Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-02-15 · Administracinė byla Nr. I-419-279/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-15
Bylos Nr.
I-419-279/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01892-2018-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
E. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Administracinė byla Nr. I-419-279/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01892-2018-5
Procesinių sprendimų kategorijos: 20.5.1; 37.3; 55.1.3(S)REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 15 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,dalyvaujant pareiškėjui E. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. A. (toliau – ir E. A., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 7 500 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 23 d. iki 2018 m. birželio 27 d. (b. l. 2-4).

Pareiškėjas E. A. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. birželio 23 d. jis buvo patalpintas į Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus laikino sulaikymo kamerą, esančią kontrolės ir paleidimo punkte (KPP) Nr. 3, kadangi jis atsisakė gyventi įstaigos administracijos paskirtoje vietoje. Paaiškino, jog šioje patalpoje jis buvo laikomas su dar trimis asmenimis, todėl pareiškėjui teko mažesnis plotas, nei numatyta teisės aktuose minimali norma. Laikino sulaikymo kameroje Nr. 2 trūko inventoriaus (nebuvo lovų, spintelių lentynų), nebuvo dušo. Tokios kalinimo sąlygos buvo antisanitarinės, kankinančios, nežmoniškos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, LR Konstitucijos 21 straipsnį. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią orumo pažeminimu, emocine depresija, dvasiniais išgyvenimais, reputacijos pablogėjimu. Prašo skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 75 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (toliau – ir atsakovas, ir Pravieniškių PN-AK) atsiliepime (b. l. 10-15) ir papildomuose duomenyse (b. l. 71-75) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, jog pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, kadangi jis laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. liepos 17 d. buvo laikomas 2-o sektoriaus 2 būrio 3 brigadoje. Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo laikomas Pataisos namų 2-o sektoriaus kontrolės ir paleidimo punkte Nr. 3, o buvo būrio, į kurį paskirtas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu, sudėtyje. Paaiškino, jog buvo apklausti Pravieniškių PN-AK pareigūnai, dirbę 2018 m. birželio 23, 24 bei 26 dienomis, kurie nurodė, jog jų tarnybos metu su skundais ar prašymais į juos pareiškėjas nesikreipė ir į Kontrolės bei paleidimo punkte Nr. 3, laikino sulaikymo patalpoje patalpintas nebuvo. Teigė, jog buvo apklaustas 2018 m. birželio 25 d. 2-o sektoriuje dirbęs Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas S. N., kuris nurodė, kad į jį kreipėsi pareiškėjas, atsisakydamas gyventi direktoriaus paskirtoje gyvenamojoje vietoje (2-o būrio 3-čioje brigadoje), tačiau savo atsisakymo motyvų konkrečiai neįvardijo, tik paminėjo juos abstrakčiai, nenurodydamas priežasčių, kurių pagrįstumą galima būtų patikrinti. 2017 m. birželio 27 d. siekiant išsiaiškinti pareiškėjo atsisakymo gyventi pataisos įstaigos administracijos paskirtame būryje aplinkybes, pareiškėjas buvo patalpintas į 2-o sektoriaus atskirą patalpą, esančią karantino patalpose. Atsakovės atstovas pažymi, kad pataisos namuose laikino sulaikymo patalpos nėra. Naujai atvykę nuteistieji yra laikinai patalpinti į karantino tipo patalpas (iki 10 dienų), kuriose yra apžiūrimi medikų, psichologų bei kitų specialistų ir priskiriami į būrį, kuriame skiriama nuolatinė gyvenamoji vieta. Nurodo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichologinio sukrėtimo ar kitų negalavimų, kuriuos būtų galėję sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos pataisos namuose, nesikreipė. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovo atstovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovės dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 23 d. iki 2018 m. birželio 27 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo sudarytos įstatymais reglamentuojamos bausmės atlikimo gyvenimo ir buities sąlygos, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Pareiškėjas teigia, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 23 d. iki 2018 m. birželio 27 d. jis buvo patalpintas į Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus laikino sulaikymo kamerą, esančią kontrolės ir paleidimo punkte (toliau – ir KPP) Nr. 3., kadangi jis atsisakė gyventi įstaigos administracijos paskirtoje patalpoje. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2018 m. birželio 23 d. atėjo į kontrolės ir paleidimo punktą ir paprašė, kad jam būtų iškviestas kriminalinės žvalgybos skyriaus inspektorius, kad išspręstų kilusią problemą, pareiškėjo teigimu, tuomet jį pareigūnai ir uždarė į KPP Nr. 3. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. birželio 26 d. jis buvo apklaustas kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūno L. N., pareiškėjui atsisakius grįžti į 1-ą lokalinį sektorių, jis buvo nuvestas į KPP Nr. 3, kuriame buvo liepta pasiimti asmeniniu daiktus ir grįžti į paskirtą gyvenamąją vietą, pareigūnai, priešingu atveju, grasino panaudoti fizinę jėgą. Teigė, jog naktį iš 2018 m. birželio 26 d. į 2018 m. birželio 27 d. jis KPP Nr. 3 pasiklojo čiužinį ant žemės ir miegojo ant grindų.

Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas Pataisos namų 2-o sektoriaus kontrolės ir paleidimo punkte Nr. 3, o buvo būrio, į kurį paskirtas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu, sudėtyje. Teigė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. liepos 17 d. buvo laikomas 2-o sektoriaus 2 būrio 3 brigadoje. Paaiškino, jog buvo apklausti Pravieniškių PN-AK pareigūnai, dirbę 2018 m. birželio 23, 24 bei 26 dienomis, kurie nurodė, jog jų tarnybos metu su skundais ar prašymais į juos pareiškėjas nesikreipė ir į KPP Nr. 3, laikino sulaikymo patalpoje patalpintas nebuvo. Atsakovės atstovo teigimu, Pravieniškių PN-AK laikino sulaikymo patalpos nėra.

Byloje yra pateiktas pareiškėjo 2018 m. birželio 25 d. paaiškinimas Nr. 71/2/116, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas atsisako gyventi jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje (b. l. 37). Į bylą pateiktuose Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto Sauliaus Navakausko bei Arūno Jurevičiaus 2018 m. birželio 25 d. tarnybiniuose pranešimuose Nr. 45-999 (1) ir Nr. 45-999 (2) nurodyta, kad 2018 m. birželio 25 d. apie 20.10 val., pataisos įstaigos 2-o sektoriaus, 2-o būrio 3 brigados nuteistasis E. A., būdamas KPP Nr. 3, kategoriškai atsisakė gyventi jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje 2-ame būryje 3-ioje brigadoje. Savo atsisakymo motyvų nuteistasis konkrečiai neįvardijo, tik paminėjo juos abstrakčiai, nenurodant priežasčių, kurių pagrįstumą galima būtų patikrinti (b. l. 29, 30). Papildomai pateiktame Pravieniškių Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto S. N. 2019 m. sausio 11 d. tarnybiniame pranešime Nr. 42-595 nurodyta, kad 2018 m. birželio 25 d., apie 20.10 val., pareigūnui būnant savo tarnybiniame kabinete, esančiame kontrolės ir paleidimo punkto Nr. 3 antrame aukšte, atėjęs iš 2-o būrio, į pareigūną kreipėsi pataisos įstaigos 2-o sektoriaus 2-o būrio 3-ios brigados nuteistasis E. A., kuris pareiškė, kad atsisako gyventi direktoriaus įsakymu jam paskirtoje gyvenamojoje vietoje. Bendraudamas su nuteistuoju ir aiškindamasis jo atsisakymo gyventi jam paskirtame būryje aplinkybes, pats nuteistasis E. A. savo atsisakymo motyvų konkrečiai neįvardijo, tik paminėjo juos abstrakčiai, nenurodydamas priežasčių, kurių pagrįstumą būtų galima patikrinti. Teigė, kad bendravo ir su kitais 2-o būrio 3-ios brigados nuteistaisiais, kurie nurodė, kad nuteistasis būryje gyventi gali, su niekuo nekonfliktuoja, todėl jis buvo palydėtas į 2-o būrio 3-ią. Apie tai buvo informuoti Kriminalinės žvalgybos pareigūnai. Patikslino, jog 2018 m. birželio 25 d. tarnybiniame pranešime Nr. 45-999 (1), žodžiai „būdamas KPP Nr. 3“ reiškia momentinį, trumpalaikį nuteistojo E. A. buvimą kontrolės ir paleidimo punkte Nr. 3 (atėjęs į KPP Nr. 3 ir būdamas jame informavo pareigūną), jis negyveno KPP Nr. 3 (b. l. 78) 2018 m. birželio 27 d. Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus resocializacijos skyriaus viršininkas D. K. tarnybiniu pranešimu nurodė direktoriaus pavaduotojui D. S. pavesti Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams atlikti tyrimą dėl E. A. padarytų bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų (b. l. 38). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. birželio 27 d. siekiant išsiaiškinti nuteistojo E. A. atsisakymo gyventi pataisos įstaigos administracijos paskirtame būryje aplinkybes, vadovaujantis pataisos įstaigos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 436 „Dėl nuteistųjų, kurie atsisako gyventi administracijos paskirtame būryje, skaičiaus mažinimo plano“ 8.3 punktu, nuteistasis E. A. buvo patalpintas į 2-o sektoriaus atskirą patalpą, esančią karantino patalpose (b. l. 74).

Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. birželio 23 d. atėjo į kontrolės ir paleidimo punktą, kuriame buvo uždarytas į patalpas Nr. 3 ir juose buvo laikomas iki 2018 m. birželio 27 d. Tačiau iš atsakovės atstovo pateiktos Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus direktoriaus pavaduotojo T. B. 2018 m. spalio 4 d. pažymos Nr. 62-4660 (b. l. 22) matyti, kad E. A. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 16 iki 2018 m. liepos 17 d. pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu buvo paskirtas gyventi į 2-o sektoriaus, 2-o būrio 3-čią brigadą (b. l. 22). Iš Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus 2018 m. spalio 1 d. pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, nustatyta, kad pareiškėjui ginčo laikotarpių jokių nuobaudų skirta nebuvo (b. l. 17-19). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo išdėstytus argumentus, jog jis buvo laikomas KPP Nr. 3. Teismas neturi pagrindo abejoti atstovės atsakovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 23 d. iki 2018 m. birželio 27 d. nebuvo laikomas, jo nurodytose kontrolės ir paleidimo punkto Nr. 3 patalpose, o nenustačius vienos iš būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų) valstybės atsakomybei kilti, nėra pagrindo svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjui neįrodžius, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, jo argumentai dėl netinkamo patalpų ploto bei inventoriaus trūkumo ginčo laikotarpiu nevertinami.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus bei faktą, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą. Nenustačius visų būtinų viešajai civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo E. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

TeisėjaNijolė Čekanauskienė