Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Egidijaus Tamašausko ir Ramūno Mitkaus, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-10783-774/2006 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui R. M. dėl deliktinės atsakomybės (tretieji asmenys L. S. , I. Š. ).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu (t.1, b.l.3) prašė priteisti iš atsakovo 1.370,45 Lt žalos atlyginimą, 50,00 Lt žyminį mokestį ir 5 % palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad jis, sumokėjęs aplieto buto savininkei - trečiajam asmeniui L. S. 1.370,45 Lt dydžio draudimo išmoką, įgijo reikalavimo teisę į atsakingą dėl žalos atlyginimo asmenį, t.y. atsakovą. Ieškovas savo ieškininius reikalavimus grindė CK 6.263, 6.266, 6.1015, 6.210, 6.37 str. bei rašytiniais įrodymais: draudimo liudijimu, turto sugadinimo aktais, buto remonto sąmata, nuostolio aprašymu, kitais su draudimo išmokos mokėjimu susijusiais dokumentais (b.l.7-36).

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 26,80 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir nuostoliai (CK 2.46 -6.249 str.). Nesant bent vienos sąlygos, civilinė atsakomybė negalima. Įvertinęs visas bylos aplinkybes ir įrodymus, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus, teismas priėjo išvadą, kad ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas, kadangi nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė dėl žalos padarymo (CPK 178 str. ).

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) ieškovas ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad vanduo liejosi iš atsakovo valdomo buto, šio buto valdytojas yra atsakingas už padarytą žalą (buto valdytojas yra laikomas žalą padariusiu asmeniu). Kaltės dėl žalos padarymo nebuvimą turi įrodyti žalą padaręs asmuo. Atsakovas nurodė, kad 2003-05-27 vanduo bėgo nuo stogo per kaminą, kurį, pasak atsakovo, nugriovė L. S. . Ieškovo nuomone, šias aplinkybes atsakovas ir turėjo įrodyti pagal materialinės ir procesinės teisės nuostatas. Asmuo, iš kurio buto liejosi vanduo ar kurio bute kilo gaisras, turėtų įrodyti šių žalą sukėlusių įvykių atsiradimo priežastį. Šis asmuo turi geresnes sąlygas įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes (LAT 2001-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-763/2001 m.). Atsakovas, kuriam nedelsiant buvo pranešta apie 2003-05-27 padarytą žalą, nesiėmė jokių veiksmų žalos atsiradimo priežastims įrodyti. Apie 2003-07-27 įvykį atsakovas nebuvo nedelsiant informuotas, kadangi šio buto gyventojai Avarinės tarnybos darbuotojų į butą neįsileido (b.l.11). Atsakovui buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti tiriant apliejimo vandeniu priežastis ir susipažinti su žalos įvertinimo dokumentais;

2) atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jis nevykdė pareigos savo turtą prižiūrėti taip, kad nebūtų padaryta žalos tretiesiems asmenims. Ši kaltės prezumpcija nuginčijama, tačiau įrodinėjimo našta tenka buto valdytojui, t.y. atsakovui. Patalpų savininkui ar valdytojui taikytina kaltės prezumpcija ir tuo atveju, jei žala padaroma dėl netinkamų įrengimų (CK 6.266 str., LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-365/2005). Nukentėjęs asmuo negali įrodyti priežasties, kodėl liejosi vanduo iš kitam asmeniui priklausančio buto, jei tos priežasties neleidžia nustatyti šio buto valdytojas (neįsileidžia į butą, nesuteikia informacijos);

3) kiti teismo motyvai taip pat negali būti pagrindas ieškinį atmesti. Buto remonto sąmatos sudarytos vadovaujantis LR Aplinkos ministro įsakymu Dl-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta Sistel programa sąmatoms sudaryti. Šios sistemos bazė, įvedus darbų kategoriją, nurodo būtinas medžiagų, darbo valandų sąnaudas bei jų įkainius. Ieškovo draudėjai priklausančio buto nuotraukos darytos skaitmeniniu fotoaparatu (nenaudojama foto juostelė), nufotografuoto objekto vaizdas yra užfiksuojamas atminties diskeliuose, iš kurių vaizdas yra perkeliamas ant popieriaus, todėl ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas nepateikė originalių nuotraukų. Nuotraukos teismui buvo teiktos du kartus. Pakartotinai teismui pateiktose nuotraukose nėra datos taisymų, fotolentelėse nurodytas fotografuoto buto adresas ir datos. Nuotraukose dėl buto 2003-05-27 apliejimo datos nebuvo taisytos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą dėl šių argumentų:

