str.).

Del nurodytu argumentu, ivertines byloje esancius irodymus teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad santuoka iširo del vieno iš sutuoktiniu kaltes. Remdamasis byloje esanciais duomenis šaliu paaiškinimais, rašytiniais irodymais teismas laiko nustatytu, kad sutuoktiniai, gyvendami šeimoje, pažeide pareiga buti vienas kitam lojaliems, ju santykiai nebuvo pagristi tarpusavio pagarba ir pakantumu, del ko bendras šaliu gyvenimas santuokoje tapo neimanomas (CK 3.27 str.). Iš šaliu paaiškinimu, byloje esanciu rašytiniu irodymu matyti, jog šalys neketina atkurti iširusiu sutuoktiniu ryšiu, nesistengia rasti tarpusavio sutarimo, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neimanoma. Esant nurodytoms aplinkybems, santuoka tarp šaliu nutrauktina del abieju sutuoktiniu kaltes (CK 3.61 str.).

Sutuoktiniai vienas iš kito išlaikymo nereikalauja.

Santuokoje igytas turtas yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe, jeigu sutuoktiniai turto teisinio režimo nenustate sutartimi (CK 3.82, 3.87 straipsniai). Šaliu santuokos metu igytas turtas, esantis sutuoktiniu bendraja jungtine nuosavybe, nutraukiant santuoka turi buti padalintas (CK 3.88 str., 3.127 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje igijo pastata-pirti, pastata – kuro sandeli, pastata – stogine, esancius (duomenys neskelbtini), buta, esanti (duomenys neskelbtini) (2 t., 120-123). Ieškovas 2004-07-27 dovanojimo sutarties pagrindu igijo ¼ dali buto, esancio (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l.125-126). Atsakoves vardu yra iregistruotos dvi transporto priemones – FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (igyta po bylos iškelimo) bei AUSTIN MONTEGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l.127), ieškovas nuosavybes teise transporto priemoniu neturi (2 t., 128 b.l.). Iš i byla pateiktu vidutiniu rinkos verciu matyti, kad buto (duomenys neskelbtini), verte yra 55600 Lt, pastatu, esanciu (duomenys neskelbtini), tai yra pastato – pirties verte yra 69 700 Lt, sandelio – 1340 Lt (2 t., b.l. 136-138). Nekilnojamo turto registro duomenis stogines, esancios (duomenys neskelbtini), verte yra 21 Lt (1 t. 47-48 b.l. ). Ieškovas nurode, kad automobilio AUSTIN MONTEGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), igyto iki santuokos nutraukimo verte yra 680 Lt (3 t., 12 b.l.). Santuokos metu iregistruota atsakoves vardu yra isteigta J. S. imone „(duomenys neskelbtini)“ (1 t.,33-34 b.l.). Ginco del dalintino turto verciu byloje nera.

Atsakove praše pripažinti buta, esanti (duomenys neskelbtini), jos asmenine nuosavybe, nes minetas butas buvo igytas už jos asmenines lešas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 1995-04-20 sutartimi atsakove isigijo buta, esanti (duomenys neskelbtini), už 13 000 Lt (1 t., 119 b.l.). 1995-06-19 atsakove padovanojo buta (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis tevams V. B. ir J. B. (1 t., 120 b.l.). 1999-09-08 atsakoves tevai V. B. ir J. B., atstovaujami atsakoves J. D., pardave buta (duomenys neskelbtini), T. T. už 38 000 Lt (1 t. 121 b.l.). 1999-09-25 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakove J. D. iš V. M. ir J. M. isigijo buta, esanti (duomenys neskelbtini), už 12 000 Lt (1 t., b.l.127). 2001-11-19 mainu sutartimi ieškovas ir atsakove išmaine buta, esanti (duomenys neskelbtini), i 2/4 dalis 9,11 ha žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini). Minetoje sutartyje nurodyta, kad butas (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios jungtines nuosavybes teise (sutarties 1, 2 punktai, 1 t., 125 -127 b.l.). 2001-11-22 sutartimi ieškovas ir atsakove isigijo buta, esanti (duomenys neskelbtini)už 10 000 Lt, sutartyje nurodyta, kad butas igyjamas bendraja jungtine nuosavybe, minetas juridinis faktas iregistruotas VI Registru centre (1 t., b.l.123-124, 132-133). Iš bylos duomenu matyti, kad ieškovas ir atsakove 2006-12-25 sutartimi pardave UAB „ES Office“ 2/4 dalis 9.11 ha žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini). už 255 000 Lt (1 t., 38-43 b.l.).

