Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1958-11-07 Kelmės r., lietuvė, LR pilietė, išsilavinimas vidurinis, našlė, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji I. L. nužudė šeimos narį, o būtent: 2008 lapkričio 13 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tyčia, vieną kartą peiliu durdama savo šeimos nariui – sutuoktiniui A. L. į dešinę ranką, taip padarydama pjautinę žaizdą dešiniajame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei vieną kartą durdama peiliu pastarajam į krūtinę, tuo padarydama A. L. durtinę-pjautinę krūtinės ląstos žaizdą su širdiplėvės ir aortos lanko sužalojimu, po ko išsivysčius širdies tamponadai krauju, A. L. įvykio vietoje mirė, taip tyčia nužudė A. L..

Kaltinamoji I. L. kalta prisipažino ir paaiškino, kad nužudytas yra jos vyras A. L.. Vyras dažnai gerdavo alkoholinius gėrimus ir išgėręs būdavo agresyvus. Jis pykdavo dėl įvairiausių priežasčių.

2008 m. lapkričio mėn. 13 d. 8 val. ji išėjo į darbą, vėliau ji su vyru bare gėrė alų. Dar gėrė alų pas savo pažįstamą I. L.. Apie 15 val. grįžo į namus. Grįždama nusipirko dar vieną 2 litrų talpos butelį. Grįžusi namo, ji vyrui pradėjo priekaištauti, kad šis nepakūrė krosnies ir nepadarė valgyti. Po to kartu su vyru sėdo virtuvėje prie stalo ir dviese gėrė alų. Geriant ji pradėjo priekaištauti vyrui dėl parduoto miško. Tuomet vyras atsistojo ir pasiėmė šalia stalo buvusią kėdę ir kėdės atlošu jai trenkė į nugarą. Tuo metu ji paėmusi virtuvėje nuo stalo virtuvinį peilį pradėjo juo mojuoti. Vyras išbėgo pro prieangį, ji bėgo paskui jį, nes norėjo suduoti smūgius rankomis už tai, kad jis jai sudavė kėde. Peiliu sužaloti neplanavo. Vyras laukines duris uždarė iš lauko pusės, o ji bandė jas atidaryti iš vidaus, tačiau jis neleido. Durys buvo šiek tiek praviros ir vyras ranka paėmė jai už smakro, suspaudė ir paleido. Po to jis apibėgo aplink namą ir pro verandą pateko į namus. Pati į namus ji grįžo pro prieangį. Vyras tuomet buvo kambaryje. Jis stovėjo už durų ir į kambarį jos neįleido. Jis atidarydavo ir uždarydavo duris taip ją erzindamas. Be to, keikė įvairiais žodžiais ir dėl tokio jo elgesio ji labai supyko ir turėtu peiliu jam vieną kartą dūrė į priekinę kūno dalį, kur tiksliai, pasakyti negali. Ar jam pataikė, nematė. Kai A. L. dūrė peiliu, jis buvo tarpduryje. Kiek kartų ji jam įdūrė, pasakyti negali. Po to A. L. uždarė duris, nurimo, ir ji pamanė, kad vyras nuėjo miegoti. Pas jį į kambarį nėjo. Po to nuėjo į miegamą kambarį ir žiūrėjo televizorių. Kai ji vyrui dūrė peiliu, tuo metu jis jos nemušė, tik neįleido į kambarį bei keikė įvairiais žodžiais. Vėliau grįžęs į namus sūnus D nuėjęs į kambarį, kuriame buvo A. L. ir atėjęs jai pasakė „ką tu, mama, padarei“. Sūnus iškvietė greitąją pagalbą. Prieš tai, t. y. 2008-11-11 vyrui ji konflikto metu peiliu buvo sužalojusi ranką.

Vyrą nužudyti galėjo tik ji, nes tuo metu namuose buvo tik ji su vyru.

