- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-07-10
- Bylos Nr.
- 2-11377-713/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07731-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidutė Liubševičiūtė
- Pareiškėjas
- D. U.
- Suinteresuotas asmuo
- R. U.
Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant pareiškėjai D. U., suinteresuotiems asmenims R. U.- V., A. U., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. U. – V., A. U. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. U. paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po vyro L. U., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2009-08-29, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (3-4 b.l.).
Pareiškėja pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2009-08-29 mirė jos vyras L. U. Po vyro mirties pareiškėja į palikimo atsiradimo vietos notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, kadangi turtas buvo registruotas jos vardu, todėl manė, kad nebūtina kreiptis dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, tačiau visą palikėjo turtą priėmė, faktiškai pradėdama jį valdyti: rūpinosi paveldėtais vyro daiktais, butu, mokėjo mokesčius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. U. atsiliepime į pareiškimą bei teismo posėdžio metu neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Paaiškino, kad mama su mirusiu tėvu gyveno kartu adresu (duomenys neskelbtini), o po tėvo mirties motina pati viena rūpinosi tėvo daiktais, butu (24 b. l.).
Suinteresuotas asmuo R. U. atsiliepime į pareiškimą bei teismo posėdžio metu neprieštaravo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Paaiškino, kad motina po tėvo mirties priėmė palikimą ir pati viena rūpinosi tėvo daiktais, butu (25 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str.). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja D. U. yra L. U. sutuoktinė (7 b. l.). L. U. mirė 2009-08-29 (6 b. l.). Palikėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (13 b. l.). Po palikėjo mirties Kauno miesto 17-me notarų biure paveldėjimo byla nėra užvesta (16 b. l.); pareiškėja mokėjo ir moka mokesčius už butą (18 b. l.).
CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos, suinteresuotų asmenų bei liudytojos I. P. parodymų nustatyta, kad palikėjas iki mirties gyveno su pareiškėja (duomenys neskelbtini). Po L. U. mirties pareiškėja iš karto priėmė sutuoktinio palikimą aktyviais veiksmais – faktiškai naudojosi palikėjo turto dalimi ir elgėsi su juo kaip savininkė: naudojosi butu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir rūpinosi likusiais palikėjo daiktais.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, jog D. U. po savo sutuoktinio L. U. mirties 2009-08-29 per įstatymo nustatytą terminą priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą. Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.50 str. 1 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str., 448 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259-270 str., 307 str., 444 str. 2 d. 9 p., 445 str., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. U., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po L. U., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2009 m. rugpjūčio 29 d., faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.