Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos D. Š. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutarties, kuria netenkintas D. Š. skundas dėl Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2015-07-13 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos nuobaudos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2015-07-13 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 11 d. administracine nuobauda – 202 EUR bauda be gyvūno konfiskavimo už tai, kad ji 2015-06-12, 18.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės, pažeidė Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2013-10-24 sprendimu Nr. A-791 patvirtintų „Gyvūnų auginimo ir laikymo Akmenės rajone taisyklių“ 46 punkto reikalavimus, t. y. neužtikrino laikomo pavojingo Stafordšyro terjero veislės šuns vardu (duomenys neskelbtini) tinkamos priežiūros, ko pasėkoje ištrūkusi iš rankų, kuri buvo be antsnukio, užpuolė ir mirtinai sudraskė V. Š. priklausantį mišrūnų veislės šunį, vardu (duomenys neskelbtini), kuri buvo pririšta prie krūmo.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutartimi D. Š. skundas dėl Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2015-07-13 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos nuobaudos pakeitimo netenkintas.

Apeliaciniu skundu D. Š. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutartį ir perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą tirti iš naujo.

Apeliaciniame skunde D. Š. nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, ko pasėkoje netinkamai taikė Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas ir priėmė nepagrįstą nutartį. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. yra numatyta atsakomybė už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus. Įstatymų leidėjas priklausomai nuo gyvūno veislės diferencijuoja atsakomybę už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus, todėl teisingas šuns veislės indentifikavimas yra viena iš būtinų pažeidimo sudėties požymių. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie suteiktų pagrindą be jokių abejonių konstatuoti faktinę aplinkybę, kad šuo priklauso pavojingų šunų kategorijai. Organai, nagrinėjantys administracinio teisės pažeidimo bylą, šios aplinkybės visiškai netyrė, teismas tik formaliai nurodė, kad „kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, kad nenustatyta šuns veislė“.

D. Š. teigimu, administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl Institucija kartu su administracinio teisės pažeidimo protokolu turėjo pateikti duomenis, patvirtinančius galimai padarytą pažeidimą. Nagrinėjamu atveju ji (apeliantė) bendradarbiavo su Institucija ir pateikė šuns nuotrauką. Institucijos pareigūno nuomone, tai „Stafordšyro terjero“ veislės šuo, administracinės komisijos - „Amerikiečių Stafordšyro terjero“. Apeliantės nuomone, netgi subjektai, nagrinėjantys pažeidimo bylą, nesutarė dėl konkrečios šio šuns veislės. Be to, gyvūno pase nurodomas netikslus šuns veislės pavadinimas, t. y. gyvūno pase pažymėtas tik vienas žodis „stafordšyras“, o šunų veislių, kurių pavadinime minimas šis žodis, yra net keletas ir ne visi jie įtraukti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013-01-09 įsakymu Nr. B1-5 patvirtintą Kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašą. Apeliantė teigia, kad ji aiškiai išreiškė abejones dėl šuns veislės, tačiau teismas nesiėmė jokių veiksmų siekiant atskleisti objektyvią tiesą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad bylą nagrinėjęs teismas iš esmės vadovavosi Institucijos pareigūno/administracinės komisijos nuomone apie šunį, nors teismų praktikoje pripažįstama, kad institucijos pareigūnų nuomonė apie šunį nėra ir negali būti laikomas patikimu ir pakankamu įrodymu, patvirtinančiu aplinkybę dėl šuns priklausymo kovinių ar pavojingų šunų kategorijai. Šuns veislės ar jos mišrūno nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, į kurį gali atsakyti tik kinologas ekspertas, turintis Lietuvos kinologų draugijos išduotą kinologijos teisėjo pažymėjimą. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš galimų šuns veislės nustatymo būdų yra būtent jo savininko paaiškinimai. D. Š. nuomone, byloje išdėstyta neturinčių specialių kinologijos žinių Institucijos pareigūnų, komisijos narių nuomonė apie tai, kad šuo yra pavojingos veislės, nėra ir negali būti laikomas patikimu ir pakankamu įrodymu, patvirtinančiu aplinkybę dėl šuns priklausymo pavojingų šunų kategorijai, todėl nagrinėjamu atveju jos kaltė grindžiama iš esmės prielaidomis, kad šuo priklauso pavojingų šunų kategorijai, kad šis šuo įkando V. Š. šuniui. Apeliantė nurodo, kad ji viso administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu teigė, jog šuo galėjo įkasti minėtam šuniui vien dėl to, kad tuo metu buvo be antsnukio, tačiau pati nei įkandimo momento, nei įkandimo žymių ant V. Š. šuns nematė, nors buvo itin arti priėjusi prie minėto šuns. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jos kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai. D. Š. pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismo posėdyje dalyvavo šuns savininkas A. Š., tačiau teismas nesuteikė teisės jam pasisakyti dėl šuns veislės, įvykio aplinkybių, nors šis asmuo taip pat tiesiogiai matė įvykį ir gali nurodyti bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių. Be to, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jai nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus asmenims, kurių rašytiniais įrodymais buvo vadovautasi priimant sprendimą, t. y. R. K., O. D.. Apeliantės nuomone, teismas, tirdamas įrodymus nebuvo aktyvus, neapklausė tiesiogiai mačiusio įvykį asmens, nesuteikė asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, galimybės užduoti jam klausimų.