I. L. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino, kad konflikto su vyru metu nužudė peiliu savo vyrą bei nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes (b. l. 58–60).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjęs D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki tėvo nužudymo gyveno kartu su savo tėvais I. ir A. L.. Tėvai nuolat girtaudavo ir pykdavosi. 2008-11-11 būdami girti susipyko, ir mama I. L. tėvui sužalojo ranką peiliu. Dėl sužalotos rankos tėvas niekur nesikreipė. 2008-11-13 apie 16 val. jis grįžo į namus, kuriuose tėvai gėrė alų. Buvo ir pats neblaivus, todėl nuėjo miegoti. Truputį numigęs išėjo į lauką parūkyti. Virtuvėje prie stalo sėdėjo tėvai ir pykosi, tačiau nesimušė. Kai apie 17 val. grįžo iš lauko, miegamajame kambaryje rado gulintį tėvą ant pilvo, šalia jo ant grindų matėsi daug kraujo. Motina tuo metu sėdėjo koridoriuje ir prašė cigaretės. Jis mamos paklausė, kas atsitiko, mama jam atsakė, kad tai ji padarė. Jis iškvietė greitosios pagalbos medikus ir policijos pareigūnus. Paties konflikto, vykusio tarp tėvo ir motinos, jis nematė. Tik gali pasakyti, kad, kiek būdavo namuose, niekada nėra matęs, kad konflikto metu tėvas muštų motiną. Dažniausiai motina pati būdama neblaivi išprovokuodavo konfliktą ir puldavo mušti tėvą, griebdavosi peilio. Tėvas būdavo ne kartą motinos sužalotas, buvo iškviesta tėvui medicinos pagalba, policija. Tačiau tėvas motinos neišduodavo, nesakydavo teisybės, kad ji jį sužalojo. Konfliktuoti motina pradėdavo dėl niekų, dažniausiai būdama neblaivi. Jo manymu motina pati išsigalvoja, kad ją mušdavo tėvas ir kad ji gynėsi nuo tėvo. 2008-11-07 motina prieš švęsdama 50-metį, buvo kažkur nugriuvusi ir susižalojusi nugarą bei koją ir jau tuo metu šlubavo. Tėvas buvo ramus žmogus, ir rankos prieš ją nekeldavo, (b. l.39–40).

Liudytoja L. I. parodė, kad ji dirba Kelmės rajono PK tyrėja. Liudytoja parodė, kad ji ikiteisminio tyrimo metu apklausė kaltinamąją, kuri parodė, kad ji nusikaltimo padarymo dieną girtavo su vyru ir susipyko. Jai vyras sudavė kėde per nugarą. Ji griebė peilį ir su juo norėjo pagąsdinti vyrą ir jį nužudė. Kaltinamosios kaimynų aiškinimu, konfliktų su savo vyru iniciatore būdavo pati kaltinamoji.

Liudytojas A. R. parodė, kad jis dirba Kelmės P. J. yra žinoma, kad kaltinamoji I. L. su savo vyru dažnai gerdavo alkoholinius gėrimus.

Iš specialisto išvados Nr. M 771/08(04), matyti, kad A. L. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės krūtinės ląstos žaizdos su širdiplėvės ir aortos lanko sužalojimu, išsivysčius širdies tamponadai krauju. A. L. mirtis įvyko įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Durtinė-pjautinė krūtinės ląstos žaizda su širdiplėvės ir aortos lanko sužalojimu, pjautinė žaizda dešiniajame dilbyje padarytos kietu aštriu duriamai pjaunamu įrankiu, galbūt peilio geležte. Sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kiauryminio krūtinės ląstos ertmės sužalojimo ir aortos lanko sužalojimo. Atskirai paėmus paviršutinė žaizda dešiniajame dilbyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, mirčiai reikšmės neturėjo. Kraujosruva pilvo sienelėje padaryta kietais keletą dienų prieš mirtį, mirčiai reikšmės neturėjo, atskirai paėmus, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 28–31).

Iš papildomos specialisto išvados Nr. PM 771/08(04), matyti, kad A. L. sužalojimai padaryti nuo vieno smūginio kontakto kietu aštriu duriamai pjaunamu įrankiu į krūtinės ląstą ir vienu į dešinį dilbį. Šie abu sužalojimai yra vienodo senumo. Kraujosruva pilvo sienelėje padaryta kietais bukais daiktais keletą dienų prieš mirtį. Durtinė-pjautinė krūtinės ląstos žaizda su širdiplėvės ir aortos lanko sužalojimu, paviršutinė pjautinė žaizda dešiniajame dilbyje padaryta kietu aštriu duriamai pjaunamu įrankiu, galbūt peilio geležte. Durtinė - pjautinė krūtinės ląstos žaizda su širdiplėvės ir aortos lanko sužalojimu, paviršutinė pjautinė žaizda dešiniajame dilbyje padaryta kietu aštriu duriamai pjaunamu įrankiu, galimai, apžiūrai pateiktu peiliu, ar kitu peiliu. Sužalojimai griuviminei traumai nebūdingi, (b.b.l. 33)