1) apeliacinio skundo motyvai, kad atsakovui nedelsiant buvo pranešta apie 2003-05-27 padarytą žalą ir buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti tiriant apliejimo vandeniu priežastis ir susipažinti su žalos įvertinimo dokumentais, nėra pagrįsti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Namas, esantis Pašilės g. 94, Kaune, yra kelių bendraturčių nuosavybė, o ne daugiabutis namas, todėl visi bendraturčiai turi tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, t.y. bendro naudojimo patalpas (CK 4.76, 4.82 str. 3 d., 4.83 str.). Pas atsakovą Avarinės tarnybos darbuotojai buvo atvykę tik vieną kartą, tačiau, atsakovui paprašius nusiauti batus, jie į butą nėjo. Atsakovui nebuvo paaiškinta, kas atsitiko. Kadangi tretysis asmuo L. S. yra namo bendraturtė, ji galėjo tinkamai informuoti tiek atsakovą, tiek Avarinės tarnybos darbuotojus apie avariją, apžiūrėti namo palėpės patalpas ir pan. Atsakovas apie L. S. buto du apliejimus sužinojo tik gavęs ieškinį. Nei draudimo atstovai, nei tretysis asmuo L. S. išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių butas buvo aplietas, neatvyko. Priežasties, dėl kieno kaltės du kartus buvo aplietas L. S. butas, nenustatė nei Avarinės tarnybos darbuotojai, nei ieškovas. Ieškovas byloje pateikė nuotraukas apie aplietą L. S. butą, tačiau nuotraukos yra identiškos, t.y. tiek darytos 2003-05-27, tiek 2003-07-27 (vienodi tapetų raštai, vienodai ir tose pačiose vietose nukritę tapetai), todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir kaltės dėl žalos padarymo (CK 6.246-6.249 str.);

2) nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, kad atsakovas nevykdė savo pareigos turtą prižiūrėti taip, kad nebūtų padaryta žalos tretiesiems asmenims. Ieškovas nepranešė atsakovui apie apliejimą, taip pat nesikreipė į atsakovą, siekdamas išsiaiškinti apliejimo priežastis, todėl atsakovas 3 metus, t.y. iki ieškinio pateikimo, nežinojo apie L. S. buto apliejimus. Akivaizdu, kad atsakovui nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti tiriant apliejimo priežastis. Atsakovo kaltės nėra, kadangi nenustatyta apliejimo priežastis. Atsakovas savo turtą prižiūrėjo tinkamai, kad nepadarytų žalos tretiesiems asmenims. Tai iš dalies patvirtina 2002 m. kilimo valymo kvitas (b.l.27), t.y. jog kilimas valytas iki apliejimo. Todėl atsakovas mano, jog įrodyta, kad jis konkrečiomis sąlygomis elgėsi kaip atidus, rūpestingas ir apdairus asmuo;

3) nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės dėl žalos padarymo, ieškovas neteisėtai ir nepagrįstai pareiškė ieškinį atsakovui, kaip atsakingam už padarytą žalą asmeniui, CK 6.1015 str. pagrindu, todėl teismo sprendimas priimtas nepažeidus procesinės ir materialinės teisės normų.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo patikrinimas tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos dalis, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų pagrindu apeliacinės instancijos teismas gali padaryti visiškai priešingas išvadas dėl vienų ar kitų faktų, nei pirmosios instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Z. J. v. UAB „Rejona“, B. J., bylos Nr. 3K–3–540/2006).

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, jog nebuvo nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė dėl žalos padarymo (CPK 178 str. ).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei neteisingo faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Kolegija iš esmės sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais.