D. Š. skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos galimai ji pažeidė. Administracinė komisija, nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, priimdama 2015-07-13 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nuostatomis, savo iniciatyva nurodė, kokius konkrečius teisės aktus ir jų punktus ji pažeidė, t. y. nurodė, kad ji pažeidė Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-24 sprendimu Nr. A-791 patvirtintų Gyvūnų laikymo Akmenės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 46 punktą. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad pažeistas ne tik minėtų taisyklių 46 punktas, bet ir 38.3 punktas. Apeliantės nuomone, teismui papildomai konstatavus minėtų taisyklių 38.3 punkto pažeidimus, nepagrįstai išplėstos kaltinimo ribos. Todėl buvo pažeisti Lietuvos Respublikos ATPK 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai ir 7 straipsnyje įtvirtintas teisėtumo principas, suvaržytos gynybos galimybės, nes atvykdama į bylos nagrinėjimo posėdį pareiškėja privalėjo konkrečiai žinoti, kuo yra kaltinama.

Apeliantė nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog „pareiškėja ir pripažįsta padarytą pažeidimą ir tuo pačiu neigia, todėl pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnį teismas nemato“, tačiau nėra pateikiami tokio atsisakymo teisiniai argumentai, neatsižvelgta į aukštesnės instancijos teismų suformuotus precedentus, susijusius su Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų taikymu. D. Š. pažymi, kad teismas neįvertino visų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, netinkamai įvertino jos asmenybę, ko pasėkoje netinkamai taikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, nukrypo nuo aukštesnės instancijos suformuotos Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. taikymo praktikos ir priėmė nepagrįstą nutartį. Teigia, kad ji geranoriškai bendradarbiavo su institucijoms, nagrinėjančiomis šią administracinio teisės pažeidimo bylą, t. y. priėjo prie policijos pareigūnų, jiems geranoriškai paaiškino įvykio aplinkybes, elgėsi kaip sąžiningas ir rūpestingas visuomenės narys ir pati raštu paaiškino įvykio aplinkybes, pateikė išsamius paaiškinimus dėl įvykio ir visu pažeidimo tyrimo metu bendradarbiavo su institucijomis, teikdama jų prašomą informaciją, pvz., šuns nuotrauką, duomenis apie šuns savininką, skiepus ir kt., taip pat pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, nevengė atsakomybės, dalyvavo posėdžiuose, nevilkino bylos nagrinėjimo, laisva valia atlygino žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę), iš viso 200 EUR, tokiu būdu visiškai kompensavo nukentėjusiosios nuostolius, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo nustatyta jokių Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. nurodomų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tik lengvinančios aplinkybės, ji nėra anksčiau padariusi tokio ar panašaus pobūdžio administracinio teisės pažeidimo ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Mano, kad reikalavimas sumokėti baudą, kurios dydis sudaro didžiąją dalį jos mėnesinių pajamų, neatitinka teisingumo ir protingumo principų, todėl tokia sankcija nebetenka savo prevencinės prasmės.