Iš specialisto išvados Nr. G1899/08(04), matyti, kad pateiktoje I. L. medicininėje dokumentacijoje sužalojimų, atitinkančių įvykio laiką 2008-11-13 apie 17 val., nenustatyta, (b. l. 38)

Iš 2008-11-13 įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), A. L. priklausančiame gyvenamajame name rastas A. L. lavonas. Gyvenamojo namo virtuvėje ir kambaryje stebimos dėmės panašios į kraujo dėmes. Virtuvėje ant praustuvo krašto rastas peilis su plastmasine rudos spalvos rankena. (b. l. l0–17).

Iš 2008-11-18 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu išimtas peilis, kurio bendras ilgis 22,7 cm. Peilio rankena plastmasinė, rudos spalvos, rankenos ilgis 11,7 cm. Peilio geležtės ilgis 11,7 cm. Geležtė yra vienašmenė, ties rankena geležtės plotis 2,2 cm, ties nuožambiu 1 cm, galas smailus, nuožambis 0,9 cm. Galas nusmailintas iš abiejų pusių. Geležtės šonuose matyti rusvos spalvos dėmės (b. l. l8–20).

Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, juos teisiškai įvertinusi, daro neabejotiną išvadą, paremtą byloje ištirtais įrodymais ir savo vidiniu įsitikinimu, kad I. L. 2008-11-13 apie 17 val. kaltinime nurodytoje vietoje ir laikui, buitinio konflikto metu, tyčia, smogusi peiliu, nužudė savo vyrą (sutuoktinį) A. L.. Apie tai liudija bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais: pačios kaltinamosios I. L. parodymais, kuri iš esmės pripažino savo kaltę pagal jai pareikštą kaltinimą ir davė parodymus apie įvykio faktines aplinkybes, nurodydama, kad ji nužudė vyrą.; nukentėjusiojo, liudytojų duotais parodymais apie jiems žinomas įvykio aplinkybes; teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 771/08(04), kurioje užfiksuota, kad A. L. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės krūtinės ląstos žaizdos su širdiplėvės ir aortos lanko sužalojimu, išsivysčius širdies tamponadai krauju, įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 10–17); kaltinamosios I. L. parodymų patikrinimo protokolu (b. l. 56–60), daiktų apžiūros protokolu (b. l. 18–20 ).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš tiesų byloje esantys įrodymai, tarp jų ir pačios kaltinamosios parodymai, leidžia teigti, kad I. L. veikė pagauta pykčio ir nesusivaldymo, sąmoningai, ir nusikaltimą padarė tyčia. Tokia išvada darytina išanalizavus visumą byloje esančių įrodymų:

Nors kaltinamoji teigia, kad betarpiškai prieš įvykį nužudytasis vartojo prieš ją fizinį smurtą, šių duomenų objektyvūs įrodymai nepatvirtino, nes iš surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamoji savo vyrą vaikėsi apie namą, o šis nuo jos bėgo. Tačiau netgi vertinant aplinkybes taip, kaip nurodo kaltinamoji, jos atlikti veiksmai, kuriais atimta gyvybė A. L., buvo akivaizdžiai neadekvatūs ir neproporcingi nukentėjusiojo veiksmams, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamoji nukentėjusiajam peiliu smogė dėl pykčio ir nesusivaldymo, kurį sukėlė buitinis sutuoktinių konfliktas, kurį sukėlė pati kaltinamoji.

Visuma šių duomenų atskleidžia kaltininkės padarytos veikos subjektyvinę pusę.

Byloje esantys įrodymai patvirtina smurtinę A. L. mirtį nuo durtinės-pjautinės krūtinės ląstos žaizdos su širdiplėvės ir aortos lanko sužalojimu, išsivysčius širdies tamponadai krauju. Apie tai liudija teismo medicinos specialisto išvados: Nr. M 771/08(04) (b. l. 28–31) ir PM 62-771/08 (04) (b. l. 33).