Civilinio kodekso patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo istatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK treciosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktiniu turto pagal istatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto igijimo momento - iki ar po šio kodekso isigaliojimo. Tiek galiojusio SŠK 21 straipsnyje, tiek ir 2000 m. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje itvirtintas principas, kad turtas, igytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktiniu bendroji jungtine nuosavybe. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kada turtas yra priskiriamas asmeninei sutuoktinio nuosavybei. Šios teises normos nenustato jokiu papildomu išlygu tam, kad santuokos metu isigytas turtas taptu sutuoktiniu bendraja jungtine nuosavybe. Asmuo, neigiantis sutuoktiniu bendro turto prezumpcija, privalo irodyti, kad ginco turtas, igytas santuokos metu, nera bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardyti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali buti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto igijimo laikas, turto igijimo pagrindas, turto pobudis, vieno iš sutuoktiniu asmeniniu lešu panaudojimas, aiškiai išreikšta sutuoktinio valia igyti turta asmenine nuosavyben. Nagrinejamoje byloje nustatyta kad ginco butas (duomenys neskelbtini), šaliu buvo igytas 2001-11-22 pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. praejus beveik septyniems metams po santuokos sudarymo ir šalims bendrai tvarkant turta. Sutartyje nera išreikšta atsakoves valia igyti turta asmenine nuosavyben. Priešingai, sutartyje, kuri buvo patvirtinta notariškai, nurodyta, kad šalys buta igyja bendrosios jungtines nuosavybes teise (1 t., b.l.123-124). Byloje yra 1999-09-08 pasirašytas raštelis, kuriame nurodyta, kad V. B. ir J. B. dovanoja atsakovei J. D. 35 000 Lt, gautu pardavus buta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., 143 b.l.). 1964 m. CK 282 straipsnio 3 dalis numate, kad pinigu, kuriu suma didesne kaip trisdešimt tukstanciu litu, dovanojimo sutartys turi buti rašytines formos ir notariškai patvirtintos. Atsakoves i byla pateikta 1999-09-08 pinigu dovanojimo raštelis neatitinka minetu reikalavimu, todel laikytina, kad atsakove nepateike teismui sutarties, patvirtinancios lešu dovanojimo fakta, kuri atitiktu istatymo nustatyta forma, taigi, lešu dovanojimo faktas nera pagristas leistinais irodymais (CPK 177 str. 3 d.)-(Lietuvos Aukšciausiojo teismo 2007-11-06 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-490/2007, 2003-03-12 nutartis Nr. 3K-3-332/2003). Kita vertus, iš bylos duomenu matyti, kad raštelis del pinigu dovanojimo buvo surašytas 1999-09-08, atsakove 1999-09-25 sutartimi igijo buta, esanti (duomenys neskelbtini), už 12 000 Lt (1 t., b.l.127), taciau veliau ši buta 2001-11-19 mainu sutartimi ieškovas ir atsakove išmaine i 2/4 dalis 9,11 ha žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas demesys, kad minetoje sutartyje nurodyta, kad butas (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios jungtines nuosavybes teise (sutarties 1, 2 punktai, 1 t., 125 -127 b.l.). Velgi, 2001-11-22 sutartimi ieškovas ir atsakove isigijo buta, esanti (duomenys neskelbtini)už 10 000 Lt, sutartyje nurodyta, kad butas igyjamas bendraja jungtine nuosavybe (1 t., b.l.123-124). Teismo posedyje atsakove paaiškino, kad isigyjant buta Š. realiai pirkimo-pardavimo sutartimi pinigai už buta nebuvo mokami, taciau mineti paaiškinimai prieštarauja notarine forma sudarytai pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytai aplinkybei, jog pardavejas gavo iš pirkeju 10 000 Lt prieš pasirašant sutarti (1 t., 129 b.l.). Kita vertus, vertinant minetus atsakoves paaiškinimus nera aišku, kodel buvo sudaryta butent buto pirkimo-pardavimo, bet ne dovanojimo sutartis (1 t. 129 b.l.). Teismo posedyje atsakove taip pat paaiškino, kad pardavusi iki santuokos igyta buta (duomenys neskelbtini), ji isigijo buta (duomenys neskelbtini), kuri veliau padovanojo tevams, o šie pardavus buta gautas lešas padovanojo atsakovei, už kurias ji nusipirko buta (duomenys neskelbtini), taciau, kaip jau mineta, 2011-11-19 sutartimi butas (duomenys neskelbtini), buvo išmainytas i 2/4 dalis žemes sklypo (duomenys neskelbtini), kuri šalys pardave 2006 m. Del nurodytu argumentu teismas konstatuoja, kad byloje esantys irodymai, sandoriu seka, notarinese sutartyse nurodytos aplinkybes nesudaro pagrindo laikyti irodytu, jog butent atsakoves asmenines lešos buvo panaudotos isigyjant buta (duomenys neskelbtini), 2001-11-22 pirkimo-pardavimo sutartimi ir šaliu valia buvo, jog atsakove igytu mineta buta asmenines nuosavybes teise. Atsižvelgiant i išdestyta, teismas daro išvada, kad atsakove nepaneige prezumpcijos del buto (duomenys neskelbtini), teisinio statuso (CPK 178 str., CK 3.89 str. 1 d.), todel reikalavimas pripažinti mineta buta atsakoves asmenine nuosavybe atmestinas (Lietuvos aukšciausiojo teismo 2007-11-06 nutartis Nr. 3K-3-490/2007, Lietuvos Aukšciausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-343/2006, 2003-03-12 nutartis Nr. 3K-3-332/2003).