Atsiliepimu į D. Š. apeliacinį skundą Administracinė komisija prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos prašo palikti nepakeistą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutartį ir D. Š. 2015-10-26 apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime Administracinė komisija prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos nurodo, kad teismas įvertino tiek D. Š., tiek komisijos išdėstytus argumentus, ir rėmėsi teismų praktika. Teigia, kad nagrinėjant bylą ginčo dėl šuns veislės ir dėl pažeidimo kvalifikavimo nebuvo. Nuo pat pirmojo Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos posėdžio pradžios, atsakinėdama į komisijos pirmininko ir narių klausimus, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti šuns veislę, D. Š. ne tik, kad, kaip minėta, neginčijo, bet pati vienareikšmiškai patvirtino, kad šuo yra būtent Amerikiečių stafordšyro terjeras, taip pat nurodė, kad žino, jog ši šunų veislė priskiriama prie pavojingų šunų veislių, teigė, kad nebuvo kursuose, kurie išklausomi norint laikyti tokios veislės šunį, kadangi jų prieš maždaug 10 metų, kai šuo buvo įsigytas, nebuvo reikalaujama, kad žino, jog šuo, kaip pavojingas, visada turėjo būti vedamas/vedžiojamas su antsnukiu. D. Š. posėdžio metu taip pat teigė, kad renkantis šunį domėjosi šunų veislėmis, kad iš pažįstamų sužinojo, jog minėtos veislės šunys, nors ir priskiriami prie pavojingų, tačiau yra draugiški ir bendraujantys su žmonėmis. Taip pat posėdžio metu D. Š. komisijai pati nurodė, kad žino įstatymo normas dėl pavojingų šunų laikymo, kad šuns kilmės dokumentų pateikti negali, tačiau šuns veislę patvirtina veterinarinė knygutė, išduota veterinaro, kur nurodyta šuns veislė, kurią, kaip teigė, patys taip pat nurodė veterinarui iš šuns pirkimo dokumentų. D. Š. pabrėžė, kad jai tyrėja jau sakė pagal kokį straipsnį kvalifikuojamas jos pažeidimas, ji ir pati tuo domėjosi bei domėjosi teismų praktikoje dėl šuns konfiskavimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 11 d. taikymo. Esant tokioms aplinkybėms, kuomet pati pažeidėja patvirtino minėtas aplinkybes, nebebuvo pagrindo kreiptis į atitinkamas institucijas ir/ar asmenis ir nustatinėti šuns veislę. Be to, šuns savininkas A. Š. posėdžio metu taip pat neneigė, kad šuo yra Amerikiečių stafordšyro terjeras, kad jis priskiriamas pavojingų šunų veislei. Priešingai, jis tai pripažino bei teigė, kad tuo metu, kai įsigijo šunį, jo, kaip pavojingo šuns laikymui jokių reikalavimų nebuvo. Nurodė, kad žinodamas, jog laiko pavojingą šunį, prieš kokius 5-6 metus ėjo į (duomenys neskelbtini) miesto seniūniją šunį priregistruoti. Tačiau, pasak jo, ėjo kelis kartus ir nerado darbo vietoje registravimą vykdančio darbuotojo.

Administracinė komisija prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos pažymi, kad jau nuo pat komisijos posėdžio pradžios D. Š. neneigė savo kaltės ir neginčijo, kad V. Š. šuo galėjo mirti ne dėl šuns „(duomenys neskelbtini)“ įkandimo. D. Š. nurodė, kad paties įkandimo momento nematė, tačiau pripažino, kad dėl jos kaltės, kadangi ji nesuvaldė šuns, kuris buvo be antsnukio, šuo užpuolė šunelį, todėl ji dėl kilusių padarinių gailėjosi. Be to, D. Š. teigė, kad dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai galimybės, ji kelis kartus teiravosi ir tyrėjos. Pareiškėjos tėvas A. Š. posėdžio metu teigė, kad tiksliai įvykio nematė, bet jo šuo staigiai su smūgiu puolė, iššoko iš mašinos ir, pasak jo, taip išėjo, kad „pačiupo“ šunelį. Buvo priėjęs ir matė šio šunelio kruvinus nasrus.

Atsiliepimu į D. Š. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatas prašo skundą atmesti. Nurodo, kad Mažeikių rajono apy­linkės teismo nutartis minimoje administracinio teisės pažeidimo byloje priimta visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą ir yra pagrista bei teisėta.

