Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-10-06 · Civilinė byla Nr. 2-509

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-10-06
Bylos Nr.
2-509
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vincas Verseckas, Alė Bukavinienė (pran.), Virginija Čekanauskaitė
Atsakovas
J.B.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Skulas“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-509/2005Procesinio sprendimo kategorija 110.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. spalio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Alės Bukavinienės (pranešėja),kolegijos teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J.B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 22 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr.2-1078-1/2005 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Skulas“ ieškinį atsakovui J.B. dėl reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Šėlsmas“ turto bei įsipareigojimų padalinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB ,,Skulas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas padalinti reorganizuojamos UAB ,,Šėlsmas“ turtą bei įsipareigojimus. Taip pat prašė nepranešant atsakovui UAB ,,Šėlsmas“ akcininkui, turinčiam 50 procentų bendrovės akcijų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti bendrovės nekilnojamąjį turtą, nes atsakovas, kaip įmonės direktorius gali perleisti ilgalaikį bendrovės turtą, viršijantį 1/20 įstatinio kapitalo, be kitų UAB ,,Šėlsmas“ akcininkų sutikimo ir tuo pažeisti turtinius UAB ,,Skulas“, kaip bendrovės ,,Šėlsmas“ akcininko, interesus; areštuoti UAB ,,Šėlsmas“ sąskaitas, leidžiant su jomis atlikti šias operacijas: gauti įplaukas į sąskaitas, vykdyti darbo užmokesčio mokėjimus darbuotojams, mokėti Valstybinio socialinio draudimo mokesčius bei mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai, mokėti pagal kredito sutartis bankams (sudarytas iki 2005 m. liepos 18 d.), atsiskaityti su tiekėjais už kurą, tepalus ir prekes, kuriomis prekiaujama degalinėse pagal galiojančias sutartis (sudarytas iki 2005 m. liepos 18 d.), mokėti už paslaugas telekomunikacijų ir komunalinių paslaugų tiekėjams; iki bendrovės reorganizacijos pabaigos sustabdyti J.B., kaip įmonės direktoriaus įgaliojimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2005 m. liepos 22 d. nutartimi: areštavo UAB ,,Šėlsmas“ pinigines lėšas ir turtą 90 022 460,95 Lt sumai; uždraudė J.B. sudaryti bet kokius areštuoto turto realizavimo tretiesiems asmenims sandorius, dalyvauti tokiuose sandoriuose, paslėpti, sugadinti arba iššvaistyti areštuotą turtą arba vykdyti nuostolingą įmonei veiklą bei apribojo jo įgaliojimus šiose srityse; surasti ir aprašyti nurodytą turtą, pavedė antstoliui pareiškėjo pasirinkimu. Nurodė, kad atsakovas yra UAB ,,Skulas“ direktorius, turi 50 procentų bendrovės akcijų ir remiantis bendrovės įstatais gali realizuoti, paslėpti arba kitaip perleisti bendrovės turtą, viršijantį 1/20 įstatinio kapitalo, gali būti suinteresuotas sudaryti sandorius, prieštaraujančius bendrovės veiklos tikslams, nuostolingai valdyti įmonę. Teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į didelę ieškinio kainą – 90 022 460,95 Lt konstatavo, kad būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šalies argumentai

Atsakovas J.B. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, apie tokio prašymo nagrinėjimą nepranešdamas atsakovui ir neišsiųsdamas jam nutarties nuorašo, tuo pažeidė CPK 148 straipsnio penktosios dalies ir CPK 292 straipsnio reikalavimus.

2. Ieškovas prašė areštuoti UAB ,,Šėlsmas“ priklausantį nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, leidžiant su piniginėmis lėšomis atlikti tam tikras operacijas, tačiau teismas nutartimi areštavo visą įmonei priklausantį turtą bei pinigines lėšas, nenumatant UAB ,,Šėlsmas“ teisės atlikti tam tikras finansines operacijas piniginėmis lėšomis ir tuo viršijo ieškinio ribas.

3. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovas nepateikė įrodymų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

4. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, galima tik tuomet, kai areštuojamas turtas nuosavybės teise priklauso atsakovui. UAB ,,Šėlsmas“ šioje byloje nėra atsakovu, todėl teismas nepagrįstai areštavo įmonės turtą. Be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės stabdo UAB ,,Šėlsmas“ veiklą, kadangi įmonė negali atsiskaityti su darbuotojais, kuro tiekėjais, bankais ir kitomis kredito įstaigomis, negali prekiauti kuru dėl ko įmonė gali bankrutuoti.