Ieškovas praše dalinant santuokoje igyta turta nukrypti nuo lygiu daliu principo. Sutinkamai su CK 3.117 str. nuostatomis preziumuojama, kad sutuoktiniu bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktiniu bendro turto lygiu daliu principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 str. 1 d. numato, kad atsižvelgdamas i nepilnameciu vaiku interesus, vieno iš sutuoktiniu sveikatos bukle ar jo turtine padeti arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktiniu bendro turto lygiu daliu principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesne turto dali. Teismas laiko, kad aplinkybe, jog ieškovas turi neigaluma (regejimo negalia), jam nustatytas 20 procentu darbingumo lygis (1 t., 27 b.l.), ieškovo gaunamas pajamas sudaro tik neigalumo pašalpa, gauti didesnes pajamas jis turi ribotas galimybes, pripažintina svarbia aplinkybe, kuria remiantis yra pagrista dalinant santuokoje igyta turta nukrypti nuo lygiu daliu principo, nes taip butu apsaugoti ieškovo kaip socialiniu požiuriu silpnesnio asmens interesai (CK 3.123 str., 1.5 str.)-(Lietuvos Aukšciausiojo teismo 2003-05-12 nutartis civileje byloje Nr. 3K-3-557/2003). Ivertinus šaliu paaiškinimais nustatytas aplinkybes, kad ieškovas gyvena patalpose, esanciose (duomenys neskelbtini), atsakove ir jos giminaiciai gyvena bute (duomenys neskelbtini), (3 t., b.l.70, 74) ieškovui asmenines nuosavybes teise priteistinos patalpos (pastatas – pirtis, pastatas – kuro sandelis, pastatas – stogine), esancios (duomenys neskelbtini), atsakovei asmenines nuosavybes teise priteistinas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (CK 3.88 str., 3.127 str.). Nesant ginco tarp šaliu atsakoves vardu iregistruota J. S. imone „(duomenys neskelbtini)“ bei automobilis AUSTIN MONTEGO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistini atsakovei asmenines nuosavybes teise. Atsakovei neprieštaraujant bei nustacius, kad ¼ dalis buto (duomenys neskelbtini), igytas dovanojimo sutarties pagrindu, minetas turtas pripažintinas ieškovo asmenine nuosavybe (CK 3.89 str. 2 d.). Taigi, viso ieškovui priteistina turto už 71 061 Lt, atsakovei – 56 380 Lt. Teismas laiko, kad jog nukrypimas nuo lygiu daliu principo šioje byloje atitinka teisingumo, protingumo principus, atsižvelgiant i teisini tiksla, kurio siekiama bei ivertinus aplinkybe, kad nukrypimas nuo sutuoktiniu lygiu principo lyginant šalims priteistino turto verte su bendro dalintino turto verte nera žymus (CK 3.123 str., 1.5 str.).

Šalys pareiške, jog abu yra darbingi, vienas iš kito išlaikymo nereikalauja, todel išlaikymo klausimas nesprendžiamas (CK 3.72 str.). Abi šalys prašo ieškovei palikti iki santuokos tureta pavarde; ju prašymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina iki santuokos tureta pavarde -S (CK 3.69 str.).