Byloje vyksta ginčas dėl reikalavimo, atsiradusio iš regresinių prievolių įvykdymo, kadangi ieškovas, išmokėjęs aplieto buto savininkei draudimo išmoką, įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis, t.y. į atsakovą. Vadovaujantis CK 6.1015 str. 1 d., draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 str. 2 d. nustato, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas.

Šioje byloje taikytinas CK 6.266 str., reglamentuojantis statinių savininko (valdytojo) atsakomybę. Vadovaujantis CK 6.266 str. 1 d., žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Įrodyti nenugalimos jėgos faktą patvirtinančias aplinkybes, nukentėjusiojo asmens tyčią ar didelį neatsargumą privalo atsakovas, t.y. R. M. . Tačiau atsakovas tokių aplinkybių neįrodė.

Atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad jis yra buto, esančio Pašilės g. 94-4, Kaune, valdytojas, gyvenęs šiame bute žalos padarymo metu (buto savininkė yra tretysis asmuo I. Š. ). Trečiojo asmens L. S. butas, esantis Pašilės g. 94-2, Kaune, buvo aplietas iš viršutinio buto, esančio Pašilės g. 94-4, Kaune. Dėl ko L. S. butas buvo aplietas net du kartus (2003-05-27 ir 2003-07-27), nustatyta nebuvo. Iš b.l.20 esančio Kauno savivaldybės įmonės „Avarinė tarnyba“ rašto matyti, kad 2003-05-27 pagal iškvietimą atvykusi avarijų likvidavimo grandis nustatė, jog aplietos buto lubos kambaryje ir sandėliuke. Tačiau nustatyti avarijos priežastį taip ir nepavyko, kadangi viršutinio buto gyventojas (atsakovas) nors ir atidarė duris, tačiau į butą tarnybos darbuotojams įeiti neleido ir galimų avarijos priežasčių nepaaiškino. Iš b.l.11 esančio Kauno savivaldybės įmonės „Avarinė tarnyba“ rašto matyti, kad 2003-07-27 pagal iškvietimą atvykusi avarijų likvidavimo grandis nustatė, jog aplietos L. S. buto kambario lubos ir siena. Tačiau ir šį kartą nustatyti avarijos priežastį taip ir nepavyko, kadangi atsakovas tarnybos darbuotojų į butą neįsileido. Taigi, susiklosčius tokioms aplinkybėms, atsakovas užkirto galimybę nustatyti tikrąsias L. S. buto apliejimo priežastis, o kartu ir eliminavo galimybę, nustačius apliejimo priežastis, įrodyti savo nekaltumą ir tokiu būdu paneigti CK 6.266 str. įtvirtintą ir jam taikomą jo, kaip buto valdytojo, kaltumo prezumpciją. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad kaltės dėl žalos padarymo nebuvimą, vadovaudamasis materialinės ir procesinės teisės nuostatomis, turi įrodyti žalą padaręs asmuo (šiuo atveju – atsakovas). Tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė, tuo apsunkindamas savo padėtį bylos nagrinėjimo teisme metu ir sudarydamas sąlygas neigiamoms pasekmėms jo atžvilgiu kilti.

CPK 12 str. ir CPK 178 str. įtvirtina šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovas nurodė, kad 2003-05-27 vanduo bėgo nuo stogo per kaminą, kurį, pasak atsakovo, nugriovė L. S. . Tačiau jokių šiuos atsakovo teiginius patvirtinančių dokumentų ar kitų įrodymų atsakovas nepateikė. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovas, apliejęs L. S. butą, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t.y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o butas buvo aplietas dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Todėl darytina išvada, kad apliejimo priežastį turi įrodyti asmuo, kuris apliejo butą, nes įrodinėdamas priežastį jis stengiasi įrodyti savo nekaltumą. Šis asmuo turi geresnes sąlygas įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes, nes savo turto dalyje tik jis gali surinkti visus tyrimams reikiamus duomenis, geriau žino jo dalyje iš tikrųjų vykusius įvykius ir, sąžiningai veikdamas, nuodugniai ir išsamiai pateikdamas visas detales, yra labiau pajėgus atskleisti reikšmingas aplinkybes ir patvirtinti savo elgesio tinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje R. A., I. V. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001). Tačiau atsakovas buvo pasyvus, savo kaltės svariais rašytiniais ar kitokiais įrodymais nepaneigė, todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš jo priteistinas žalos atlyginimas.

