Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-143-594/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-26
Bylos Nr.
1S-143-594/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Antanaitis (pirm.), Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos
  • 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1S-143-594/2016Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Rimo Švirino, Svetlanos Jurgaitienės, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo R. B. (toliau – R. B.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 94-468 taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2011 m. vasario 4 d. Nortalje apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Švedijos Karalystės įstatymo (2000:1225) 3 & 1 d., 6 & 3 d. ir nubaustas galutine 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

2012 m. spalio 29 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi R. B. veika buvo suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 2 d., R. B. nustatant galutinę 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2010 m. gruodžio 14 d., jos pabaiga – 2020 m. gruodžio 14 d..

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. lapkričio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. 94-468 nutarta taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, tačiau 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą.

Nesutikdamas su tokiu Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis R. B. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį, dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2015 m. lapkričio 18 d. Komisijos nutarimą Nr. 94-468, taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, skiriant auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones.

Skundu teigiama, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas vienbalsiai, jo elgesys įvertintas kaip nepriekaištingas. Tuo tarpu apylinkės teismas klaidingai nurodė, jog jis palaiko nuteistųjų tarpe vyraujančią subkultūrą, tokių duomenų nėra ir minėtos subkultūros jis nepalaiko. Šiuo metu jis yra atlikęs daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės, o padaryto nusikaltimo sunkumas negali būti pagrindine priežastimi netaikyti jam lygtinio paleidimo. Bausmės atlikimo metu jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jas įsisavino, atliko įstatyme numatytą bausmės dalį. Drausmine tvarka nebuvo baustas nei karto, o už nepriekaištingą elgesį ir stropų mokymąsi yra paskatintas keturis kartus. Pataisos namuose baigė dvylika klasių, profesinio rengimo centre įgijo šaltkalvio suvirintojo profesiją, šiuo metu mokosi elektriko specialybės. Nuteistasis teigia pataisos namuose nedirbęs dėl objektyvių priežasčių, yra kreipęsis į VĮ „Mūsų amatai“ administraciją dėl įdarbinimo. Dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose pataisos programose, yra ramaus būdo, nekonfliktiškas, neturi jokių priklausomybių. Nuteistasis pabrėžia užimtumo ir šeimos, bendravimo, ryšių palaikymo svarbą, nurodydamas, kad jis palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, ypač su dukra ir žmona. Būdamas izoliuotas nuo visuomenės, negali dukrai, atsižvelgiant į jos amžių, suformuoti gyvenimo vertybių. R. B. teigimu, paleistas lygtinai, jis turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir dirbdamas bei gaudamas legalias pajamas galės padėti sutuoktinei išlaikyti jų mažametę dukrą. Savo nusikalstamą elgesį nuteistasis vertina itin kritiškai, mano, jog izoliuotas išbuvo pakankamai laiko, kad suprastų, jog nori turėti kitokį gyvenimą. Teismo prašoma atsižvelgti ir į tai, kad jam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas ir lygtinio paleidimo sąlygų jis nepažeidė. Pažymima ir tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 24 balai pagal „OASys“.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 24 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 str. 1 d. nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis siekė lygtinio paleidimo taikant jam intensyvią priežiūrą, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Nors skundu apygardos teismui R. B. teigia, kad jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, buvo ne kartą skatintas, turi teigiamą darbinę motyvaciją ir realias galimybes įsidarbinti, jokio pavojaus aplinkiniams nekelia, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, R. B. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Juo labiau įvertinus ir tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą, dėl ko, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jo elgesys bausmės atlikimo metu turi pasižymėti išskirtinai teigiamomis savybėmis, atskleidžiančiomis itin akivaizdžią pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumą.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, R. B. stengiasi pavyzdingai vykdyti jo atžvilgiu sudarytą individualaus darbo planą. Pataisos namuose jis mokėsi ir baigė dvylika klasių, profesinio rengimo centre įgijo šaltkalvio suvirintojo specialybę, vėliau ir baldžiaus specialybę, šiuo metu siekia įgyti elektriko specialybę. Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos bei integracijos į visuomenę programose, taip pat socialinėje programoje „Suaugusiųjų pilietinis ugdymas, finansinis švietimas, meninės saviraiškos ugdymas ir laisvalaikio formos“, mokymuose „Krizių psichologija“. Drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, o už nepriekaištingą elgesį bei stropų mokymąsi skatintas keturis kartus, suteikiant papildomus ilgalaikius pasimatymus. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, priešingai nei savo skundu apygardos teismui tai traktuoja pats R. B., šios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pažymėtina, jog, sutinkamai su 2015 m. lapkričio 9 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami du R. B. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai ir netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, kas aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Pats nuteistasis pripažįsta, jog lygtinio paleidimo institutas kartą jam jau buvo taikytas ir jis nepažeidė lygtinio paleidimo sąlygų, todėl yra vertas ir pakartotinio teismo pasitikėjimo. Vis dėlto, pažymėtina, jog asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio, veikimo būdus. Tai, jog R. B. vėl nusikalto, padarydamas gerokai sunkesnį nusikaltimą nei ankstesni, rodo, jog nuteistajam pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio vis tik nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu vertinant tolimesnę nuteistojo elgesio korekciją, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. B. yra linkęs savo elgesį pateisinti reakcija į aplinkos stimuliaciją, kartais jis elgiasi negalvodamas ir dėl to vėliau gailisi. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta ir tai, kad R. B. ne visada pavyksta apgalvoti savo elgesio pasekmes, yra koncentruojamasi tik į trumpalaikius sprendimus. Taigi mąstymo, gebėjimo racionaliai planuoti savo ateitį stoka, aukštesnįjį teismą verčia abejoti šiuo metu taikytino lygtinio paleidimo instituto efektyvumu.