Iš bylos duomenu matyti, kad butui (duomenys neskelbtini), yra iregistruota hipoteka užtikrinant A. D. ir J. D. prievoles kreditoriui V. B. pagal 2005-02-23 paskolos sutarti (2 t., 72-74 b.l.), taciau byloje yra kreditoriaus V. B. raštas, kad visas skolinis isipareigojimas ivykdytas (1 t., 75 b.l.), be to, atsiliepime tretysis asmuo V. B. taip pat nurode, kad ieškovas ir atsakove su juo pagal 2005 m. paskolos sutarti atsiskaite (2 t., 100 b.l.), todel ieškovo reikalavimas nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievoles pagal 2005-02-23 paskolos sutarti Nr. PJ-1200 šalys vykdo solidariai, atmestinas.

Vilniaus apskrities mokesciu inspekcija 2010-08-31 sprendimu Nr.14-19-23649 nusprende išieškoti iš J. D. 1386,85 Lt mokesciu nepriemoka (2 t., 138 b.l.). Valstybines mokesciu inspekcija atsiliepime nurode, kad atsakoves J. D. nekilnojamo turto mokesciu nepriemokos suma yra 930,85 Lt, iš kuriu 684 Lt nekilnojamo turto mokescio, 246,86 Lt – delspinigiu (2 t., b.l.146-148). 2011-10-20 rašte Valstybine mokesciu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos nurode, kad nekilnojamo turto mokestis paskaiciuotas pagal atsakoves 2008 m., 2009 m., 2010 m. pateiktas mokesciu deklaracijas (3 t., b.l.32). Vilniaus apskrities valstybines mokesciu inspekcijos 2011-08-29 pažymoje nurodyta, kad A. D. yra atsiskaites su valstybes, savivaldybiu biudžetais ir valstybes pinigu fondais (3 t., b.l.1). Atsakove teige, kad prievole treciajam asmeniui Valstybinei mokesciu inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos laikytina solidaria, nes susijusi su šaliu santuokoje igytu turtu (2 t. b.l.135, 3 t., 16-17 b.l.). Ieškovas teige, kad mineta nekilnojamo turto mokescio nepriemoka atsirado atsakovei užsiimant verslu ir tai yra verslo rizika, nesusijusi su šeimos poreikiu tenkinimui, taciau pažymetina, kad pagal teismu praktika iš individualios imones, isteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievoles turi buti laikomos bendromis sutuoktiniu prievolemis ir jos turi buti tenkinamos iš sutuoktiniu bendro turto (CK 3.109 straipsnis)-(Lietuvos Aukšciausiojo teismo 2007-06-04 nutartis civilineje byloje Nr.3K-7-192/2007), tuo tarpu irodymu, jog verslu vertesi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valia ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais ieškovas i byla nepateike, kaip ir nepateikta irodymu, kad mineto mokescio nepriemoka yra individualios imones isipareigojimai (CPK 178 str.). Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad isipareigojimai pagal 2010-08-31 Vilniaus apskrities mokesciu inspekcijos 2010-08-31 sprendima Nr.14-19-23649 yra susije su atsakoves deklaruoto nekilnojamo turto mokescio nesumokejimu (3 t., 20, 32-39 b.l.). Ivertinus Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto mokesciu istatymo 12 straipsnio 2 punkto nuostatas, jog mokesti už bendrosios jungtines nuosavybes teise priklausanti (ar isigyjama) nekilnojamaji turta gali apskaiciuoti, deklaruoti ir sumoketi vienas iš bendraturciu, tenkintinas priešieškinio reikalavimas pripažinti, kad prievole pagal Vilniaus apskrities mokesciu inspekcijos 2010-08-31 sprendima Nr.14-19-23649 yra solidari ieškovo ir atsakoves prievole, tenkintinas (CK 6.6 str., 3.109 str. 1 d. 6 p.).

Atsakoves priešieškinio reikalavimas pripažinti, kad šalys turi solidariai padengti visus su minetos nepriemokos išieškojimu susijusias vykdymo išlaidas atmestinas, nes vykdymo išlaidos, susidariusios vykdant minetos nepriemokos išieškojima yra atskira, išvestine prievole, atsiradusi kitoje byloje vykdant antstoliui išieškojima pagal vykdomaji dokumenta, kuriame skolininku nurodyta tik atsakove, be to, i byla nera pateikta jokiu irodymu del vykdymo išlaidu priskaiciavimo. Priešieškinio reikalavimas ipareigoti ieškova A. D. nedelsiant po atitinkamos sumos sumokejimo kreditoriui atlyginti atsakoves kreditoriui sumoketas sumas su 5 procentu dydžio metinemis palukanomis tuo atveju, jei atsakovei tektu solidariai atsakyti už ieškovo solidarias prievoles ieškovui mineto isipareigojimo nevykdant ar netinkamai vykdant, taip pat reikalavimas nustatyti, kad, jeigu, atitinkamos sumos sumokejimo kreditoriui metu abu sutuoktiniai turi kitu tarpusavio piniginiu prievoliu galima atlikti iskaityma, paliktini nenagrinetais, nes mineti priešieškinio reikalavimai yra salyginiai, be to, susijes su bendraskoliu tarpusavio santykiais del solidaraus isipareigojimo ivykdymo (CK 6.9 str.), tuo tarpu pagal CPK 383 str. tokie reikalavimai santuokos nutraukimo bylose negali buti keliami (CPK 296 str. 1 d. 12 p., 383 str.).

