- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-04
- Bylos Nr.
- 2-608/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių automobilių keliai“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-553-372/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Inkaso“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių automobilių keliai“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Inkaso“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Mažeikių automobilių keliai“ ir prašė atsakovui iškelti bankroto bylą.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra skolingas 7 545,83 Lt pagal 2009 m. lapkričio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2009/11/02-3, sudarytą su UAB ,,Juodasis gintaras“. Atsakovui buvo raštu pranešta apie perleistą reikalavimą į 7545,83 Lt sumą, nurodyta, kad ši prievolė turi būti įvykdyta naujajam kreditoriui UAB ,,Inkaso“ ir jis buvo įspėtas, jog per 31 dieną nuo pranešimo gavimo neatsiskaičius su ieškovu, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įspėjimas apie galimybę kreiptis į teismą atsakovui buvo įteiktas registruotu laišku. Atsakovas per nurodytą terminą skolos nepadengė.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. sausio 26 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Mažeikių automobilių keliai“.
Teismas nutartyje nurodė, kad bylos pasiruošimo nagrinėti stadijoje atsakovas pateikė dokumentus, pagrindžiančius, jog su ieškovu yra atsiskaityta. Ieškovas nurodė, jog palaiko savo reikalavimus dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi liko nesumokėtos palūkanos. Teismo teigimu, atsakovui atsiskaičius su ieškovu, jo nenuginčijama reikalavimo teisė iškelti bankroto bylą baigėsi. Bet kokie vėlesni šalių finansiniai santykiai yra ginčo objektas, tačiau tai nėra susiję su bankroto bylos nagrinėjimu. Įstatymas nenumato bankroto bylos iškėlimo pareiškimo tikslinimo. Bankroto byla keliama tik tada, kai ieškovas turi nenuginčijamą teisę kreiptis į teismą dėl šios procedūros pradėjimo. Šiuo atveju ieškovo reikalavimai dėl papildomos skolos yra ginčytini, todėl jie turi būti nagrinėjami ieškinio teisenos tvarka.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Inkaso“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartį ir iškelti atsakovui bankroto bylą.
1. Teismo argumentas, kad atsakovui įvykdžius vieną iš prievolių, ieškovo nenuginčijama teisė iškelti bankroto bylą baigiasi, neturi teisinio pagrindo. Sutarties punktai dėl apmokėjimo pagal sąskaitas ir dėl palūkanų mokėjimo šalims turi vienodą teisinę galią. Nei vienos iš prievolių atsakovas negali vienašališkai atsisakyti vykdyti ar pakeisti jų vykdymo sąlygas (CK 6.59 str.).
2. Atsakovo sumokėtą sumą ieškovas pirmiausia užskaitė susikaupusioms palūkanoms padengti, o vėliau ir skolos daliai - 513,12 Lt (CK 6.54 str. 1-4 d.). Skola 2010 m. sausio 7 d. sumažėjo iki 7 032,71 Lt. Teismas netinkamai vertino, kurią prievolę įvykdė atsakovas.
3. Ginčo tarp šalių dėl prievolių dydžio nėra, atsakovas dėl to nereiškė prieštaravimų. Netesybos nemažinamos, kai jos yra sumokėtos (CK 6.73 str. 2 d.). Ieškovo teisė yra pagrįsta ĮBĮ 4 straipsnio 2 punktu, nes atsakovas liko nesumokėjęs 7 032,71 Lt skolos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) 10 straipsnio trečiosios dalies 1 punkto nuostatą, teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu įmonė iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus (kreditorių), kuris (kurie) kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus.
ĮBĮ 6 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Pagal to paties straipsnio 1 dalies nuostatą, jeigu yra bent viena iš šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sąlygų, pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, kreditorius (kreditoriai) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį. Tai reiškia, kad šiai kategorijai bylų (dėl bankroto bylos iškėlimo) įstatymas nustato išankstinio sprendimo ne teisme tvarką, kurios kreditorius, prieš kreipdamasis į teismą, privalo laikytis. Todėl kreditorius savo pranešime apie jo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo nurodyti skolininko neįvykdytą įsipareigojimą ir jo dydį. Būtent šis kreditoriaus reikalavimas, skolininkui jo per nustatytą terminą neįvykdžius, ir sudaro pagrindą kreditoriui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui. Tačiau kreditoriaus pareiškime nenurodyti, bet galimai faktiškai egzistuojantys skolininko įsipareigojimai negali turėti įtakos, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, nes priešingu atveju tai reikštų, kad kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimams dėl tokių galimų įsipareigojimų nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos. Tad atsakovui iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkinus kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškime nurodytus reikalavimus, sumokėta suma negali būti padengiama kita galimai egzistuojanti atsakovo skola. Dėl tokio įsiskolinimo, atsiradusio ne pareiškime nurodytu pagrindu, kreditorius turi kreiptis atskiru pareiškimu ar ieškiniu. Kitoks minėtų teisės normų aiškinimas pažeistų skolininko interesus.
Kaip matyti iš šioje byloje esančių duomenų, 2009 m. lapkričio 2 d. reikalavimo perleidimo sutartimi (b.l. 11-12) UAB „Juodasis alksnis“ perleido uždarajai akcinei bendrovei „Inkaso“ reikalavimo teisę į 7 545,83 Lt skolą ir visus kitus reikalavimus, įskaitant teisę reikalauti baudų, delspinigių ir kt. UAB „Inkaso“ 2009 m. lapkričio 9 d. pranešime Nr. PR9-04 skolininkui UAB „Mažeikių automobilių keliai“ nurodė, kad jo įsiskolinimas kreditoriui yra 7 545,83 Lt (b.l. 15) ir prašė šį įsiskolinimą padengti. Taigi, kreditorius UAB „Inkaso“ pranešime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė tik pagrindinės skolos sumą, o delspinigių per nustatytą terminą neprašė sumokėti.
Byloje esantis 2010 m. sausio 7 d. mokėjimo nurodymas patvirtina, kad UAB „Mažeikių automobilių keliai“ sumokėjo UAB „Inkaso“ 7 545,83 Lt skolą pagal pranešimą Nr. PR9-04 (b.l. 29). Taigi, atsakovas UAB „Mažeikių automobilių keliai“ sumokėjo visą UAB „Inkaso“ 2009 m. lapkričio 9 d. pranešime Nr. PR9-04 nurodytą skolą, kas sudaro pagrindą atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui. Vien ta aplinkybė, kad, UAB „Inkaso“ nuomone, UAB „Mažeikių automobilių keliai“ taip pat yra skolinga delspinigius dėl pavėluoto skolos grąžinimo, negali turėti įtakos, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismo išvada dėl pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovui - pagrįsta. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.