5. Ieškovo ieškinyje nurodyta prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių suma neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas areštavo UAB ,,Šėlsmas“ turtą 90 022 460,95 Lt sumai, tačiau iš 2004 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Šėlsmas“ balanso matyti, kad įmonės turtas sudarė 9 009 097 Lt ir ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma, todėl atsakovo manymu, ieškovas piktnaudžiaudamas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, nurodė klaidingą ieškinio sumą bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB ,,Skulas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismas 2005 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nuostata, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. To paties straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismų praktikoje ši aplinkybė preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tikėtina, jog didelė ieškinio kaina (90 022 460,95 Lt) gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir areštuodamas atsakovo turtą ir pinigines lėšas, įstatymo reikalavimų nepažeidė (CPK 144 str., 145 str., 148 str.). Kadangi teismas areštavo įmonės turtą ir pinigines lėšas, tai teismo nutartyje nurodytas draudimas J.B. sudaryti bet kokius areštuoto turto realizavimo tretiesiems asmenims sandorius, dalyvauti tokiuose sandoriuose, paslėpti, sugadinti arba iššvaistyti areštuotą turtą, arba vykdyti nuostolingą įmonei veiklą bei apribojimas įgalinimų nurodytose srityse, neturi teisinės prasmės, nes nurodytu turto areštu šios teisės ir taip apribotos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis šiose dalyse yra naikintina.

Pagal CPK 145 straipsnio šeštosios dalies nuostatą, areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra veikianti įmonė, privalanti mokėti išmokas, susijusias su joje dirbančių darbuotojų darbo teisiniais santykiais, privalomuosius mokėjimus valstybės bei socialinio draudimo biudžetams, visų jos piniginių lėšų areštas gali žymiai apsunkinti įmonės veiklą ar padaryti ją neįmanomą. Todėl areštuojant įmonės pinigines lėšas, esančias sąskaitose bankuose, o taip pat įmonės kasoje, būtina leisti atlikti su šiomis lėšomis mokėjimus, susijusius su darbo teisiniais santykiais, o taip pat privalomuosius mokėjimus valstybės bei socialinio draudimo biudžetams.

Prevencinė laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis lemia tai, kad jos taikomos operatyviai. Būtinumas spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešant atsakovui yra perziumuojamas įstatymo (CPK 148 str. 1 d.), todėl nepranešimas atsakovui priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių savaime neįrodo šiuo klausimu priimtos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Todėl apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo nepranešdamas atsakovui yra atmestinas. Tai, jog teismas neišsiuntė atsakovui skundžiamos nutarties nuorašo yra procesinis pažeidimas, neįtakojantis nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pagrįstą teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d. ).

CPK nereikalaujama, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ginčo išsprendimo iš esmės klausimą, įvertinti ieškinio pagrįstumą. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, tai yra grėsmė, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas neatitiks siekiamiems tikslams. Todėl apelianto argumentai, jog ieškinyje nurodyta prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių suma neatitinka faktinių aplinkybių, nes iš 2004 m. gruodžio 31 d. UAB ,,Šėlsmas“ balanso matyti, kad įmonės turtas sudarė 9 009 097 Lt nėra reikšmingi skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui. Teismo nutartimi surasti ir aprašyti įmonės turtą pavesta antstoliui, todėl bus areštuota tik tas įmonės turtas, kurį suras antstolis.

Neturi pagrindo ir apelianto argumentai, kad UAB ,,Šėlsmas“ šioje byloje nėra atsakovu, todėl teismas nepagrįstai areštavo įmonės turtą. Pagal CPK 148 straipsnio antrąją dalį, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir iki ieškinio padavimo dienos, taip pat ieškovas turi teisę ieškinį patikslinti ir nustatęs, jog jo reikalavimai nukreipti prieš kitą juridinį ar fizinį asmenį, prašyti teismo įtraukti jį atsakovu (CPK 45 str.).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 22 d. nutartį dėl UAB ,,Šėlsmas“ turto ir piniginių lėšų arešto iš esmės palikti nepakeistą, nurodant, kad UAB ,,Šėlsmas“ leidžiama iš areštuotų piniginių sumų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. liepos 22 d. nutarties rezoliucinės dalies 4 ir 5 punktus, kuriais UAB ,,Šėlsmas“ direktoriui J.B. draudžiama atlikti tam tikrus veiksmus ir apribotos jo teisės.

Kolegijos pirmininkė Alė BukavinienėTeisėjai Virginija ČekanauskaitėVincas Verseckas