Taigi susiejus visas įvykio aplinkybes, kurias atskleidžia visuma byloje ištirtų ir išanalizuotų įrodymų, į vieningą įrodymų grandinę, akivaizdu, jog ši nepertraukiama įrodymų grandinė liudija apie tai, kad nukentėjusysis buvo nužudytas kaltinamosios, smogiant pastarajai peiliu į gyvybiškai svarbią sritį. Tai liudija apie tai, kad nukentėjusiajam buvo smogta peiliu tyčia, tačiau byloje esantieji duomenys nepatvirtina, kad kaltinamoji siekė tik nukentėjusiojo mirties ir norėjo tik tokių padarinių. Bylos liudija, kad kaltininkė nesiekė nukentėjusiojo mirties, tačiau tyčia veikdama sąmoningai leido tokiems padariniams kilti, taigi ji veikė netiesioginės tyčios forma pasekmių atžvilgiu. Todėl šių įrodymų visuma patvirtina kaltinamosios I. L. kaltę visa jai pareikšto kaltinimo apimtimi ir tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamosios veiksmų ir kilusių žalingų padarinių.

Kaltinamosios gyvenimo aplinkybės ir būdas iš dalies lėmė šio nusikaltimo padarymą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi byloje esančius įrodymus, faktines nusikaltimo padarymo ir kaltinamosios gyvenimo būdą ir aplinkybes, ir jos santykius su nukentėjusiuoju. Kaltinamoji konfliktuodavo su nukentėjusiuoju, kuomet jie būdavo neblaivūs. Tai ne pirmas atvejis, kai kaltinamoji griebėsi peilio prieš savo vyrą, nes prieš tris dienas iki nužudymo ji peiliu vyrui buvo sužalojusi ranką. Įvykio metu kaltinamoji buvo neblaivi – 4,5 promilių (b. l. 52). Taigi šios psichologinės priežastys, t. y. tyčia sukeltas bereikalingas konfliktas buvo jų gyvenimo būdas. Į tai teisėjų kolegija atsižvelgia skirdama bausmę.

Iš specialisto išvados matyti, kad I. L. neserga lėtine psichikos liga. Jai stebimi emocijų ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas su asmenybės degradacija.

Esant tokiai specialistų išvadai, kolegija konstatuoja, kad kaltinamoji I. L. nusikaltimo padarymo metu buvo pakaltinamumo būsenoje, todėl turi būti baustina už padarytą nusikalstamą veiką.

Bausmės skyrimas

Teismas kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad ji prisipažino nužudžiusi savo vyrą A. L. ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė, apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tai pripažino ir pati kaltinamoji.

Todėl skirdamas bausmę kaltinamajai I. L. teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., ir atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai sunkių, į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, amžių, jos įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad yra jos atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė, kad kaltininkė anksčiau neteista, charakterizuojama, kaip girtaujanti asmenybė ( b. l. 93).

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi kaltinamosios asmenybę, jos padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jos tyčią nusikalsti laiko, kad jai skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

Todėl skirdamas bausmę kaltinamajai I. L. teismas atsižvelgia į jos padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs neatstatomus padarinius – kito žmogaus mirtį, kad jos vieką kvalifikuoja vienas kvalifikuojantis požymis. Be to, bausmė kaltinamajai skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad ji nebuvo teista, kad nuoširdžiai išgyvena ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad nusikaltimas padarytas esant vienai lengvinančiai ir vienai sunkinančiai aplinkybėms, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jai skiriama laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytam už šią veiką bausmės vidurkiui. Kaltinamajai nėra galimybės skiriant bausmę taikyti Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 straipsnį, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų. Todėl jai skirtina bausmė, numatyta įstatymo už šią veiką sankcijos ribose.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktiniai įrodymai – nukentėjusiojo rūbai, nusikaltimo įrankis, kaip beverčiai daiktai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 299 str., 303 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

I. L. pripažinti kaltą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jai terminuotą laisvės atėmimo bausmę dvylikai metų.

Bausmę atlikti paskirti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą sulaikyme ir suėmime nuo 2008-11-13 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2009-02-27.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

Daiktinius įrodymus – nukentėjusiojo rūbai, nusikaltimo įrankį – peilį, kaip beverčius daiktai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistajai nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.