D. Š. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

D. Š. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 11 d. numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad ji neužtikrino laikomo pavojingo Stafordšyro terjero veislės šuns tinkamos priežiūros, ko pasėkoje ištrūkęs iš rankų, kuris buvo be antsnukio, užpuolė ir mirtinai sudraskė kitą šunį, kuris buvo pririštas prie krūmo. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog Administracinė komisija prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas surinktais įrodymais pagrįstas išvadas ir pagrįstai D. Š. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 11 d. Mažeikių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs D. Š. skundą dėl Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2015-07-13 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos nuobaudos pakeitimo ir nustatęs, kad Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos išvados dėl D. Š. kaltės padarius jai inkriminuotą teisės pažeidimą yra teisingos ir kad nėra pagrindo jos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, 2015-10-06 nutartimi pagrįstai D. Š. skundo netenkino. Todėl panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutartį ir perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą tirti iš naujo, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, padarytas pažeidimas įrodytas, pažeidėjos D. Š. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 11 str.

D. Š. apeliaciniame skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais ji iš dalies neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir apylinkės teismo ištirti įrodymai patvirtina D. Š. kaltę neužtikrinus laikomo pavojingos veislės šuns tinkamos priežiūros, ko pasėkoje ištrūkęs iš rankų, kuris buvo be antsnukio, užpuolė ir mirtinai sudraskė kitą šunį. Administracinė komisija prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos pagrįstai savo nutarimą grindė pačios D. Š., nukentėjusiosios V. Š. duotais parodymais, Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio O. D. 2015-06-12 tarnybiniame pranešime esančiais duomenimis, R. K. rašytiniame paaiškinime esančiais duomenimis, su kuriais bei jų vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka, ir padarė teisingą išvadą, kad D. Š. 2015-06-12, 18.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės, neužtikrino Amerikiečių Stafordšyro terjero veislės šuns tinkamos priežiūros, dėl ko atsirado žala asmens turtui, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 11 d. Apygardos teismas, sutikdamas su Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos sprendimo motyvams ir išvadoms dėl D. Š. kaltės ir jų nekartoja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas D. Š. apeliacinio skundo teiginius, kad nėra surinkta patikimų įrodymų, kurie suteiktų pagrindą be jokių abejonių konstatuoti faktinę aplinkybę, jog šuo (vardu (duomenys neskelbtini)) priklauso pavojingų šunų kategorijai, kad šis šuo įkando V. Š. šuniui, kad ji viso administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu teigė, jog jos šuo galėjo įkasti minėtam šuniui vien dėl to, kad tuo metu buvo be antsnukio, tačiau ji pati nei įkandimo momento, nei įkandimo žymių ant V. Š. šuns nematė, nors buvo itin arti priėjusi prie minėto šuns, vertina kaip D. Š. poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad vien tai, jog šiuo atveju apeliantei nepriimtinos Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos ir apylinkės teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, nereiškia, kad ji buvo nubausta nepagrįstai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos posėdyje, D. Š. nekilo jokių abejonių dėl paties padaryto teisės pažeidimo esmės, nustatytų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikacijos – apeliantė pripažino padariusi jai administracinio teisės pažeidimo protokolu inkriminuojamą pažeidimą, neneigė savo kaltės ir reiškė apgailestavimą dėl padaryto pažeidimo.

D. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas jos skundą dėl Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2015-07-13 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos nuobaudos pakeitimo, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ir neapklausė tiesiogiai byloje nagrinėjamą įvykį mačiusio šuns savininko A. Š. bei R. K., O. D., kurių rašytiniais paaiškinimais buvo vadovautasi priimant sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti ir asmens kaltės klausimui išspręsti. Neabejotina, kad šiuo atveju apylinkės teismui pakako įrodymų padaryti pagrįstas išvadas dėl D. Š. kaltės padarius jai inkriminuojamą pažeidimą. Be to, apylinkės teismo posėdžio metu D. Š. iš esmės ginčijo jai Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2015-07-13 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą nuobaudą ir neprašė apklausti minėtų asmenų.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su D. Š. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos galimai ji pažeidė, kad Administracinė komisija, nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, priimdama 2015-07-13 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nuostatomis, savo iniciatyva nurodė, kad ji pažeidė Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-24 sprendimu Nr. A-791 patvirtintų Gyvūnų laikymo Akmenės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 46 punktą, ir kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodęs, kad buvo pažeistas ne tik minėtų taisyklių 46 punktas, bet ir 38.3 punktas, nepagrįstai išplėtė kaltinimo ribas. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje D. Š. administracinio teisė pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji pažeidė Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-24 sprendimu Nr. A-791 patvirtintų Gyvūnų laikymo Akmenės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 11 str. numatytą teisės pažeidimą, t. y. 2015-06-12, 18.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo antros laiptinės neužtikrino laikomo pavojingo Stafordšyro terjero veislės šuns vardu (duomenys neskelbtini) tinkamos priežiūros, ko pasėkoje ištrūkusi iš rankų, kuri buvo be antsnukio, užpuolė ir mirtinai sudraskė V. Š. priklausantį mišrūnų veislės šunį, vardu (duomenys neskelbtini), kuri buvo pririšta prie krūmo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Administracinė komisija prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos, nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą, iš esmės aiškinosi faktines D. Š. inkriminuotos veikos, kuri aprašyta administracinio teisės pažeidimo protokole, aplinkybes – apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą D. Š., nukentėjusiąją V. Š., atliktą įrodymų tyrimą fiksavo komisijos posėdžio protokole, kurio skaitmeninis įrašas pridėtas prie bylos. Administracinė komisija prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos, išnagrinėjusi administracinio teisė pažeidimo bylą, nustatė, kad D. Š. padarė Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-24 sprendimu Nr. A-791 patvirtintų Gyvūnų laikymo Akmenės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 46 punkto pažeidimą, kuriame numatyta, kad pavojingi šunys bei pavojingų šunų mišrūnai viešose vietose vedami laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Taigi D. Š. inkriminuoto pažeidimo aplinkybės, nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, atitiko Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-24 sprendimu Nr. A-791 patvirtintų Gyvūnų laikymo Akmenės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių 46 punkto turinį, vadinasi, buvo žinomos D. Š. ir jai nebuvo kliūčių nuo pareikštų kaltinimų gintis visa apimtimi. Esant visoms faktinėms aplinkybėms aiškiai išdėstytoms administracinio teisės pažeidimo protokole, Administracinė komisija prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos, priimdama 2015-07-13 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nuostatomis, pagrįstai ištaisė neesminius protokolo trūkumus ir nutarime nurodė Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-24 sprendimu Nr. A-791 patvirtintų Gyvūnų laikymo Akmenės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių atitinkamą punktą, numatantį atsakomybę už D. Š. padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas D. Š. skundą dėl Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2015-07-13 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos nuobaudos pakeitimo, papildomai nustatė, kad Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-24 įsakymu Nr. A-791 patvirtintų Gyvūnų laikymo Akmenės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 38.3 punkte numatyta, jog iš buto į laiptinę, koridorių ar kitas bendro naudojimo patalpas šunis būtina vesti su pavadėliu, ko nesugebėjo padaryti D. Š.. Taigi galima teigti, kad apylinkės teismas nustatė iš esmės naujas faktines aplinkybes, skirtingai nei buvo nurodyta protokole, kad D. Š. iš buto į laiptinę, koridorių ar kitas bendro naudojimo patalpas šunį vedė be pavadėlio ir taip pažeidė Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-24 įsakymu Nr. A-791 patvirtintų Gyvūnų laikymo Akmenės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 38.3 punkto reikalavimus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 2 d. suteikia teisę organui (pareigūnui), nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti tik nuorodą į Lietuvos Respublikos ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą. Lietuvos Respublikos ATPK įtvirtintos teisės normos nenumato galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius kitus administracinius teisės pažeidimus, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. esmingai keisti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo turinį. Tuo tarpu apylinkės teismo nustatytos naujos faktinės aplinkybės ne tik iš esmės pakeitė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytąsias, bet ir pasunkino D. Š. teisinę padėtį. Taip daryti negalima, nes tik konkrečiai administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuotas pažeidimas suteikia galimybę bylą nagrinėjančiam teismui jį tinkamai įvertinti, o pažeidėjui galimybę žinoti, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai paaiškinimus, t.y. žinoti nuo ko jis turėtų gintis. Nagrinėjamu atveju savarankiškai pakeitęs protokole suformuotą kaltinimą apylinkės teismas išėjo už D. Š. pateikto kaltinimo ribų, nes D. Š. nebuvo pareikštas kaltinimas dėl šuns vedimo iš buto į laiptinę, koridorių ar kitas bendro naudojimo patalpas reikalavimų pažeidimo. Be to, apylinkės teismo padaryta išvada, kad D. Š. pažeidė Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-24 įsakymu Nr. A-791 patvirtintų Gyvūnų laikymo Akmenės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 38.3 punktą, nes iš buto į laiptinę, koridorių ar kitas bendro naudojimo patalpas šunį vedė be pavadėlio, nėra pagrįsta bylos medžiaga, todėl ši aplinkybė šalintina iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutarties aprašomosios dalies.

Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2015-07-13 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. Š. už jos padarytą pažeidimą buvo paskirta minimali Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 11 d. sankcijoje numatyta nuobauda – 202 EUR bauda be gyvūno konfiskavimo. Tačiau D. Š. nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai jos atžvilgiu netaikė Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų.

Galimybę skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Įvertinus šios bylos medžiagą daroma išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra.

D. Š. nurodytos aplinkybės – tai, kad ji geranoriškai bendradarbiavo su institucijoms, tiriančiomis ir nagrinėjančiomis šią administracinio teisės pažeidimo bylą, nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, dalyvavo posėdžiuose, nevilkino bylos nagrinėjimo, laisva valia atlygino žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę), iš viso 200 EUR, tokiu būdu visiškai kompensavo nukentėjusiosios nuostolius, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo nustatyta jokių Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. nurodomų jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ji nėra anksčiau padariusi tokio ar panašaus pobūdžio administracinio teisės pažeidimo ir galiojančių administracinių nuobaudų neturi, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo jai (D. Š.) taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, švelninti paskirtą nuobaudą. D. Š. skirta administracinė nuobauda už jos padarytą pažeidimą atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

2015-12-04 Šiaulių apygardos teisme buvo gautas D. Š. prašymas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Prašyme D. Š. nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-09-07 nutartimi administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas pratęstas iki 2015-11-30, o apeliacinės instancijos teisme administracinio teisės pažeidimo byla pagal jos apeliacinį skundą paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2015-12-07. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, apeliantė daro išvadą, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigėsi 2015-11-30, o pasibaigus Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena burėtų būti nutraukta remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 7 p.

Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šiuos apeliantės prašyme nurodytus argumentus, pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjimo (Lietuvos Respublikos ATPK 282 str., 298 str., 302¹⁰ str.) ir administracinių nuobaudų skyrimo (Lietuvos Respublikos ATPK 35 str.) terminai - tai skirtingų proceso veiksmų atlikimą reguliuojantys terminai, todėl negali būti tapatinami. Be to, Lietuvos Respublikos ATPK 298 str. numatytas bylos dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje išnagrinėjimo terminas, kuris Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-09-07 nutartimi pratęstas iki 2015-11-30, visiškai nesusijęs su bylų dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose išnagrinėjimo apygardos teisme terminu, numatytu Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ str. Taip pat atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo terminų pažeidimas yra pagrindas nutraukti administracinę bylą. Tik Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. įtvirtintų terminų nepaisymas gali suponuoti administracinės bylos nutraukimą. Tačiau nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 35 str. numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai nebuvo pažeisti – administracinė nuobauda už 2015-06-12 padarytą administracinį teisės pažeidimą D. Š. Administracinės komisijos prie Akmenės rajono savivaldybės tarybos 2015-07-13 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimu paskirta 2015-07-13, t. y. ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti D. Š. prašymą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Byloje surinktų, aptartų ir ištirtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina D. Š. kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, už jį paskirta nuobauda atitinka įstatymo reikalavimus, yra proporcinga D. Š. asmens ir jos padaryto pažeidimo pavojingumui.

Teismas, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutartį pakeisti:

pašalinti iš Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-10-06 nutarties aprašomosios dalies nurodytą aplinkybę, kad Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-24 įsakymu Nr. A-791 patvirtintų Gyvūnų laikymo Akmenės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 38.3. punkte numatyta, kad iš buto į laiptinę, koridorių ar kitas bendro naudojimo patalpas šunis būtina vesti su pavadėliu, ko nesugebėjo padaryti pareiškėja.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.