CK 6.251 str. 1 d. nustatyta, kad padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė išraiška (CK 6.249 str. 1 d.), turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nuostata, kad asmens turtui padarytą žalą privalu atlyginti visiškai, įtvirtinta ir CK 6.263 str. 2 d. Ieškovas iš atsakovo priteistinos žalos dydį (1.370,45 Lt) grindė byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2003-06-20 sprendimu dėl draudimo išmokos (bylos Nr.35580) – 792,00 Lt (b.l.28); 2003-06-20 sprendimu dėl draudimo išmokos (bylos Nr.37837) – 27,90 Lt (b.l.29); 2003-08-06 sprendimu dėl draudimo išmokos (bylos Nr.42356) – 34,00 Lt (b.l.34); 2003-08-06 sprendimu dėl draudimo išmokos (bylos Nr.41382) – 516,55 Lt (b.l.35). Ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais: 2003-05-27 ir 2003-0-27 pranešimai apie apliejimą (b.l.7-10); Kauno savivaldybės įmonės „Avarinė tarnyba“ raštai (b.l.11, 20); Gyventojų turto deklaravimo liudijimas (b.l.12); lokalinė sąmata (b.l.17,18); kvitų šaknelių kopijos, patvirtinančios L. S. sumokėtas sumas Kauno SĮ „Avarinė tarnyba“ dėl avarijos priežasties nustatymo (b.l.25-26); PVM sąskaitos-faktūros ir kvito kopijos, patvirtinančios kilimų ir pledo valymą (b.l.24, 27); ieškovo pretenzijos atsakovui (b.l.30-33); fotonuotraukos (b.l.16,21,59-61,86-88). Atmestini atsakovo argumentai dėl to, kad kilimas valytas iki apliejimo (kilimo valymo kvite (b.l.27) nurodyta 2002-08-01 data), kadangi, kaip matyti iš įrašo tame pačiame dokumente ir iš prie jo pridėto kasos čekio, 84 Lt už kilimo valymą iš tiesų buvo sumokėti 2003-07-29, o 12,81 Lt PVM išskaitytas 2003-08-01, išrašius PVM sąskaitą-faktūrą su klaidingai nurodyta data. Kolegija taip pat nesutinka ir su atsakovo argumentais dėl ieškovo pateiktų identiškų nuotraukų (tiek darytų 2003-05-27, tiek 2003-07-27), kadangi, palyginus byloje esančias nuotraukas, akivaizdu, jog nuotraukose, darytose 2003-05-27 (b.l.86), tapetų raštas yra visiškai kitoks nei nuotraukose, darytose 2003-07-27 (b.l.88).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad ieškovas buvo aktyvus ir įgyvendino savo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė ieškinį, todėl ieškovui priteistina visa ieškinio suma – 1.370,45 Lt.

CPK 93 str. 4 d. numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi, kolegijos nuomone, ieškinys tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistina 100,00 Lt žyminio mokesčio (už ieškinio pareiškimą (b.l.4) ir apeliacinio skundo padavimą (b.l.129)) bei iš atsakovo valstybei – 34,80 Lt pašto išlaidų, turėtų abiejų instancijų teismuose (26,80Lt + 8Lt).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. M. (a.k(duomenys neskelbtini) 1.370,45 Lt žalos atlyginimo ir 100 Lt žyminio mokesčio (už ieškinio pareiškimą ir apeliacinio skundo padavimą) ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ (į.k.110051834).

Priteisti iš atsakovo R. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 34,80 Lt pašto išlaidų valstybei (Kauno apskrities VMI, į.k.8872901, sąskaitos Nr. LT 90 7300 0100 0223 1764, AB bankas „Hansabankas“ (kodas 73000), įmokos kodas 6800).