Abejonių pakankama R. B. elgesio korekcija bei jo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo lėšų tvarkymo specifika. Šių duomenų įvertinimas nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į R. B. inkriminuoto nusikaltimo pobūdį bei motyvus (finansinis), yra itin aktualus. Sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nuteistojo vardu pataisos namuose ieškinių nėra gauta, duomenų apie turimus kitus finansinius įsipareigojimus pateiktoje bylos medžiagoje taip pat nėra. Tačiau, nuo 2014 m. spalio mėnesio į nuteistojo sąskaitą buvo pervesta 2463,64 eurų, beveik tiek pat ir išleista. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo skunde išdėstyto noro finansiškai paremti savo mažametę dukrą, kadangi jokių perlaidų dukros išlaikymui (pagal pateiktą medžiagą) nuo pat bausmės atlikimo pradžios nebuvo padaryta. Visas gaunamas lėšas R. B. skiria savo asmeniniams poreikiams tenkinti, didesniam komfortui bausmės atlikimo vietoje susikurti, o ne vaiko interesams, kas neabejotinai nuteistojo asmenybę apibūdina labiau neigiamai ir verčia abejoti jo skunde išdėstytų teiginių nuoširdumu.

Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo skundo argumentus, jog jokių priklausomybių jis neturi, kas taip pat pažymėta ir Socialinio tyrimo išvadoje. Sutiktina, jog prevenciškai išklausyti tokio pobūdžio kursą yra naudinga (juo labiau, kad nusikaltimas buvo susijęs su narkotinių medžiagų kontrabanda), tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nuteistasis vis tik pirmiausiai privalo stengtis mažinti tuos kriminogeninius veiksnius, kurie jam yra nustatyti ir su kurių egzistavimu yra siejama jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Nors nuteistasis teigia, kad suvokia darbo teikiamus privalumus, puoselėja teigiamą darbinę motyvaciją, tačiau bylos medžiagoje tai neatsispindi. Atlikdamas bausmę pataisos namuose, R. B. nedirbo, nors nurodo, jog yra kreipęsis į VĮ prie pataisos namų „Mūsų amatai“ dėl įdarbinimo galimybės, tačiau tokių duomenų teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Duomenų, jog nuteistasis būtų savanoriškai prisidėjęs prie pataisos namų aplinkos tvarkymo, savo iniciatyva dirbęs kokį nors kitą neapmokamą darbą, bylos medžiagoje taip pat nėra. Taigi didelė nuteistojo motyvacija dirbti taipogi abejotina. Nuostatai nedirbti pataisos namuose galimai daro įtaką nuteistųjų gretose vyraujanti subkultūra. Nors R. B. skunde teigia, jog minėtos subkultūros nepalaiko, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta priešingai. Šioje išvadoje pažymėta, kad nuteistasis palaiko vyraujančios subkultūros nuostatas, tačiau jei būtų galimybė - jų nesilaikytų. Diskriminacinių nuostatų darbuotojų ar kitų asmenų atžvilgiu R. B. nereiškia. Šie duomenys liudija, kad nuteistasis tvirtų savo nuostatų neturi, jis gali lengvai prisitaikyti prie kitų netinkamo elgesio, taigi valios savybes tikslinga ugdyti.

Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo teiginiu, kad nusikalstamos veikos sunkumas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga nėra įtvirtinta BVK 158 str. nuostatose, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino šią aplinkybę sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Pažymėtina, kad BVK 157 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose. Įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad išėjęs į laisvę nuteistasis bus įdarbintas UAB „F.“, ką patvirtina jo pateikta pažyma, kadangi ši aplinkybė parodo tik tam tikras nuteistojo pastangas taisyti savo elgesį ir motyvaciją sklandžiai integruotis į darbo rinką bei tuo padėti pamatus socialiam ir visaverčiam gyvenimui visuomenėje, tačiau, tai nėra pakankamas pagrindas pagrįstai išvadai, jog tai jį sulaikys nuo pakartotinio nusikalstamumo jam būnant laisvėje. Ši išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad minėtos įmonės nuteistajam siūlomos pareigos yra pagalbinis darbininkas, tai nėra finansiškai pelningos pareigos, o R. B. nusikalstama veika susijusi su siekiu greitai ir lengvai pasipelnyti. Darbo turėjimas ir anksčiau nebuvo kliūtimi nusikalsti.

Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Albinas AntanaitisTeisėjai : Rimas ŠvirinasSvetlana Jurgaitienė