Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-01-11 · Civilinė byla Nr. e2S-36-826/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-11
Bylos Nr.
e2S-36-826/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15158-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Dobrovolskis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Autostelė“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus skalsa“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-36-826/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15158-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1; 3.1.14.8.2; 3.3.2.3; 3.3.2.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autostelė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autostelė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus skalsa“ dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir vykdomojo įrašo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad ieškovės prievolė atsakovei pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. sudarytą paskolos sutartį yra visiškai įvykdyta; 2) panaikinti 2023 m. rugsėjo 25 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3651, išduotą Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro A. K., dėl visų išieškotinų sumų iš ieškovės atsakovės naudai; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį.

3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškiniu iš esmės siekiama nustatyti, kad ieškovės piniginė prievolė pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį yra pasibaigusi tinkamu jos įvykdymu, o toks reikalavimas pagal kasacinio teismo praktiką laikytinas turtiniu. Ieškovė nurodo, kad prašomos pripažinti pasibaigusia (įvykdyta) prievolės pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį dydis – 649 627,28 Eur (500 000 Eur paskolos suma + 143 030,84 Eur palūkanos + 6 596,44 Eur indeksuotos palūkanos).

4. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma (649 627,28 Eur) viršija CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatytą 100 000 Eur sumą, darytina išvada, kad ieškinys pagal civilinių bylų rūšinio teismingumo taisykles yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio sumą. Nėra ginčo tarp šalių dėl visos 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartimi suteiktos prievolės (ne) įvykdymo, ginčas tarp šalių kyla tik dėl 78 139,93 Eur likusios sumos pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį. Tuo pagrindu atsakovė ir kreipėsi į notarą ir jai buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 63 108,79 Eur negrąžintos paskolos, 14 845,26 Eur sutartinių palūkanų bei 6 procentų dydžio metinių įstatymų numatytų palūkanų išieškojimo iš ieškovės, todėl ieškinys teismingas apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Atskirojo skundo nagrinėjimo tvarka ir ribos

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

7. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) pripažinti, kad ieškovės prievolė atsakovei pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. sudarytą paskolos sutartį yra visiškai įvykdyta; 2) panaikinti 2023 m. rugsėjo 25 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3651, išduotą Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro A. K., dėl visų išieškotinų sumų iš ieškovės atsakovės naudai; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

8. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui, nustatęs, jog ieškinio suma (649 627,28 Eur) viršija CPK 27 straipsnio 1 punkte nustatytą 100 000 Eur sumą, todėl ieškinys pagal civilinių bylų rūšinio teismingumo taisykles yra teismingas apygardos teismui.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

9. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio sumą. Nurodo, jog nėra ginčo tarp šalių dėl visos 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartimi suteiktos prievolės (ne) įvykdymo, ginčas tarp šalių kyla tik dėl 78 139,93 Eur likusios sumos pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį. Tuo pagrindu atsakovė kreipėsi į notarą ir jai buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 63 108,79 Eur negrąžintos paskolos, 14 845,26 Eur sutartinių palūkanų bei 6 procentų dydžio metinių įstatymų numatytų palūkanų išieškojimo iš ieškovės, todėl ieškinys teismingas apylinkės teismui. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais.

10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio įvertina, ar reikalavimas reiškiamas tam teismui ir ieškinys paduotas nepažeidžiant rūšinio teismingumo taisyklių. Rūšinį teismingumą nustatančios normos yra imperatyvios, todėl šalys savo susitarimu negali jo keisti (CPK 32 straipsnio 2 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui.

11. CPK IV skyriaus normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Remiantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šios išimtys yra numatytos CPK 27–28 straipsniuose.

12. CPK 27 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 100 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Taigi vienas iš civilinių bylų priskyrimo apylinkių teismams, kaip pirmosios instancijos teismams, kriterijų yra ieškinio suma.

13. Šioje byloje nėra ginčo, jog ieškovės reiškiamas reikalavimas pripažinti, kad ieškovės prievolė atsakovei pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. sudarytą paskolos sutartį yra visiškai įvykdyta, yra turtinis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prašomos pripažinti pasibaigusia (įvykdyta) prievolės pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį dydis – 649 627,28 Eur, todėl ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog bendras prievolės dydis pagal 2019 m. rugsėjo 23 d. paskolos sutartį yra 649 627,28 Eur, tačiau susipažinus su ieškinio pagrindu nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais prie ieškiniu įrodymais, nustatyta, jog atsakovė įrodinėja, jog yra grąžinusi ir sumokėjusi ne tik pagrindinę paskolos sumą, bet ir visas sutartines palūkanas, iš jų apskaičiuotas indeksuotas palūkanas (649 627,28 Eur). Todėl ieškovės vertinimu, atsakovė pradėjo nepagrįstą išieškojimą jos atžvilgiu pagal 2023 m. rugsėjo 25 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3651, išduotą Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro A. K. dėl 63 108,79 Eur negrąžintos paskolos, 14 845,26 Eur sutartinių palūkanų bei 6 procentų dydžio metinių įstatymų numatytų palūkanų išieškojimo iš ieškovės. Taigi matyti, jog ginčas šioje byloje kyla tik dėl 78 139,93 Eur (63 108,79 Eur negrąžinta paskola, 14 845,26 Eur sutartinės palūkanos, 185,88 Eur notaro išlaidos).

15. Kadangi ieškinio suma neviršija 100 000 Eur, ieškovės ieškinys teismingas apylinkės teismui, šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismui (CPK 26 straipsnis, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

16. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 27 straipsnio 1 punkto, 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį ir klausimą dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autostelė“ ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus skalsa“ dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir vykdomojo įrašo panaikinimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Marius Dobrovolskis