- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-26
- Bylos Nr.
- 1A-30-616/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Alfredas Vilbikas
- Nuteistasis
- M. J.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirtas laisvės atėmimas 3 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ str., M. J. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatytas laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. spalio 17 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. J. nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 26 d. apie 12.30 val. Kelmėje, J. S. gatvėje prie namo Nr. 7 atvirai pagrobė svetimą turtą, t. y. nutraukdamas nuo I. J. kaklo jai priklausančią auksinę grandinėlę 100 eurų vertės su auksiniu pakabuku 100 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. J. viso 200 eurų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo peržiūrėti jo bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę., nes pastaroji yra per griežta. Skunde apeliantas pažymi, kad jis nuo pradžių pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir nurodė, kur pardavė pagrobtą auksinę grandinėlę, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo M. J. gynėja prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, pripažino M. J. kaltu dėl atvirosios svetimo turto vagystės pagal BK 178 str. 2 d. Apeliaciniu skundu nuteistais neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau mano, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, todėl turi būti sumažinta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 str. 3 d.).
BK 54 str. 2 d. išdėstyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Skirdamas nuteistajam M. J. bausmę, pirmosios instancijos teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją (padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei), į nuteistojo asmenį apibūdinančius duomenis (iki skundžiamu nuosprendžiu inkriminuoto nusikaltimo padarymo buvo teistas net 15 kartų, tarp jų ir už nusikaltimus nuosavybei), naują nusikaltimą padarė neišnykus teistumui už ankščiau padarytas nusikalstamas veikas, praėjus vos keturiems mėnesiams po to, kai buvo paleistas (2016-02-05) iš laisvės atėmimo vietos, kur atliko Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirtą, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi, pakeista Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi, subendrintą 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (t. 1, b. l. 111–131). Be to, apeliantas nedirba, darbo biržoje darbo nebeieško, ne sykį yra baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus (administracinius nusižengimus), paskirtų nuobaudų neatlieka, turi galiojančių nuobaudų (t., 1, b. l. 157–164). Visos paminėtos aplinkybės itin neigiamai apibūdina apeliantą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skirtinos bausmės, atsižvelgė tiek į nustatytą M. J. skunde akcentuojamą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, teik į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, savo skunde apeliantas nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų reikšmingos bausmės skyrimui, bet į kurias nebūtų atsižvelgęs apylinkės teismas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, apeliantui paskyrė vidurkio nesiekiančią BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę (vidurkis – 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), kurią, vadovaudamasis BK 64¹ str., dar ir sumažino vienu trečdaliu, todėl teigti, kad M. J. už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą kvalifikuotą vagystę paskirta bausmės yra per griežta, nėra pagrindo.
Baudžiamasis įstatymas nurodo bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir neišskiria nė vienos reikšmingumo prieš kitas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. J. laikotarpiu nuo 2016-02-23 iki 2016-03-22 registravosi darbo biržoje (t. 1, b. l. 166), darbo paieškos nutrauktos. Kaip matyti iš šioje byloje nustatytų aplinkybių, nusikalstamai veikdamas M. J. stengiasi prasimanyti pinigų savo poreikiams tenkinti. Šias išvadas patvirtina ir tai, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2016-06-30, 2016-07-19 ir 2019-07-21 M. J. įvykdė dar tris nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. ir 189 str. 1 d., už kurias pripažintas kaltu atitinkamai Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu.
Atsakant į kitus nuteistojo teiginius, išdėstytus apeliacinės instancijos teisme, pažymėtina, kad tai, jog jo pagrobta auksinė grandinėlė su pakabuku buvo surasta ir grąžinta nukentėjusiajai M. J. teisinę padėtį lengvina tik tiek, kad iš jo skundžiamu nuosprendžiu nepriteistas žalos atlyginimas nukentėjusiajai.
Visos aptartos aplinkybės rodo didesnį M. J. asmens ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, byloja, kad apelianto padarytas ir skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis neigiamas poelgiai, nepalankiai susiklosčius tam tikroms aplinkybėms – tai buvo dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes daro išvadą, kad M. J. paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmės, yra tinkamai individualizuota, todėl švelninti nuteistojo baudžiamąją atsakomybę apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Be kita ko, Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (63,69 eurų) priteisimo iš nuteistojo M. J. už advokato dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK)106 str. 1 d. numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo M. J. turi būti netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymą priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo M. J..