Atsakove teige, kad bylos nagrinejimo metu administracine nuobauda Vilniaus miesto VPK VP eismo priežiuros tarnybai sumokejo (3 t., b.l.18). Byloje yra 2011-09-20 kvitas, iš kurio matyti, kad atsakove sumokejo antstolei V. M. 150 Lt bauda (3 t, b.l.18), taciau atsižvelgiant i tai, kad minetame dokumente nera aiškiai konkretizuota, pagal koki vykdomaji dokumenta yra sumokama bauda, nera pateikta irodymu, jog vykdymas del baudos išieškojimo yra baigtas ivykdžius vykdomaji dokumenta, teismas pasisako del minetos prievoles pobudžio ir tenkina ieškinio reikalavima pripažinti, kad prievole del 150 Lt administracines nuobaudos sumokejimo (vykdomoji byla Nr. 0015/07/03231) yra asmenine atsakoves prievole (CK 3.115 str.).

Pateikiant ieškini ieškovas sumokejo 126 Lt (1 t. b.l.18), atsakove už priešieškini sumokejo 400 Lt žyminio mokescio (1 t. b.l.114). Irodymu del kitu bylinejimosi išlaidu šalys nepateike. Atsižvelgiant i patenkintu ir atmestu ieškinio ir priešieškinio reikalavimu dali, bylinejimosi išlaidos šalims viena iš kitos nepriteisiamos (CK 93 str. 2 d.). Atsižvelgiant i tai, kad atsakove buvo pateikusi prašyma atleisti ja nuo žyminio mokescio (1 t. b.l. 115-118), taciau priemus priešieškini minetas prašymas nebuvo išsprestas, taciau byloje yra duomenys, kad atsakove yra bedarbe, žyminis mokestis i valstybes biudžeta iš atsakoves papildomai nepriteisiamas (CPK 3 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 270 ir 538- 541 str. teismas

nusprendžia:

Ieškini tenkinti iš dalies, priešieškini tenkinti iš dalies.

Santuoka, iregistruota 1994-10-15 Vilniaus m. civilines metrikacijos skyriuje (akto irašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp ieškovo A. D., a.k(duomenys neskelbtini) ir J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokine pavarde - S), nutraukti del abieju sutuoktiniu kaltes.

Pripažinti ieškovo A. D. asmenine nuosavybe 1/4 dali buto, esancio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti atsakovei J. D., a.k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe buta, esanti (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), J. S. imone ,, (duomenys neskelbtini)“ (i.k. (duomenys neskelbtini)) , automobili AUSTIN MONTEGO, pagaminimo metai 1987, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)).

Priteisti ieškovui A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenines nuosavybes teise pastata – pirti (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastata - kuro sandeli (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastata – stogine (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esancius (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakoves J. D. prievole Vilniaus apskrities mokesciu inspekcijai pagal 2010-08-31 sprendima Nr.14-19-23649 solidaria ieškovo A. D. ir atsakoves J. D. prievole.

Pripažinti atsakovei J. D. paskirta 150 Lt administracine nuobauda asmenine atsakoves J. D. prievole.

Po santuokos nutraukimo atsakovui palikti pavarde „D“, ieškovei palikti iki santuokos tureta pavarde „S”.

Likusioje dalyje ieškini ir priešieškini atmesti.

Palikti nenagrinetais atsakoves J. D. priešieškinio reikalavima del ieškovo A. D. ipareigojimo atlyginti atsakoves kreditoriui sumoketas sumas su 5 procentu dydžio metinemis palukanomis bei nustatyti, kad, jei atitinkamos sumos sumokejimo kreditoriui metu abu sutuoktiniai turi kitu tarpusavio piniginiu prievoliu, galima atlikti iskaityma.

Išaiškinti šalims, kad sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkes teisma.